Naujausios
Sveikos mitybos taisyklės ir mitai
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama Raminta Bogušienė Joniškyje surengtoje paskaitoje pakartojo kai kurias mitybos taisykles, kurios tinka ir vaikams, ir suaugusiems: jokių hidrintų riebalų, mažiau cukraus, druskos, daugiau daržovių, viso grūdo produktų, vandens. Tačiau ji paneigė ir kai kuriuos maisto derinimo principus bei mitą, kad negalima gerti vandens valgant ar po valgio.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Visiems nepalankūs produktai
Mitybos specialistė Raminta Bogušienė Joniškio visuomenės sveikatos biure surengtoje paskaitoje pasakojo pati ne vienerius metus dirbusi maisto technologe ir tikėjusi, kad būtent ten galės pasitarnauti žmonėms, kurdama sveikus produktus. Tačiau, pasak jos, tekę gerokai nusivilti, supratus, jog maisto pramonei svarbi ne gaminių kokybė, bet pardavimų didinimas.
Tada moteris perėjo į ekologinio maisto sertifikavimo sektorių ir dar sykį patyrė smūgį, kai turėjo sertifikuoti ekologišką degtinę. Jos teigimu, koks skirtumas – ekologiška ar ne, bet alkoholio formulė nekinta.
Su maisto produktų gamyba gerai susipažinusi specialistė dėstė, kad yra visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, nepalankių produktų: tai stipriai perdirbti gaminiai, kuriuose pridėta skonių stipriklių, dažiklių, konservantų, gruzdintas, skrudintas maistas, produktai, kuriuose yra hidrintų riebalų, daug cukraus arba netgi saldiklių, kurie dar blogesni – kenkia kepenims.
Pelės nustipo nuo nesveiko maisto
R. Bogušienė rodė javainius, kurie reklamuojami kaip sveikas maistas, tačiau jų sudėtyje pirmu numeriu įrašyti netgi ne miltai, bet cukrus. Tai reiškia, kad minėtame gaminyje cukraus yra daugiausia. O žmogui per dieną, pasak mitybos žinovės, rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5 šaukštelius pridėtinio cukraus bei 1 šaukštelį druskos.
„Kai valgome produktus, gamintus rafinuotame aliejuje, nebejaučiame saiko, todėl galime suvartoti labai daug maisto. Vartodami visokiais priedais „praturtintus“ produktus, pakeičiame savo skonio receptorius. Kartą dalyvaujant radijo laidoje paskambinęs žmogus pasiskundė, kad dabar cukrus nebe toks saldus, kaip anksčiau. Bet reikia atsiminti, kad skonio receptoriai su metais silpnėja, negana to, jie dar ir sugadinami“, – aiškino lektorė.
R. Bogušienė ragino iš savo ir vaikų maisto raciono išmesti visokius saldintus dribsnius, sausainius, saldainius, bulvių traškučius.
Vienoje Ukrainos mokykloje vaikai atliko tyrimą: 20 dienų grupę pelių šėrė tik minėtais produktais, o vieną pelę atskirai maitino įprastu jai maistu. Per tyrimo laiką nesveikai maitinamos pelės tapo vangios, bejėgės, o galiausiai – nustipo. Jų kepenyse ir kituose organuose rasta įvairių pakitimų, patologijų.
„Ir tai tik per 20 dienų. Įsivaizduokite, kas darosi žmogaus organizme“, – perspėjo maisto technologė.
Paneigė kai kuriuos mitus
Įvairūs produktai gai būti ir sveiki, ir nesveiki, priklausomai nuo to, kaip jie paruošti. Tos pačios bulvės, jeigu jos virtos, o ne keptos aliejuje, pasak R. Bogušienės, mums, lietuviams yra tinkamas maistas, ypač rudenį gerai šildantis. Ir verčiau rinktis jas prie mėsos ar žuvies nei ryžius, kurie ne tik kad ne mūsų krašto produktas, bet ir yra gerokai apdoroti, kol pasiekia prekybos vietų lentynas.
Ji taip pat paneigė paplitusį maisto derinimo mitą. Mitybos specialistės nuomone, sveikas žmogus gali valgyti bulves su mėsa ir jam nebus blogai. Netinka tam, kuris jau turi kokių nors sveikatos sutrikimų.
Lygiai taip pat lektorė ragino nebijoti gerti vandens tada, kai norisi. Nors paplito nuomonė, kad negalima gerti vidury valgio, nes esą praskiedžiamos skrandžio sultys, bet kaip tada mes valgome sriubą, kuri iš esmės irgi yra maistas, praskiestas vandeniu?..
Pieno produktai taip pat vartotini ir patartini, kaip kalcio šaltinis, bet reikia vertinti individualiai, nes ne kiekvieno žmogaus organizmas juos palankiai priima. Tačiau pirkti pieną be laktozės, vien todėl, kad apie jos netoleravimą daug kalbama, neverta. Be to, sudėtinga pieno produktu vadinti varškės sūrelius, kuriuose pačios varškės mažai tebūna, neskaitant gausybės cukraus ir kitų priedų.
Šiek tiek apie ekologiją
R. Bogušienė iš dalies „nuvainikavo“ ir ekologiškus produktus. Pasak jos, džiugu, jei galime iš tikrųjų nusipirkti ūkininkų ekologiškai užaugintų daržovių, jos bus vertingos. Tačiau prekybos centro lentynoje matomais ekologiškais konservais, batonėliais ir kitais gaminiais susigundyti tikrai nepatartina, nes ekologija ir baigiasi ties pirminės žaliavos tiekėju, kuris, augindamas daržoves, grūdines kultūras, nenaudoja sintetinių cheminių medžiagų. Tačiau žaliavą perdirbant į gaminius niekas nedraudžia pridėti gausybės druskos, cukraus, ir uždėti etiketę, kad produktas „ekologiškas“, nors dėl minėtų gausių priedų jis jau bus nesveikas.
Lektorė patarė atidžiai skaityti gaminių sudėtį ir perkant rinktis tuos, kurie turi kuo mažiau sudėtinių dalių, taigi, yra natūralesni.
„Kaip manote, ar džiovintos papajos yra sveikas maistas? – teiravosi auditorijos R. Bogušienė. – Ne, geriau pirkite tikro šokolado, nes 50 procentų tokių papajų sudaro cukrus“.
Koks būtų pavyzdinis sveikas ir nesveikas patiekalas? Anot R. Bogušienės, ant grotelių kepta lašiša su avokadų salotomis ir virtomis bulvėmis – geras subalansuotas maistas, tuo tarpu, žuvis tešloje, kepta riebaluose ir patiekta su gruzdintomis bulvytėmis – netinkamos mitybos pavyzdys.
Autorės nuotr.
Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė ragino iš savo ir vaikų maisto raciono išmesti visokius saldintus dribsnius, sausainius, saldainius, bulvių traškučius.
Beveik kiekvieno namuose galima rasti nesveikų produktų: rafinuotų aliejų, cukraus, gaminių su hidrintais ribelais, skrudinto, apkepusio maisto ir panašiai.