Pasivaikščiojimas po tarpukario Šiaulius

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas po tar­pu­ka­rio Šiau­lius

Šiau­lių mies­to aikš­tė­je kvies­lys kvie­čia ap­si­lan­ky­ti cuk­rai­nė­je, ke­pyk­lo­je, ki­no teat­re ar pas siu­vė­ją. Ant ko­jū­kų vaikš­čio­jan­tys žong­lie­riai kre­čia iš­dai­gas, pri­šo­kę ber­nio­kai siū­lo­si nu­bliz­gin­ti ba­tus, o lais­vo el­ge­sio mer­gi­nos dai­ro­si klien­to. Rei­kia sau­go­tis ir ki­šen­va­gio, ku­ris tik ir ty­ko įlįs­ti į tur­tin­go mies­tie­čio ki­še­nę. Lai­mei, tvar­ką aikš­tė­je pa­lai­ko bud­rūs po­li­ci­nin­kai. Taip žais­min­gai ir ne­tra­di­ciš­kai va­kar pra­si­dė­jo „Šiau­lių die­nos“.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Tur­gaus aikš­tė­je

Vos įžen­gus į sti­li­zuo­tą tar­pu­ka­rio mies­tą, įsi­kū­ru­sį Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je, pa­si­tin­ka ki­no teat­ras „Ka­pi­tol“. Jo val­dy­to­ja In­ta Skei­vie­nė ma­lo­niai kvie­čia už­suk­ti ir pa­si­žiū­rė­ti 1928 me­tais Vol­to Dis­nė­jaus su­kur­to ani­ma­ci­nio fil­mo „Pe­liu­kas Mi­kis“. Šiau­liuo­se šis fil­mas, pa­sak ki­no teat­ro val­dy­to­jos, pa­ro­dy­tas 1933-iai­siais.

Ne­to­li ki­no teat­ro įsi­kū­ru­sio­je ka­vi­nė­je dar­buo­ja­si trys se­se­rys jur­bar­kie­tės Ir­ma, Si­gu­tė ir Ve­ro­ni­ka. Kvie­čia pa­ska­nau­ti gai­vaus py­ra­go, varš­kės sū­rių su prie­sko­niais, at­si­ger­ti švie­žiai spaus­tų obuo­lių sul­čių ar karš­tos mė­tų ar­ba­tos.

Tre­čio­ji se­suo Ve­ro­ni­ka juo­kau­ja, jog ku­li­na­ri­jai ne­ga­bi, to­dėl se­se­rys jos prie puo­dų ne­pri­lei­džia. Ka­vi­nė­je ji tu­ri kvap­ių ma­sa­ži­nių žva­kių sky­re­lį. Iš ka­ka­vos svies­to, jo­jo­bos alie­jaus, vi­ta­mi­nų A ir E bei ete­ri­nių alie­jų pa­ga­min­tos žva­kės sklei­džia nuo­sta­bų aro­ma­tą. Ve­ro­ni­ka sau į del­ną įsi­pi­la šiek tiek iš­tir­pu­sio kvap­aus skys­čio ir įtri­na klien­tei ran­kas. Sa­ko, kad šis mi­ši­nys pui­kiai minkš­ti­na ir sau­go odą, be to, ska­niai kve­pia.

Kol le­pi­na­mės ka­vi­nė­je, aikš­tė­je po­li­ci­nin­kas nu­tve­ria va­gi­šių, iš mo­te­riš­kės nu­gvel­bu­sį ran­ki­nę. Va­gis ne­del­siant pri­sta­to­mas į po­li­ci­jos nuo­va­dą ir už­da­ro­mas areš­ti­nė­je. Pa­tu­pė­ti už gro­tų ga­li ir smal­suo­liai, jei tik yra no­ro.

Aikš­tės pa­kraš­ty­je už­su­ka­me pas šiau­lie­čius bat­siu­vius Rai­mun­dą ir As­tą. Jie pa­ro­do, ko­kie kur­pa­liai bu­vo nau­do­ja­mi se­niau ir ko­kie da­bar. Len­ty­no­je pui­kuo­ja­si ir se­nu­čiu­kai ba­tai. Vie­nas jų pa­kal­tas me­di­nė­mis vi­nu­tė­mis. To­kios jau se­niai ne­be­nau­do­ja­mos.

Sva­jo­nė Vai­ce­kaus­kie­nė iš Jur­bar­ko ra­jo­no, Gir­džių, į Šiau­lius at­ve­žė įvai­riau­sių sū­rių. Šei­mi­nin­kė tie­sia pa­ra­gau­ti kaž­kuo api­bars­ty­to pran­cū­ziš­ko varš­kės sū­rio. Tik įsi­dė­jus į bur­ną pa­sa­ko, kad jis api­bars­ty­tas pe­le­nais, at­sto­jan­čiais drus­ką. Ra­gau­ja­me, tarp dan­tų pe­le­nai ne­girgž­da, vi­sai ska­nu.

S. Vai­ce­kaus­kie­nės sū­ri­nė pa­va­din­ta „Sū­rio džia­zas“, ir vi­si sū­riai tu­ri mu­zi­ki­nius pa­va­di­ni­mus: „Mė­ne­sie­nos so­na­ta“, „Se­re­na­da“, „Pi­pi­ri­nis tan­go“, „Siui­ta“, „Nok­tiur­nas“.

Įsiam­žin­ti nuo­trau­ko­je kvie­čia fo­tog­ra­fas iš Kau­no. Čia pat pa­la­pi­nė­je meist­ras ir iš­ryš­ki­na nuo­trau­ką.

Praei­viai fo­tog­ra­fuo­ja­si su aikš­tė­je vaikš­ti­nė­jan­čiai ko­jū­ki­nin­kais, tie­sa, fo­toa­pa­ra­tai ne 1930-ųjų lai­dos, o šiuo­lai­ki­niai – mo­bi­lie­ji.

„Vi­du­ram­žių pa­siun­ti­niai“ iš Kau­no va­ži­nė­ja po vi­są Lie­tu­vą ir links­mi­na tau­tie­čius mies­tų šven­tė­se. Šį kar­tą už­kly­do į Šiau­lius.

Ka­ro­lis Šiau­liuo­se jau ne pir­mą kar­tą, tu­ri čia ir drau­gų. Pak­laus­tas, ko­kį įspū­dį su­si­da­ręs apie mies­tą, Ka­ro­lis nu­ste­bi­na at­sa­ky­mu: „Man la­bai pa­tin­ka Šiau­lių cent­ras. Ly­gi­nu Lie­tu­vos mies­tus ir man vis­gi mie­liau­si Šiau­liai. Nors drau­gai šiau­lie­čiai sa­ko, kad jiems cent­ras ne­pa­tin­ka, o man jis kaip tik mie­las.“

„Gra­žus“, – pri­ta­ria Ka­ro­liui ko­le­ga Ma­tas.

Pir­mo­ji die­na nu­kė­lė į tar­pu­ka­rį, ant­ro­ji grą­žins į šian­die­ną

Tur­gaus aikš­te vir­tu­sio­je Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je su­kio­ja­si ir Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Dei­man­tė Ba­čiu­lė, vie­na iš šven­tės or­ga­ni­za­to­rių. Ji sa­ko, jog „Šiau­lių die­nas“ no­rė­jo­si pa­kreip­ti ki­ta link­me, paieš­ko­ti Šiau­lių iden­ti­te­to.

„Mes gy­ve­na­me is­to­ri­jos pra­sme tur­tin­go­je vie­to­je ir ne­rei­kia bi­jo­ti tuo rem­tis. Ka­dan­gi šie­met Lie­tu­va mi­ni vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį, tai mums pa­dik­ta­vo te­mą mies­to šven­tei. No­ri­me pa­ro­dy­ti du lai­ko­tar­pius: tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ir šian­die­ną“, – sa­ko D. Ba­čiu­lė.

Va­kar šven­tė at­spin­dė­jo tar­pu­ka­rį. Šven­tės da­ly­viai vaikš­čio­jo pa­si­puo­šę to laik­me­čio rū­bais, bu­vo ieš­ko­ma įvai­riau­sių daik­tų, at­ri­bu­tų, ku­rie pri­min­tų tą lai­ko­tar­pį, skam­bė­jo ret­ro mu­zi­ka, o šven­tės kul­mi­na­ci­ja ta­po pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos ir jo žmo­nos So­fi­jos vi­zi­tas.

Neat­si­sa­ky­ta bu­vo ir tra­di­ci­nės teat­ra­li­zuo­tos Šiau­lių įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ei­se­nos, ku­rio­je šie­met da­ly­va­vo per 3000 žmo­nių. Ei­se­ną pa­puo­šė se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių ­pa­ra­das.

„Kiek te­ko do­mė­tis, ir tar­pu­ka­riu bū­da­vo pa­ra­dai, ei­se­nos su or­kest­ru, to­dėl ir šį kar­tą jos neat­si­sa­kė­me. Kaž­kam tos ei­se­nos gal at­ro­do ne­rei­ka­lin­gos, bet dau­ge­liui tai su­tei­kia bend­ruo­me­niš­ku­mo, net pi­lie­tiš­ku­mo jaus­mą“, – sa­kė D. Ba­čiu­lė.

Šian­dien „Šiau­lių die­nos“ su­grą­žins į šian­die­ną. Sce­no­se prie Dai­lės ga­le­ri­jos ir Talk­šos ežero skam­bės šiuo­lai­ki­nė mu­zi­ka, P. Vi­šins­kio aikš­tė­je kvies gat­vės šo­kių rin­gas, prie Talk­šos šur­mu­liuos Žai­di­mų kie­mas, bus lei­džia­mas di­džiau­sias ait­va­ras, pės­čių­jų bul­va­re veiks mu­gė, Šiau­lių ir Šiau­lių uni­ver­si­te­to dai­lės ga­le­ri­jo­se ati­da­ro­mos pa­ro­dos, o va­ka­re Talk­šos ežero pa­kran­tė­je – šven­ti­nis mu­zi­ki­nis fe­jer­ver­kas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Tra­di­ci­nė­je teat­ra­li­zuo­to­je ei­se­no­je šie­met ėjo apie 3000 šiau­lie­čių, at­sto­vau­jan­čių įvai­rioms įstai­goms, įmo­nėms, or­ga­ni­za­ci­joms.

Pra­džios mo­kyk­lo­je mo­ky­to­jas vai­kus mo­kė skai­ty­ti ir ra­šy­ti...

... o pra­si­kal­tu­sius klup­dė ant žir­nių.

Vai­kai už­dar­bia­vo bliz­gin­da­mi po­nams ba­tus.

Po­li­ci­nin­kui te­ko vy­tis ran­ki­nę iš da­mos atė­mu­sį va­gį.

Po aikš­tę vaikš­ti­nė­jo sma­giai nu­si­tei­ku­sios lais­vo el­ge­sio mer­gi­nos.

Bat­siu­vių pa­slau­gos ne­pi­gios, rei­kia krapš­ty­ti pi­ni­gė­lius.

Praei­vių dė­me­sį trau­kė ko­jū­ki­nin­kai.