Ansamblio šventė tapo atsisveikinimu

An­samb­lio šven­tė ta­po at­si­svei­ki­ni­mu

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Bar­diš­kiuo­se vy­kęs et­nog­ra­fi­nio an­samb­lio „Ber­žu­tė­lis“ veik­los dvi­de­šimt­penk­me­čio mi­nė­ji­mas ta­po at­si­svei­ki­ni­mu su ko­lek­ty­vo įkū­rė­ja, vie­na iš va­do­vių Do­ne Le­ge­za. Dau­giau nei ke­tu­rias­de­šimt me­tų dir­bu­si kul­tū­ri­nin­kė pa­si­trau­kė į už­tar­nau­tą poil­sį.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Do­nė Le­ge­za pri­si­mi­nė „Ber­žu­tė­lio“ įsi­kū­ri­mo is­to­ri­ją – kul­tū­ri­nin­kė vi­są lai­ką ra­šė ko­lek­ty­vo met­raš­tį. Ji ir Sta­sė Bla­vas­čiū­nie­nė – li­ku­sios vie­nin­te­lės „Ber­žu­tė­ly­je“, dai­nuo­jan­čios nuo pat pir­mo­sios re­pe­ti­ci­jos.

S. Bla­vas­čiū­nie­nė už­de­gė at­mi­ni­mo žva­kes, skir­tas Ana­pi­lin išė­ju­siems dai­ni­nin­kams Alek­sand­rai Brei­me­lie­nei, Sta­sei Pet­ro­na­vi­čie­nei ir Egi­di­jui Bu­be­liui, dai­nų pa­tei­kė­joms Emi­li­jai Dau­no­rie­nei, Teo­do­rai Kir­žie­nei ir Sta­sei Ma­ce­vi­čiū­tei.

Sus­kam­bo E. Dau­no­rie­nės prieš dau­gy­bę me­tų sa­vi­veik­li­nin­kams pa­dai­nuo­tos „Auš­ta auš­ta auš­ry­tė­la“ ir „Ko to žven­gi, žir­ge­li“ – tar­miš­kai, kaip ir vi­sas ko­lek­ty­vo re­per­tua­ras.

Da­bar­ti­niai „Ber­žu­tė­lio“ na­riai su­si­kvie­tė į sce­ną anks­čiau pa­li­ku­sius ko­lek­ty­vą, vi­si kar­tu už­trau­kė „Už­te­kė­jė sau­la švies“, ki­tas se­nas sa­vo dai­nas. Bar­diš­kie­čius kei­tė sve­čiai – sa­vi­veik­li­nin­kai iš Vaš­kų (Pas­va­lio ra­jo­nas), Ūde­kų, Lin­ku­vos, Žei­me­lio, liau­diš­kas dai­nas – po­pu­lia­rūs ro­man­sai.

Šven­tė­je da­ly­va­vo pir­ma­sis „Ber­žu­tė­lio“ va­do­vas Sta­nis­lo­vas Zuo­kas, sep­ty­nio­li­ka me­tų ko­lek­ty­vui va­do­va­vu­si Ir­mi­na No­go­bo­die­nė.

S. Zuo­kas – ir an­samb­lio krikš­ta­tė­vis, juo kar­tu su Kul­tū­ros, pa­vel­do­sau­gos ir vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­ja Bi­ru­te Va­na­gie­ne ta­pęs 2008-ai­siais, su­tei­kiant ko­lek­ty­vui var­dą.

S. Bla­vas­čiū­nie­nei ir an­samb­lio sen­bu­vei, dai­nuo­jan­čiai dvi­de­šimt dve­jus me­tus Gi­ta­nai Nor­gai­lie­nei, įteik­tos pa­dė­kos už kraš­to tra­di­ci­jų po­pu­lia­ri­ni­mą, folk­lo­ro puo­se­lė­ji­mą. D. Le­ge­zai – Sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­dė­ka už il­ga­me­tį ne­prie­kaiš­tin­gą dar­bą.

Dau­giau nei ke­tu­rias de­šim­tis me­tų be­si­rū­pi­nu­si Bar­diš­kių kraš­to mė­gė­jiš­ka kul­tū­ra, D. Le­ge­za išė­jo į pen­si­ją. „Ber­žu­tė­ly­je“ ji li­ko ei­li­ne na­re, va­do­vės pa­rei­gas per­da­vu­si Auš­rai Ždan­ko, su ku­ria pa­sku­ti­niu lai­ku ir da­li­jo­si va­do­va­vi­mo rei­ka­lais.

D. Le­ge­zos nu­veik­tų dar­bų krai­tė­je – ne tik „Ber­žu­tė­lis“, bet ir Bar­diš­kių sa­vi­veik­li­nio teat­ro gru­pė, Žei­me­lio kraš­to mė­gė­jiš­kų vai­di­ni­mų šven­tė „Auk­si­nis kiau­ši­nis“, de­šim­tys ki­tų ren­gi­nių.

Rū­tos VA­LIO­NIE­NĖS nuo­tr.

Pas­vei­kin­ti bend­ra­min­čių ir pa­ly­dė­ti ko­le­gės Do­nės (prie­ky­je de­ši­nė­je) at­vy­ko „Lin­ka­vos“ folk­lo­ro an­samb­lio sa­vi­veik­li­nin­kai ir va­do­vė Ae­li­ta Ga­ra­le­vi­čie­nė (prie­ky­je kai­rė­je).

At­mi­ni­mo žva­kes išė­ju­siems už­de­gė Sta­sė Bla­vas­čiū­nie­nė.

(Iš de­ši­nės) Do­nė Le­ge­za, nuo sa­vait­ga­lio – ne­be va­do­vė, o „Ber­žu­tė­lio“ na­rė, su dai­ni­nin­kė­mis Ja­ni­na Gry­bie­ne ir Ro­ma­na Si­dau­gie­ne.