Didždvario parkui norima grąžinti anglišką stilių

Didžd­va­rio par­kui no­ri­ma grą­žin­ti ang­liš­ką sti­lių

Šiau­lių mies­to se­ną­jį Didžd­va­rio par­ką siū­lo­ma su­tvar­ky­ti, at­ku­riant ang­liš­ko­ par­ko sti­lių. Par­ką siū­lo­ma ir ap­tver­ti, ir sta­ty­ti nak­tį ra­ki­na­mus var­tus, o pa­grin­di­nį įė­ji­mą da­ry­ti per gra­fų Zu­bo­vų rū­mus. Juo­se įsi­kū­rę Šiau­lių uni­ver­si­te­to pa­da­li­niai.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Pro­jek­tuo­ja kau­nie­čiai

Sa­vi­val­dy­bė­je vie­šai bu­vo pri­sta­ty­ti Didžd­va­rio par­ko ir jo priei­gų komp­lek­si­nio su­tvar­ky­mo pro­jek­ti­niai pa­siū­ly­mai.

Kau­no ke­li­nin­kų bend­ro­vė „SRP Pro­jek­tas“ yra lai­mė­ju­si už­sa­ky­mą reng­ti par­ko su­tvar­ky­mo tech­ni­nį pro­jek­tą. Ar­chi­tek­tū­ri­nės da­lies va­do­vė yra kau­nie­tė ar­chi­tek­tė As­ta Kiau­nie­nė.

Ši kau­nie­čių bend­ro­vė su ta pa­čia ar­chi­tek­te ren­gia ir Šiau­lių Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą.

Per vie­šą svars­ty­mą par­ko su­tvar­ky­mo pa­siū­ly­mai, skir­tin­gai nei bul­va­ro, aist­rų ne­kė­lė.

Didžd­va­rio par­kas va­di­na­mas Zu­bo­vų par­ku. Gra­fie­nės A. Zu­bo­vie­nės įpė­di­niai 1922 me­tais par­ką pa­do­va­no­jo mies­to vi­suo­me­nei su są­ly­ga, kad jis bū­tų vie­šai nau­do­ja­mas ir sau­go­mas.

A. Kiau­nie­nė pri­mi­nė, jog Didžd­va­rio so­dy­bos par­kas XIX am­žiaus ant­ro­je pu­sė­je bu­vo kur­tas ang­liš­ko par­ko sti­liu­mi. To sti­liaus dva­sią siū­lo­ma at­kur­ti.

Ang­liš­ko sti­liaus par­kui bū­din­gos vaiz­din­gos pei­za­ži­nės per­spek­ty­vos, iš­ryš­kin­ti pa­vie­niai me­džiai ar jų gru­pės, juo­se do­mi­nuo­jan­ti tan­ki ve­ja, gė­ly­nai ir kvap­ūs žel­dy­nai.

Me­džiai bū­tų smar­kiai re­ti­na­mi, iš­sau­gant tik ver­tin­gus ir per­spek­ty­vius me­džius ir jų gru­pes. Ker­ta­mi są­ža­ly­nai, krū­my­nai – nai­ki­na­ma tank­mė, kad par­ke at­si­ras­tų dau­giau švie­sos.

Bet ar­chi­tek­tė neį­var­di­jo, kiek me­džių ga­li bū­ti iš­kirs­ta ir at­so­din­ta. Tik tei­gė, jog so­di­na­mi bū­tų dau­gia­me­čiai žy­din­tys au­ga­lai. Ar tik gė­lės ir jų klom­bos?

„Ir gė­lės, ir ki­ti žy­din­tys žel­di­niai“, – at­sa­kė A. Kiau­nie­nė. Dend­ro­lo­gai dar dir­ban­tys prie žel­dy­nų pro­jek­to.

Pag­rin­di­nį ap­va­lios for­mos gė­ly­ną siū­lo­ma at­kur­ti prie­šais rū­mus par­ko pu­sė­je. Taip pat bū­tų at­kur­ta Kaš­to­nų alė­ja, pa­pil­dant ją nau­jais me­džiais.

Į par­ką – per rū­mus

Pa­gal ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus siū­lo­ma at­kur­ti bu­vu­sią ang­liš­ko sti­liaus par­ko ta­ke­lių struk­tū­rą. Vi­si esa­mi as­fal­to dan­gos ar ki­tos kie­tos dan­gos ta­kai griau­na­mi. Ki­ti grun­to ta­ke­liai nai­ki­na­mi.

At­kur­ti se­nie­ji par­ko ta­ke­liai bū­tų iš smul­kaus žvy­ro dan­gos, nes bū­tent to­kia dan­ga bū­din­ga is­to­ri­niams par­kams.

Siū­lo­ma mak­si­ma­liai ati­deng­ti nuo Auš­ros alė­jos pu­sės Zu­bo­vų rū­mų vaiz­dą.

„Pag­rin­di­nis įė­ji­mas į par­ką tu­rė­tų bū­ti įreng­tas per rū­mų pa­sta­to pir­mą­jį aukš­tą, – siū­lė ar­chi­tek­tė. – Toks įė­ji­mas į par­ką iš rū­mų yra bu­vęs. Rei­kė­tų siek­ti, kad esa­mų rū­mų pir­mo­jo aukš­to pa­tal­pos bū­tų at­ver­tos vi­suo­me­nei“.

Ar­chi­tek­tės nuo­mo­ne, rū­mų pa­sta­to in­teg­ra­vi­mas bū­tų la­bai pra­smin­gas. Čia ga­lė­tų įsi­kur­ti ka­vi­nė, lan­ky­to­jų WC ir ki­tos par­ko funk­ci­jas pa­pil­dan­čios pa­tal­pos. Šiai idė­jai įgy­ven­din­ti rei­kė­tų at­ski­ro pro­jek­to, dėl ku­rio Sa­vi­va­dy­bė tu­rė­tų tar­tis su Šiau­lių uni­ver­si­te­tu.

Ša­lia rū­mų pa­sta­to da­bar esan­tį men­ka­ver­tį ga­ra­žų pa­sta­tą siū­lo­ma griau­ti, išar­dy­ti vi­sas par­ko te­ri­to­ri­jo­je esan­čių sta­ti­nių pa­ma­tų lie­ka­nas ir ki­tus griu­vė­sius.

Par­ke iš­sau­go­mi te­ni­so kor­tai, įren­gia­ma vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė, ga­li bū­ti ir aikš­te­lė ren­gi­niams, kon­cer­tams. Klau­sy­to­jai per kon­cer­tus ga­lė­tų įsi­tai­sy­ti tie­siog ant žo­lės.

Te­ni­so kor­tai bū­tų ap­tve­ria­mi nau­ja ažū­ri­ne tvo­ra. Šio­je par­ko da­ly­je, ku­ri ne­lai­ko­ma is­to­ri­ne, nu­ma­to­ma įreng­ti trin­ke­lių dan­gos ta­ke­lius. Taip pat – su­stip­rin­tos žo­lės dan­gos aikš­te­lę sta­ty­ti apie 20 au­to­mo­bi­lių. Įva­žia­vi­mas į ją bus kont­ro­liuo­ja­mas.

Atei­ty­je siū­lo­ma griau­ti te­ni­so kor­tų ap­tar­na­vi­mo pa­sta­tą ir vie­toj jo sta­ty­ti nau­ją šiuo­lai­kiš­ką ir funk­cio­na­lų.

Is­to­ri­niam par­kui – tvo­ra ir var­tai

Par­ko te­ri­to­ri­ją siū­lo­ma ap­tver­ti: vie­nur ža­lyt­vo­re, gy­vat­vo­re (pa­vyz­džiui, pa­lei Auš­ros alė­ją), ki­tur – me­ta­li­ne ažū­ri­ne tvo­ra (pa­lei Dva­ro gat­vę). Me­ta­li­nė tvo­ra bū­tų apie 1,5–1,8 met­ro aukš­čio.

Bū­tų sta­to­mi nak­tį ra­ki­na­mi var­tai. Pag­rin­di­niai var­tai nu­ma­ty­ti už skulp­tū­ros „Auš­ra“ – Kaš­to­nų alė­jos ašy­je, ki­ti dve­ji var­tai – prie­šin­go­je pu­sė­je, prie rel­je­fo per­kri­čio, pro ku­riuos išė­jus pa­tek­tu­me į nau­ją­ją (ne is­to­ri­nę) par­ko te­ri­to­ri­ją, ten, kur yra įreng­ti te­ni­so kor­tai, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė.

Į par­ką bus ga­li­ma pa­tek­ti ir iš Dva­ro gat­vės pu­sės su­re­mon­ta­vus laip­te­lius.

Ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros for­mos par­ke siū­lo­mos la­ko­niš­kos, neimi­tuo­jan­čios „is­to­riz­mo“, ta­čiau šiuo­lai­kiš­ko­mis de­ta­lė­mis in­terp­re­tuo­jan­čios at­ku­ria­mo lai­ko­tar­pio par­kams bū­din­gus is­to­ri­nius bruo­žus.

XIX am­žiaus par­ke ne­bu­vo ap­švie­ti­mo, to­dėl pro­jek­tuo­ja­mi to­kie švies­tu­vai, ku­rie bū­tų kuo ma­žiau pa­ste­bi­mi. Pro­žek­to­riais, įtai­sy­tais tarp žel­dy­nų, bū­tų ap­švies­ti gė­ly­nai, iš­ryš­kin­tos ver­tin­gų me­džių la­jos.

Suo­le­liai bū­tų ir su at­lo­šais, ir be jų. Dės­to­mi pa­vie­niui ir gru­pė­mis prie ta­kų ar aikš­te­lių.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Už „Auš­ros“ pa­mink­lo bus sta­to­mi pa­grin­di­niai var­tai į par­ką, ku­rį iš Auš­ros alė­jos juos skrob­lų gy­vat­vo­rė, iš Dva­ro gat­vės – me­ta­li­nė tvo­ra.

Zu­bo­vų rū­mų pir­mą­jį aukš­tą siū­lo­ma at­ver­ti vi­suo­me­nei ir per jį įreng­ti pa­grin­di­nį įė­ji­mą į par­ką.

Vi­si as­fal­to ar grun­to ta­kai bus nai­ki­na­mi ir at­ku­ria­mi bu­vę se­nie­ji ang­liš­ko sti­liaus par­ko ta­ke­liai iš smul­kaus žvy­ro dan­gos.