Pakruojis tebegrimzta į duobę

Pak­ruo­jis te­beg­rimz­ta į duo­bę

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) spe­cia­lis­tai, su­da­rę ša­lies sa­vi­val­dy­bių rei­tin­gą, Pak­ruo­jo ra­jo­ną nu­lei­do dar de­šim­čia po­zi­ci­jų že­miau nei per­nai. Tre­čią­ją vie­tą nuo ga­lo tarp ma­žų­jų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių pa­kruo­jie­čiams „už­dir­bo“ ypač išau­gu­si mig­ra­ci­ja ir kai ku­rie eko­no­mi­niai ro­dik­liai.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Vėl – že­myn

Šie­met Pak­ruo­jo ra­jo­nas rei­tin­gų len­te­lė­je yra 52 vie­to­je iš 54 ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių. Per­nai pa­kruo­jie­čiai bu­vo de­šim­čia po­zi­ci­jų aukš­čiau – 42-43 vie­to­je, o 2015-ai­siais – net 22-23.

LLRI spe­cia­lis­tai ne pir­mus me­tus pui­kiai įver­ti­na Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos veik­lą tur­to val­dy­mo sri­ty­je: čia pa­kruo­jiš­kiai užė­mė ant­rą­ją vie­tą Lie­tu­vo­je. Tūks­tan­čiui ra­jo­no gy­ven­to­jų ten­ka ma­žiau­sias val­diš­kų pa­sta­tų ir pa­tal­pų plo­tas (936 kvad­ra­ti­niai met­rai) – pus­šeš­to kar­to ma­žes­nis, nei vi­du­ti­niš­kai ma­žo­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se (4980 kvad­ra­ti­nių met­rų).

Spe­cia­lis­tai ge­rai ver­ti­na ir tai, kad di­de­lė da­lis Sa­vi­val­dy­bės ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to – par­duo­da­mų ob­jek­tų są­ra­še, kad tė­ra ne­daug ne­nau­do­ja­mų pa­sta­tų bei pa­tal­pų.

„Kai ne­rei­ka­lin­go tur­to ma­žiau – ne­rei­kia leis­ti pi­ni­gų jo iš­lai­ky­mui, o par­da­vus tur­tą gau­tus pi­ni­gus ga­li­ma pa­nau­do­ti žmo­nių reik­mėms“, – tei­gia­ma LLRI ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vės As­tos Nar­mon­tės iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me.

Ge­rai ver­ti­na­mos ir išau­gu­sios tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos, vir­ši­ju­sios ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių vi­dur­kį. Bet ki­ti Pak­ruo­jo eko­no­mi­kos ro­dik­liai – ge­ro­kai pra­stes­ni.

Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad Pak­ruo­jy­je nu­sta­ty­ta van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo kai­na – di­džiau­sia iš ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių. O kai ku­rios Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čios įmo­nės per­nai dir­bo nuo­sto­lin­gai.

Ra­jo­nas spar­čiai tuš­tė­ja

„San­ty­ki­niai ma­žes­nis vei­kian­čių ūkio su­bjek­tų, vers­lo liu­di­ji­mus įsi­gi­ju­sių gy­ven­to­jų, iš­duo­tų sta­ty­bos lei­di­mų skai­čius. De­ja, ir žmo­nių mig­ra­ci­ja iš sa­vi­val­dy­bės bu­vo vie­na di­džiau­sių, vien per me­tus sa­vi­val­dy­bė ne­te­ko 2,5 pro­cen­to gy­ven­to­jų. Tuš­tė­ja dau­ge­lis ra­jo­nų, ta­čiau ne taip grei­tai. Vi­du­ti­niš­kai iš ki­tų ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių per­nai iš­vy­ko 1,4 pro­cen­to gy­ven­to­jų“, – tei­gia Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­so ty­ri­mo va­do­vė Ais­tė Če­pu­kai­tė.

LLRI spe­cia­lis­tai da­ro iš­va­dą, kad eko­no­mi­nė at­skir­tis tarp re­gio­nų gi­lė­ja.

„Mig­ra­ci­ja – di­džiau­sia ra­jo­no rykš­tė. Ma­čiau skai­čius, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ne­te­ko­me dau­giau nei ke­tu­rių tūks­tan­čių žmo­nių. Dau­giau­siai gy­ven­to­jų iš­va­žiuo­ja iš kai­mų, nes ten di­džiau­sias ne­dar­bas. Ūki­nin­kai nau­do­ja šiuo­lai­ki­nę tech­ni­ką, ku­riai val­dy­ti rei­kia kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų. Bet kiek jų te­rei­kia!.. Pra­mo­nės Pak­ruo­jy­je – tik dvi stam­bios ga­myk­los. Už­tai ir ke­liau­ja žmo­nės, dau­giau­siai jau­ni, gy­ve­ni­mo ki­tur ieš­ko­ti“, – sa­kė Pak­ruo­jo me­ro pa­va­duo­to­jas Jo­nas Juo­za­pai­tis.

Vi­ce­me­ro nuo­mo­ne, su išau­gu­sia emig­ra­ci­ja glau­džiai su­si­ju­sios ki­tos eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės ra­jo­no pro­ble­mos. Kai­muo­se lie­ka tuš­čios so­dy­bos, ku­rio­se ne­no­ri gy­ven­ti net pra­šan­tie­ji so­cia­li­nio būs­to. Ne­lie­ka jau­ni­mo – ne­be­lie­ka ir vai­kų, to­dėl už­da­ro­mos jų ug­dy­mo įstai­gos. Ne­ma­ty­da­mi bū­si­mos per­spek­ty­vos, kva­li­fi­ka­ci­ją įgi­ję žmo­nės ne­beg­rįž­ta į ra­jo­ną. O kai nė­ra po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų – ne­pri­sik­vie­si ir rim­tų in­ves­tuo­to­jų.

J. Juo­za­pai­čio nuo­mo­ne, LLRI spe­cia­lis­tų ge­rai įver­tin­tos už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos nau­jų dar­bo vie­tų ra­jo­ne ne­su­ku­ria, nes už jas tvar­ko­ma inf­rast­ruk­tū­ra.

„Tvar­ky­ti inf­rast­ruk­tū­rą, be abe­jo­nės, rei­kia. Be to, pro­jek­tų vyk­dy­mas iš­ju­di­na vie­tos eko­no­mi­ką: gy­ven­to­jai gau­na dau­giau pa­ja­mų, kartu su­mo­ka dau­giau mo­kes­čių“, – ma­to nau­dą vi­ce­me­ras.

Pak­ruo­jie­čiai pa­ste­bi, kad mies­tas gra­žė­ja, bet jau ne pir­mus me­tus svars­to: ar atei­ty­je be­bus vaikš­tan­čių to­mis re­konst­ruo­to­mis gat­vė­mis ir aikš­tė­mis?

Au­to­rės nuo­tr.

Pak­ruo­jo cent­re – re­konst­ruk­ci­jos įkarš­tis. Tik mies­tie­čiai svars­to, ar atei­ty­je bus čia vaikš­tan­čių gy­ven­to­jų?