Valstybiniai teatrai ir chorai – tik Vilniuje?

Vals­ty­bi­niai teat­rai ir cho­rai – tik Vil­niu­je?

Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros įstai­gos iš­gy­ve­na ne­ži­no­my­bės ir ne­ri­mo lai­kus. Ne­se­niai bu­vęs kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ras, vie­šė­da­mas Šiau­liuo­se, už­si­mi­nė, gal rei­kė­tų jung­ti vals­ty­bi­nius cho­rus ir dra­mos teat­rus, esą kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se yra po vie­ną vals­ty­bi­nę kul­tū­ros įstai­gą ir to vi­siš­kai pa­kan­ka. Šiau­lių kul­tū­ros įstai­gų va­do­vai nu­ste­bę – tai kaip ta­da su dek­la­ruo­ja­ma re­gio­nų plėt­ros po­li­ti­ka? Dar vie­nas val­džios smū­gis Šiau­lių re­gio­nui?

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Kal­bos per­dė­tos?

Kon­cer­ti­nės įstai­gos Šiau­lių vals­ty­bi­nio ka­me­ri­nio cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ va­do­vė Ni­jo­lė Sai­mi­nin­kie­nė „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog pa­mąs­ty­mus apie cho­rų ir teat­rų jun­gi­mą iš­gir­du­si iš bu­vu­sio kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ro, da­bar mi­nist­ro pa­ta­rė­jo Aud­ro­nio Imb­ra­so, kai šis vie­šė­jo Šiau­liuo­se.

Taip su­ta­po, jog vi­ce­mi­nist­ras ne­pa­si­ra­šė po „Po­li­fo­ni­jos“ pa­tal­pų iš­lai­ky­mo su­tar­ti­mi, tad įstai­gos va­do­vė sa­ko su­ne­ri­mu­si – gal kal­bos nė­ra be pa­grin­do, gal tik­rai no­ri­ma „Po­li­fo­ni­ją“ su­jung­ti su vals­ty­bi­niu Vil­niaus cho­ru, kaip kad už­si­mi­nė A. Imb­ra­sas?

Sa­vo ne­ri­mu N. Sai­mi­nin­kie­nė pa­si­da­li­jo su šiau­lie­čiu Sei­mo na­riu Sta­siu Tu­mė­nu.

Va­kar S. Tu­mė­nas „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad šio­mis die­no­mis Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­te bu­vo su­si­ti­kęs su kul­tū­ros mi­nist­re ir vi­ce­mi­nist­rais ir kal­bė­jo­si apie „Po­li­fo­ni­jos“ bei Šiau­lių vals­ty­bi­nio dra­mos teat­ro si­tua­ci­ją. Jie pa­ti­ki­nę, kad tai tik bu­vo „pa­mąs­ty­mai bal­su“ ir nu­ra­mi­no, kad nie­kas nie­ko jung­ti ne­pla­nuo­ja. Iš vi­ce­mi­nist­ro, ku­ris yra vie­to­je A. Imb­ra­so, S. Tu­mė­nas taip pat su­lau­kęs pa­ti­ki­ni­mo, kad per­žiū­rės „Po­li­fo­ni­jos“ su­tar­tį ir pa­dės trūks­ta­mą pa­ra­šą.

„Kol kas jo­kių ženk­lų, kad su mu­mis bū­tų ban­do­ma su­si­do­ro­ti ar pa­nai­kin­ti, tik­rai nė­ra. O kaip bus po tri­jų mė­ne­sių, ne­ži­nia“, – sa­kė N. Sai­mi­nin­kie­nė.

Gal­būt tik su­ta­pi­mas, sa­ko „Po­li­fo­ni­jos“ va­do­vė, bet praė­jus maž­daug po­rai sa­vai­čių po vi­ce­mi­nist­ro pa­mąs­ty­mų bal­su apie kul­tū­ros įstai­gų jun­gi­mą, jis vie­toj kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ro ta­po mi­nist­ro pa­ta­rė­ju.

N. Sai­mi­nin­kie­nę la­biau­siai ste­bi­na tai, kad nau­jo­ji val­džia gar­siai kal­ba apie re­gio­nų plėt­rą, apie dė­me­sį kul­tū­rai, švie­ti­mui, ir stai­ga iš aukš­tus po­stus uži­man­čių val­di­nin­kų pa­si­girs­ta svars­ty­mai apie jun­gi­mus, ma­ži­ni­mus ir pa­na­šiai.

Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas Au­ri­mas Žvi­nys apie Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio teat­rų jun­gi­mą sa­kė gir­dė­jęs „tik la­bai di­de­liam plet­kų ly­gy­je“.

„Jo­kių konk­re­čių pro­jek­tų, dis­ku­si­jų ar ga­li­mų for­mų, kaž­ko­kio de­ta­les­nio ap­ta­ri­mo tik­rai ne­bu­vo. Ma­ne pa­sie­kė tik tai, kad kaž­kur pa­skli­do to­kios kal­bos, bet de­ta­liau su ma­ni­mi tik­rai nie­kas nie­ko ne­kal­bė­jo, tad ne­sii­mu ver­tin­ti, kiek tai pa­grįs­ta ir svar­bu. Gal­būt žvel­giant į uni­ver­si­te­tų jun­gi­mo pra­kti­ką ban­do­ma žvelg­ti ir į kul­tū­ros sek­to­rių, jei­gu to­kios kal­bos yra“, – svars­to A. Žvi­nys.

Su­si­siek­ti su mi­nist­ro pa­ta­rė­ju A. Imb­ra­su re­dak­ci­jai ne­pa­vy­ko. Pa­ko­men­tuo­ti si­tua­ci­ją pa­pra­šė­me Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos. Iš vie­šų­jų ry­šių sky­riaus su­lau­kė­me raš­tiš­ko at­sa­ky­mo: „Pri­va­čių po­kal­bių, ku­riuo­se ga­li nu­skam­bė­ti įvai­rios nuo­mo­nės ar po­žiū­riai, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ne­ko­men­tuo­ja.“

Te­le­fo­nu kul­tū­ros mi­nist­ro pa­ta­rė­jas Vik­to­ras Bach­met­je­vas sa­kė, kad su­si­ti­ki­muo­se su vi­suo­me­ne, pri­va­čiuo­se, neo­fi­cia­liuo­se po­kal­biuo­se su įstai­gų va­do­vais nu­skam­ba įvai­rių pa­mąs­ty­mų, pa­svars­ty­mų, kar­tais net ne­spė­jus grįž­ti į mi­nis­te­ri­ją jau su­lau­kia­ma at­gar­sių, ta­čiau esą ne­rei­kia vis­ko rim­tai ver­tin­ti, nes kal­bos lie­ka kal­bo­mis.

„Teat­rų ir kon­cer­ti­nių įstai­gų tei­si­nio sta­tu­so kei­ti­mo iš biu­dže­ti­nių į vie­šą­sias ga­li­my­bė yra už­fik­suo­ta 2016 me­tų rug­sė­jį priim­ta­me da­bar ga­lio­jan­čia­me Pro­fe­sio­na­laus sce­nos me­no įsta­ty­me. Ne­nuos­ta­bu, kad ši te­ma ga­li iš­kil­ti įvai­riuo­se po­kal­biuo­se ir dis­ku­si­jo­se. Vis dėl­to rei­kia pa­brėž­ti, kad šiai aki­mir­kai jo­kie įstai­gų jun­gi­mai nė­ra nu­ma­to­mi, o jei bus pla­nuo­ja­mi, tai pir­miau­sia to­kie ke­ti­ni­mai bus ap­ta­ria­mi su sek­to­riu­mi ir vi­suo­me­ne“, – sa­kė V. Bach­met­je­vas.

Ne­ri­mo ke­lia fi­nan­sa­vi­mas

Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas A. Žvi­nys sa­ko, jog įsi­ga­lio­jus mi­nė­tam Pro­fe­sio­na­laus sce­nos me­no įsta­ty­mui šiek tiek pa­ki­to fi­nan­sa­vi­mas kū­ry­bi­niams pa­sta­ty­mams.

Anks­čiau ir biu­dže­ti­nės, ir vie­šo­sios kul­tū­ros įstai­gos ga­lė­jo ti­kė­tis fi­nan­sa­vi­mo iš Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­do, to nuo šių me­tų pra­džios biu­dže­ti­nių kul­tū­ros įstai­gų pra­šy­mai ne­prii­ma­mi. Pa­raiš­kas ga­li teik­ti tik vie­šo­sios įstai­gos.

Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vo ži­nio­mis, lė­šos spek­tak­liams sta­ty­ti tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mos iš Pro­fe­sio­na­lio­jo sce­nos me­no na­cio­na­li­nės pro­gra­mos, tik jos gai­rės vis dar de­ri­na­mos.

Tai „Šiau­lių kraš­tui“ pa­tvir­ti­no ir V. Bach­met­je­vas: „Vals­ty­bi­nių įstai­gų ki­tų me­tų fi­nan­sa­vi­mas yra da­bar vyks­tan­čių tar­pins­ti­tu­ci­nių de­ry­bų ob­jek­tas. Apie jų re­zul­ta­tus pra­ne­ši­me joms pa­si­bai­gus.“

Pa­sak V. Bach­met­je­vo, vals­ty­bi­niams teat­rams tai, kad šie­met ne­ga­lės kreip­tis į Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­dą, ne­bu­vo staig­me­na, tai jie ži­no­ję at­si­ra­dus Pro­fe­sio­na­laus sce­nos me­no įsta­ty­mui.

Be to, net ir anks­čiau krei­pu­sis į Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­dą fi­nan­sa­vi­mas bū­da­vo ski­ria­mas tik ki­tų me­tų va­sa­rį ar ko­vą. Mi­nist­ro pa­ta­rė­jas ra­mi­na, kad ir da­bar teat­rai su­lauks lė­šų spek­tak­liams, nes na­cio­na­li­nė pro­gra­ma in­ten­sy­viai ku­ria­ma.

Pak­laus­tas, ko­dėl pri­rei­kė su­kur­ti nau­ją pro­gra­mą kul­tū­ri­nėms veik­loms fi­nan­suo­ti, V. Bach­met­je­vas aiš­ki­no, kad iki šiol ši sri­tis bu­vo ne­su­re­gu­liuo­ta, mat teat­rai ir kon­cer­ti­nės įstai­gos yra na­cio­na­li­niai ar vals­ty­bi­niai, ta­čiau lė­šų pa­sta­ty­mams, kū­ry­bi­niams pro­jek­tams tu­rė­jo ieš­ko­ti ki­tur.

Vals­ty­bės ski­ria­mas lė­šas ga­lė­jo leis­ti tik dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mams bei pa­sta­tams iš­lai­ky­ti ar at­nau­jin­ti. Tai­gi da­bar sie­kia­ma su­kur­ti Pro­fe­sio­na­lio­jo sce­nos me­no na­cio­na­li­nę pro­gra­mą, pa­gal ku­rią vals­ty­bi­nių ir na­cio­na­li­nių teat­rų ir kon­cer­ti­nių įstai­gų kū­ry­bi­niai su­ma­ny­mai bū­tų tie­sio­giai fi­nan­suo­ja­mi Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos.

Vie­šą­ja įstai­ga ne­no­rė­tų tap­ti

Pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­mą biu­dže­ti­nės kul­tū­ros įstai­gos ga­li bū­ti per­tvar­ko­mos į vie­šą­sias. Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta ir tvar­ka, kaip tai ga­li­ma įgy­ven­din­ti.

Gal ir Vals­ty­bi­niam Šiau­lių dra­mos teat­rui bū­tų nau­din­ga tap­ti vie­šą­ja įstai­ga?

„Į šį klau­si­mą la­bai su­dė­tin­ga at­sa­ky­ti. Tai bū­tų žings­nis į ne­ži­nią. Vie­šo­ji įstai­ga įgy­ja tei­sę pla­čiau, leng­viau dis­po­nuo­ti tur­tu, gal­būt at­si­ran­da pla­tes­nės veik­los sri­tys, iš ku­rių ga­li­ma gau­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų, bet neaiš­ku, ar iš­lie­ka toks pat vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mas. Kal­bant pa­pras­tai, teat­ras iš sa­vo veik­los, iš bi­lie­tų šian­dien už­dir­ba iki 15 pro­cen­tų (sėk­min­gai dir­ban­tis apie 20 pro­cen­tų) vi­sų pi­ni­gų, ku­rie rei­ka­lin­gi teat­rui iš­si­lai­ky­ti. Jei­gu ne­lie­ka vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo, iš kar­to gre­sia už­da­ry­mas“, – sa­ko A. Žvi­nys.

Kol kas, pa­sak teat­ro va­do­vo, „im­pe­ra­ty­vaus nu­ro­dy­mo“ vals­ty­bi­niams teat­rams tap­ti vie­šo­sio­mis įstai­go­mis nė­ra.

„To­kio for­ma­to, kaip da­bar yra vals­ty­bi­niai teat­rai, pa­tys nie­ka­da neiš­si­lai­kys. Tai bū­tų jų žlu­gi­mas. Teat­ro me­nas iš prin­ci­po yra be­pro­tiš­kai bran­gus už­siė­mi­mas“, – sa­ko A. Žvi­nys.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

„Kol kas jo­kių ženk­lų, kad su mu­mis bū­tų ban­do­ma su­si­do­ro­ti ar pa­nai­kin­ti, tik­rai nė­ra. O kaip bus po tri­jų mė­ne­sių, ne­ži­nia“, – sa­ko kon­cer­ti­nės įstai­gos Šiau­lių ka­me­ri­nio cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ va­do­vė Ni­jo­lė Sai­mi­nin­kie­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas Au­ri­mas Žvi­nys: „To­kio for­ma­to, kaip da­bar yra vals­ty­bi­niai teat­rai, pa­tys nie­ka­da neiš­si­lai­kys. Tai bū­tų jų žlu­gi­mas.“