
Naujausios
Valstybiniai teatrai ir chorai – tik Vilniuje?
Valstybinės kultūros įstaigos išgyvena nežinomybės ir nerimo laikus. Neseniai buvęs kultūros viceministras, viešėdamas Šiauliuose, užsiminė, gal reikėtų jungti valstybinius chorus ir dramos teatrus, esą kai kuriose Europos šalyse yra po vieną valstybinę kultūros įstaigą ir to visiškai pakanka. Šiaulių kultūros įstaigų vadovai nustebę – tai kaip tada su deklaruojama regionų plėtros politika? Dar vienas valdžios smūgis Šiaulių regionui?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Kalbos perdėtos?
Koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pamąstymus apie chorų ir teatrų jungimą išgirdusi iš buvusio kultūros viceministro, dabar ministro patarėjo Audronio Imbraso, kai šis viešėjo Šiauliuose.
Taip sutapo, jog viceministras nepasirašė po „Polifonijos“ patalpų išlaikymo sutartimi, tad įstaigos vadovė sako sunerimusi – gal kalbos nėra be pagrindo, gal tikrai norima „Polifoniją“ sujungti su valstybiniu Vilniaus choru, kaip kad užsiminė A. Imbrasas?
Savo nerimu N. Saimininkienė pasidalijo su šiauliečiu Seimo nariu Stasiu Tumėnu.
Vakar S. Tumėnas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad šiomis dienomis Seimo Kultūros komitete buvo susitikęs su kultūros ministre ir viceministrais ir kalbėjosi apie „Polifonijos“ bei Šiaulių valstybinio dramos teatro situaciją. Jie patikinę, kad tai tik buvo „pamąstymai balsu“ ir nuramino, kad niekas nieko jungti neplanuoja. Iš viceministro, kuris yra vietoje A. Imbraso, S. Tumėnas taip pat sulaukęs patikinimo, kad peržiūrės „Polifonijos“ sutartį ir padės trūkstamą parašą.
„Kol kas jokių ženklų, kad su mumis būtų bandoma susidoroti ar panaikinti, tikrai nėra. O kaip bus po trijų mėnesių, nežinia“, – sakė N. Saimininkienė.
Galbūt tik sutapimas, sako „Polifonijos“ vadovė, bet praėjus maždaug porai savaičių po viceministro pamąstymų balsu apie kultūros įstaigų jungimą, jis vietoj kultūros viceministro tapo ministro patarėju.
N. Saimininkienę labiausiai stebina tai, kad naujoji valdžia garsiai kalba apie regionų plėtrą, apie dėmesį kultūrai, švietimui, ir staiga iš aukštus postus užimančių valdininkų pasigirsta svarstymai apie jungimus, mažinimus ir panašiai.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys apie Šiaulių ir Panevėžio teatrų jungimą sakė girdėjęs „tik labai dideliam pletkų lygyje“.
„Jokių konkrečių projektų, diskusijų ar galimų formų, kažkokio detalesnio aptarimo tikrai nebuvo. Mane pasiekė tik tai, kad kažkur pasklido tokios kalbos, bet detaliau su manimi tikrai niekas nieko nekalbėjo, tad nesiimu vertinti, kiek tai pagrįsta ir svarbu. Galbūt žvelgiant į universitetų jungimo praktiką bandoma žvelgti ir į kultūros sektorių, jeigu tokios kalbos yra“, – svarsto A. Žvinys.
Susisiekti su ministro patarėju A. Imbrasu redakcijai nepavyko. Pakomentuoti situaciją paprašėme Kultūros ministerijos. Iš viešųjų ryšių skyriaus sulaukėme raštiško atsakymo: „Privačių pokalbių, kuriuose gali nuskambėti įvairios nuomonės ar požiūriai, Kultūros ministerija nekomentuoja.“
Telefonu kultūros ministro patarėjas Viktoras Bachmetjevas sakė, kad susitikimuose su visuomene, privačiuose, neoficialiuose pokalbiuose su įstaigų vadovais nuskamba įvairių pamąstymų, pasvarstymų, kartais net nespėjus grįžti į ministeriją jau sulaukiama atgarsių, tačiau esą nereikia visko rimtai vertinti, nes kalbos lieka kalbomis.
„Teatrų ir koncertinių įstaigų teisinio statuso keitimo iš biudžetinių į viešąsias galimybė yra užfiksuota 2016 metų rugsėjį priimtame dabar galiojančiame Profesionalaus scenos meno įstatyme. Nenuostabu, kad ši tema gali iškilti įvairiuose pokalbiuose ir diskusijose. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad šiai akimirkai jokie įstaigų jungimai nėra numatomi, o jei bus planuojami, tai pirmiausia tokie ketinimai bus aptariami su sektoriumi ir visuomene“, – sakė V. Bachmetjevas.
Nerimo kelia finansavimas
Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas A. Žvinys sako, jog įsigaliojus minėtam Profesionalaus scenos meno įstatymui šiek tiek pakito finansavimas kūrybiniams pastatymams.
Anksčiau ir biudžetinės, ir viešosios kultūros įstaigos galėjo tikėtis finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo, to nuo šių metų pradžios biudžetinių kultūros įstaigų prašymai nepriimami. Paraiškas gali teikti tik viešosios įstaigos.
Šiaulių dramos teatro vadovo žiniomis, lėšos spektakliams statyti turėtų būti skiriamos iš Profesionaliojo scenos meno nacionalinės programos, tik jos gairės vis dar derinamos.
Tai „Šiaulių kraštui“ patvirtino ir V. Bachmetjevas: „Valstybinių įstaigų kitų metų finansavimas yra dabar vykstančių tarpinstitucinių derybų objektas. Apie jų rezultatus pranešime joms pasibaigus.“
Pasak V. Bachmetjevo, valstybiniams teatrams tai, kad šiemet negalės kreiptis į Kultūros rėmimo fondą, nebuvo staigmena, tai jie žinoję atsiradus Profesionalaus scenos meno įstatymui.
Be to, net ir anksčiau kreipusis į Kultūros rėmimo fondą finansavimas būdavo skiriamas tik kitų metų vasarį ar kovą. Ministro patarėjas ramina, kad ir dabar teatrai sulauks lėšų spektakliams, nes nacionalinė programa intensyviai kuriama.
Paklaustas, kodėl prireikė sukurti naują programą kultūrinėms veikloms finansuoti, V. Bachmetjevas aiškino, kad iki šiol ši sritis buvo nesureguliuota, mat teatrai ir koncertinės įstaigos yra nacionaliniai ar valstybiniai, tačiau lėšų pastatymams, kūrybiniams projektams turėjo ieškoti kitur.
Valstybės skiriamas lėšas galėjo leisti tik darbuotojų atlyginimams bei pastatams išlaikyti ar atnaujinti. Taigi dabar siekiama sukurti Profesionaliojo scenos meno nacionalinę programą, pagal kurią valstybinių ir nacionalinių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai sumanymai būtų tiesiogiai finansuojami Kultūros ministerijos.
Viešąja įstaiga nenorėtų tapti
Pagal naująjį įstatymą biudžetinės kultūros įstaigos gali būti pertvarkomos į viešąsias. Įstatyme numatyta ir tvarka, kaip tai galima įgyvendinti.
Gal ir Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui būtų naudinga tapti viešąja įstaiga?
„Į šį klausimą labai sudėtinga atsakyti. Tai būtų žingsnis į nežinią. Viešoji įstaiga įgyja teisę plačiau, lengviau disponuoti turtu, galbūt atsiranda platesnės veiklos sritys, iš kurių galima gauti papildomų pajamų, bet neaišku, ar išlieka toks pat valstybės finansavimas. Kalbant paprastai, teatras iš savo veiklos, iš bilietų šiandien uždirba iki 15 procentų (sėkmingai dirbantis apie 20 procentų) visų pinigų, kurie reikalingi teatrui išsilaikyti. Jeigu nelieka valstybės finansavimo, iš karto gresia uždarymas“, – sako A. Žvinys.
Kol kas, pasak teatro vadovo, „imperatyvaus nurodymo“ valstybiniams teatrams tapti viešosiomis įstaigomis nėra.
„Tokio formato, kaip dabar yra valstybiniai teatrai, patys niekada neišsilaikys. Tai būtų jų žlugimas. Teatro menas iš principo yra beprotiškai brangus užsiėmimas“, – sako A. Žvinys.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
„Kol kas jokių ženklų, kad su mumis būtų bandoma susidoroti ar panaikinti, tikrai nėra. O kaip bus po trijų mėnesių, nežinia“, – sako koncertinės įstaigos Šiaulių kamerinio choro „Polifonija“ vadovė Nijolė Saimininkienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys: „Tokio formato, kaip dabar yra valstybiniai teatrai, patys niekada neišsilaikys. Tai būtų jų žlugimas.“