
Naujausios
Bendrijų pirmininkai tampa atpirkimo ožiais
„Šiaulių kraštas“ dažnai sulaukia gyventojų skundų, kad jie nepatenkinti daugiabučių bendrijų pirmininkų veikla. Vieniems užkliūva tai, kad bandoma „prastumti“ renovaciją, kiti sako negaunantys informacijos, kur išleidžiami bendrijos pinigai, tretiems tiesiog nepatinka pirmininko gyvenimo būdas.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
„Ten jos visi bijo“
Į redakciją kartą užėjo moteris, turinti butą bendrabutyje. Skundėsi, kad bendrijos pirmininkė neteikia informacijos, kam konkrečiai renkami pinigai, reikalauja sumokėti skolą, o kaip ji susidariusi, nepaaiškina.
Pagalbos moteris nesikreipė nei į Šiaulių miesto savivaldybę, nei į kitus bendrijos narius, atėjo tiesiai į redakciją.
Paklausta, gal nusiskundimų turi ir kiti bendrijos nariai, galbūt drauge būtų galima pasiekti, kad pirmininkė pasikalbėtų, paaiškintų, moteris tik mostelėjo ranka: „Ten jos visi bijo.“
„Mes pirmininko nepakeisim“
Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyrio, kuris atsakingas ir už daugiabučių bendrijų veiklą, vedėja Irena Krugiškienė sako nepatenkintų daugiabučių gyventojų skundų sulaukianti nuolat.
Gana dažnai skundžiamasi dėl to, kad bendrijos pirmininkas neteikia informacijos, kam leidžiami bendrijos pinigai, arba dėl to, kad nerengia susirinkimų. Neretai skyriaus darbuotojai išgirsta ir reikalavimą „pakeiskite pirmininką“.
„Mes pirmininko nepakeisime, tai gali padaryti tik bendrijos nariai“, – sako I. Krugiškienė.
„Pirmiausia bendrijos nariai ar namo patalpų savininkai turėtų jiems rūpimus klausimus spręsti su bendrijos pirmininku, bendrijos valdyba, bendrijos ginčų nagrinėjimo komisija ar už tai atsakingu asmeniu, sušaukdami visuotinį bendrijos narių susirinkimą“, – pataria I. Krugiškienė.
Prieš kreipiantis į Savivaldybę, I. Krugiškienė pataria pasiskaityti daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatus, kuriuose be kita ko, turi būti nurodytos bendrijos pirmininko ir valdybos kompetencijos.
Bendrijos nariai ar patalpų savininkai turėtų sunerimti, jeigu bendrijos pirmininkas nevykdo savo pareigų arba viršija kompetencijas.
Jeigu bendrijos nariai įtaria pirmininko neteisėtus veiksmus, susijusius su bendrijos piniginėmis lėšomis, turėtų kreiptis į patį pirmininką ir reikalauti pateikti informaciją apie priimtus sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus.
Neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą) gali reikalauti atlikti daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimas taip pat gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo.
Ne mažiau kaip penktadalis bendrijos narių gali kreiptis į teismą su prašymu paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar bendrija veikė tinkamai.
Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, kurių atsirado dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos įstatymus ar bendrijos įstatus.
Į Savivaldybę bendrijos nariai gali kreiptis dėl bendrijos pirmininko netinkamai atliekamų pareigų: netinkamai organizuojamos namo techninės priežiūros, dėl informacijos neteikimo nariams ir kitų.
„Savivaldybė neatlieka bendrijų audito ar namo remonto darbų priežiūros, tačiau vykdo bendrijos valdymo organų veiklos patikrinimą“, – pažymi I. Krugiškienė.
Teikiant skundą ar pranešimą Savivaldybei, prie jo reikėtų pridėti dokumentus, patvirtinančius, jog buvo raštiškai kreiptasi į bendrijos pirmininką dėl informacijos ar susirinkimo sušaukimo.
Pasak poskyrio vedėjos, apie 50 procentų bendrijos narių skundų, pranešimų būna pagrįsti. Tokiais atvejais Savivaldybės specialistai gali taikyti administracines nuobaudas: įspėjimus, pinigines baudas.
Tenka ir kilimėliu, ir žaibolaidžiu būti
Liudas Ramanauskas, Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas, pirmininkauja ne vienai Šiaulių daugiabučių bendrijai jau 18 metų. Pašnekovas sako, kad nepatenkintų visada buvo, yra ir bus.
Pirmininkų ir gyventojų špagos neretai susikerta tuomet, kai gyventojai bando elgtis neteisėtai. L. Ramanauskas pasakoja atvejį, kai gyventojas bute, vonioje, neteisėtai buvo įsirengęs grindų šildymą nuo gyvatuko. Aptikęs pažeidimą, pirmininkas pareikalavo išardyti sistemą arba ją įteisinti. Tai sukėlė didžiulį gyventojo pasipiktinimą, skundų Savivaldybei ir šmeižto pliūpsnį.
Nelengva būna susitarti ir su pagyvenusiais žmonėmis, kuriems „jau nieko nereikia“.
„Bet palauk, savo sveikata tai rūpinatės, taip ir namu reikia pasirūpinti, techninę apžiūrą padaryti, nustatyti, kur bėda, paremontuoti“, – gyventojus stengiasi įtikinti L. Ramanauskas.
Sunku žmones įtikinti, kad renovacija yra geras dalykas. „O kai pasidaro, ir dargi 60 procentų ekonomija, tada džiaugiasi. Ir namas visai kitaip atrodo, ir kaimynai pavydi“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Yra ir „užkietėjusių skundalių“, kuriems viskas kliūva, skundais užverčia įvairiausias institucijas, bylinėjasi. Pralaimi bylas, moka baudas, tačiau tai nė kiek neatšaldo noro ir toliau bylinėtis.
Ir patį L. Ramanauską Seimo kontrolieriui buvo apskundę, tačiau šis nerado prie ko prikibti. Jis taip ir nesuprato, kuo buvo užkliuvęs vienai gyventojai.
Pasak L. Ramanausko, neretai būna, kad ir pirmininkai daro pažeidimų, priima sprendimus, nepasitarę su bendrijos nariais. Daro tai sąmoningai arba iš nežinojimo. Neseniai į bendrijų asociaciją užėjusi moteris skundėsi, kad jų bendrijos pirmininkas jau dveji metai nerengia susirinkimų, nepateikia jokių ataskaitų. Patarus, ką daryti, problema išsisprendė.
Būna, kad mokesčiai bendrijai vis dar skaičiuojami pagal seną tvarką – nuo buto, o ne nuo buto ploto. Ir vieno kambario bute ir trijų kambarių bute gyvenantys žmonės moka tiek pat. Pasak L. Ramanausko, tai labai rimtas pažeidimas.
Bendrijų pirmininkai ir buhalteriai gyventojams turėtų kuo aiškiau pateikti informaciją, už ką renkami mokesčiai, kur ir kam išleidžiami bendrijos pinigai.
Ką reiškia būti bendrijos pirmininku?
„Visų pirma žmogus turi būti geru vadybininku. Visų galų specialistu nebūsi, bet turi žinoti, kur kreiptis, kur ieškoti informacijos, specialistų: santechnikų, elektrikų, apdailininkų. Dar reikia būti komunikabiliam. Reikia bendrauti su žmonėmis. Kartais ir kilimėliu reikia pabūti, į kurį nusišluostys kojas, ir žaibolaidžiu, o reikalui esant ir pastovėti už save turi. Labiausiai galimus kandidatus į pirmininkus tai ir atbaido, kad reikės daug bendrauti“, – sako L. Ramanauskas.
Pasak pašnekovo, šeimoje gyvenant visko nutinka, o kai bendriją sudaro 100 butų, nėra ko tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai.
„Išsirenka bendrija pagyvenusią moteriškę, nes niekas daugiau nenori būti pirmininku, paskui vietoj to, kad padėtų jai, priekaištauja, bėga skųstis visokioms institucijoms. Neatsakingai elgiasi ir patys gyventojai rinkdami žmones, kuriems trūksta žinių, gebėjimų“, – sako L. Ramanauskas.
Bendrijų pirmininkų niekas neruošia. Žinių, patirties semiasi vienas iš kito, asociacija suorganizuoja vieną kitą seminarą. Daugiau norėtųsi pagalbos iš savivaldybių, tačiau L. Ramanauskas supranta, kad jų specialistai užsivertę kitais darbais.
Pasak bendrijų asociacijos vadovo, jeigu gyventojai turi kažkokių nusiskundimų ir nepavyksta jų išsiaiškinti su bendrijos pirmininku, reikia kreiptis į Savivaldybę. Iš patirties L. Ramanauskas žino, kad gyventojai taip pat kreipiasi į žiniasklaidą, Seimo narius, bet geresnis patarimas būtų kreiptis į Lietuvos respublikinius būsto valdymo ir priežiūros rūmus.
Jeigu nesusikalbėjimai vyksta dėl informacijos stokos, L. Ramanauskas rekomenduoja pasiskaityti bendrijos nuostatus arba kreiptis į bendrijų asociaciją. Į teismą kreiptis pašnekovas pataria tik dėl tikrai rimtų priežasčių.
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyrio vedėja Irena Krugiškienė sako, jog jų skyriaus specialistai gali padėti tuomet, kai bendrijos pirmininkas neteikia gyventojams informacijos, neatlieka kitų pareigų, galimai ne pagal paskirtį naudoja bendrijos pinigines lėšas.
Liudas Ramanauskas, Šiaulių apskrities ir miesto daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas, sako, kad nuo daugiabučio bendrijos pirmininko pareigų daugelį atbaido tai, kad reikia ne tik turėti žinių, bet ir nuolat bendrauti su žmonėmis, nepatenkintais – taip pat.