Naujausios
Darbuotojui reikia ne vien darbo
Kodėl įmonei turi rūpėti ne tik pelnas, plėtra, naujos rinkos, bet ir įmonėje dirbantys žmonės? „Nes kompanijas sudaro žmonės“, – sako Irma Simonkevičienė, bendrovės „MPS Baltic“, užsiimančios darbuotojų ir vadovų paieška, vyriausioji konsultantė.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Darbdaviai ieško efektyviai problemas sprendžiančių darbuotojų
Pranešimą apie deramą dėmesį darbuotojams I. Simonkevičienė skaitė lapkričio pabaigoje Šiauliuose vykusioje Šiaulių pramonininkų asociacijos organizuotoje konferencijoje „Konstantos ir pokyčiai personalo valdyme: nuo besikeičiančių įstatymų iki dirbtinio intelekto“.
Pranešėja dalijosi patirtimi, kurią įgijo dirbdama su organizacijomis, matydama kandidatų į darbuotojus rinką ir užsakovus darbdavius, taip pat rėmėsi kitų šalių kolegų patirtimi.
„Kai kalbame apie verslą, labai dažnai kalbame apie skaičius: apyvartą, pelną, bet kaip dažnai už tų skaičių pamatome žmones, realias asmenybes, kurios ir kuria tuos skaičius?“ – klausė pranešėja.
Pasak I. Simonkevičienės, nebūtinai naujai ateinantis dirbti darbuotojas turi turėti visus reikalingus įgūdžius ir žinias. Gal šiandien jis ir neatrodo pats tinkamiausias, bet jeigu turi aistrą, begalinį užsidegimą, vadinasi, gali būti tas žmogus, kuris suvienys komandą, „užves“ tuos, kurie turi gebėjimų ir žinių, ir padės pasiekti rezultatų.
Remiantis „Verslo žinių“ ir „PriceWaterHouse Coopers“ užsakytais 2017 metų tyrimais, šiandien net 83 procentai darbdavių labiausiai pasigenda darbuotojų, kurie geba efektyviai spręsti problemas. 88 procentai darbdavių sako, jog trūksta kvalifikuotų darbuotojų.
„Žinių ekonomikos forumo“ duomenimis, praeitais metais buvo apmokyta daugiau vadybininkų, teisininkų ir socialinių kompetencijų darbuotojų, negu inžinierių, statybininkų ir kitų darbinių praktikų darbuotojų.
„Švietimo sistema nėra iki galo pasirengusi tenkinti rinkos poreikių. Tiems, kurie šiandien ateina į mokyklas ir pradeda mokytis, kai baigs ir išeis į darbo rinką, tų dalykų, kurių mokėsi, jau tiesiog nebereikės. Todėl pagrindinis dalykas, ko studentas šiandien turi išmokti, tai gebėti mokytis“, – sakė pranešėja.
Atliktų tyrimų duomenimis, 93 procentai darbdavių planavo šiais metais daugiau dėmesio skirti darbuotojams, 86–88 procentai – klientams, naujoms rinkoms, technologijoms.
„Jeigu šiandien negebėsime pasirūpinti savo darbuotojais, personalu, tai visos mūsų investicijos į naujas technologijas, klientų pritraukimą bus nevertingos. Jeigu jūsų darbuotojai nepatenkinti, suirzę ar tiesiog nemandagūs, investuokite į ką norite – reklamą, naujausias technologijas, jūsų klientai eis kitur, kur gaus geresnį aptarnavimą“, – akcentavo I. Simonkevičienė.
Pasak pranešėjos, personalas tampa strategine funkcija organizacijose, ir darbdaviai, suprantantys tai, į personalą investuoja tiek pat ar net daugiau negu į informacines technologijas.
Darbuotojams svarbi ne tik alga, bet ir įmonės reputacija
I. Simonkevičienė sako, kad darbuotojai prieš įsidarbindami įmonėje vis dažniau domisi ne tik alga, bet ir įmonės vadovu, jo asmeninėmis savybėmis.
„Jeigu anksčiau „chemiją“ tikrindavosi vadovas, tai dabar – ir ateinantis darbuotojas“, – pastebėjo pranešėja.
Ne mažiau svarbi ir įmonės reputacija. Ar įrašas apie darbą šioje kompanijoje nesugadins mano CV? Darbuotojai domisi ir mokymosi, tobulinimosi galimybėmis įmonėje.
I. Simonkevičienė sakė, kad neretai darbuotojai palieka gerai apmokamą darbą kompanijose ir išeina į kitas, kur uždirba mažiau, bet turi galimybę mokytis, kelti savo kvalifikaciją.
Darbuotojams taip pat svarbus darbo ir poilsio balansas. Darbuotojai nenori tik dirbti, nori gyventi, turėti laiko savo pomėgiams, poilsiui, nes darbas yra tik dalis gyvenimo.
Komunikacijos priemonės – galingas ginklas
Kompanijų darbuotojus pranešėja suskirstė į tris grupes: darbuotojus rinkoje, jau įmonėje dirbančius darbuotojus ir darbuotojus, kurie iš įmonės išeina į rinką.
„Šiandien, deja, daug girdime apie tuos, kuriuos reikia pritraukti iš rinkos, skundžiamės, kad jiems trūksta žinių, įgūdžių, kad nerandame tinkamų, kad jie nueina pas konkurentus. Labai mažai kalbame apie tuos, kurie jau dirba pas mus. Jeigu įmonėje turime 20 procentų darbuotojų kaitą, vadinasi, tai sudaro tik 20 procentų mano tikslinės grupės. O įmonėje dirbantys žmonės sudaro kur kas didesnę masę, į juos ir turėčiau kreipti daugiau dėmesio, nes esami darbuotojai kuria didžiausią vertę“, – akcentavo konsultantė.
Kodėl vienoms kompanijoms pavyksta pritraukti darbuotojų, kitoms – ne? Pasak I. Simonkevičienės, šiandien darbdavio įvaizdžiui kurti taikomos tokios pat priemonės, kaip ir produktui, kurį norime parduoti. Labai svarbu, kaip kompanija atrodo rinkoje, netgi tai, ar ji yra socialiniuose tinkluose ("Facebook“ ar kituose), ar juose komunikuoja, apie ką juose kalba darbuotojai.
Pasak pranešėjos, potencialūs darbuotojai apie darbovietę informacijos ieško ir interneto puslapiuose „Rekvizitai.lt“ bei „Skundai.lt“. Be abejo, kalbasi su kitais žmonėmis, ieško informacijos įvairiais kitais kanalais.
„Jeigu įsivaizduojate, kad užsidarėte duris, vartus ir niekas apie jus nieko nežino, tai labai klystate. Užtenka vadovui nusišnekėti susirinkimo metu, kažkas tai nufilmavo, vaizdelis atsidūrė internete, ir jau vakare parėjus namo vadovo žmona juokiasi: „Tai ko ten šiandien prišnekėjai?“ – pavyzdį apie žaibu sklindančias žinias pateikė pranešėja.
I. Simonkevičienė darbdaviams, ieškantiems darbuotojų, pataria panaudoti įvairias priemones: lankstinukus, skrajutes, paliekamus kavinėse, autobusų stotelėse, skelbimus per radiją, televiziją, spaudoje, internete. Ne mažiau svarbu, kad skelbimas būtų be klaidų, su aiškiu aprašymu, atitinkančiu pareigybę.
„Skelbimo kūrimas – ne tik administratorės ar personalo skyriaus vadovo reikalas, į tai turi įsitraukti ir vadovas. Kaip bus suformuluoti reikalavimai, tokių ir kandidatų sulauksime“, – sakė pranešėja.
Net jeigu ir nedaug ateina kandidatų, konsultantė pataria rinktis iš tų, kurie atėjo.
„Darbuotojas – kaip ledkalnis. Viršūnė – tai žinios, įgūdžiai, gebėjimai. Bet didžioji dalis slypi „po vandeniu“ – kaip žmogus dirba, ar yra pakankamai ryžtingas, ar baigia darbus, ar geba įtraukti kitus. Šiandien kompanijose per daug dėmesio skiriama ledkalnio viršūnei. Ar tikrai anglų kalba reikalinga pamainos vadovui, jeigu jis niekada nesusitinka su partneriais iš užsienio? Reikėtų daugiau dėmesio skirti ledkalnio apačiai pamatyti, įvertinti, įgalinti“, – akcentavo I. Simonkevičienė.
Nuo hierarchinės sistemos prie lyderystės
Pranešėja sakė, kad hierarchinė sistema kompanijose jau tampa atgyvena, nes vienam vadovui šiandien tiesiog neįmanoma viską žinoti, išmanyti, sužiūrėti, patikrinti. Reikia skirtingų ir gilių žinių, todėl nuo hierarchinės sistemos pereinama prie kelių lyderių struktūros, kur kiekvienas lyderis turi savo komandą ir su ja dirba. Jie yra sprendimų priėmėjai ir vykdytojai.
„Beveik kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti inovatyvių problemos sprendimo būdų, tik reikia mokėti juos išgirsti, o idėjas įgyvendinti. Mes kalbame apie kitokį bendravimą kompanijose, apie įtraukimą ir įsitraukimą“, – sakė I. Simonkevičienė.
Išeinantis darbuotojas neša žinią apie kompaniją
Mažai kalbama apie tuos darbuotojus, kurie palieka darbovietę ir grįžta į darbo rinką. O juk jie taip pat neša žinią apie kompaniją, kurią paliko.
Pasak I. Simonkevičienės, nuo to, kaip darbdavys atsisveikina su darbuotoju, priklauso, ar jis užvers duris kitiems kandidatams į šio darbdavio įmonę, ar atvers.
Atsisveikinimas – įmonės vertybių patikrinimo momentas: kaip sąžiningai atsiskaitoma su darbuotoju, įmonei paskyrusiu daug metų, ar sulaukia darbuotojas paramos išėjęs į darbo rinką ir panašiai.
„Darbdaviai jau supranta, kad neturi tokios prabangos išleisti į darbo rinką nepatenkintą darbuotoją, nes jis uždaro kelią į organizaciją ateiti kitiems kandidatams“, – tikino pranešėja.
Gyvenimas – kaip propeleris
Kodėl darbuotojai išeina, pasak I. Simonkevičienės, lemia tai, kaip darbuotojas jaučiasi įmonėje, ar jis gali laisvai dalytis savo idėjomis, sumanymais, ar į juos atsižvelgiama, ar už įdėtą darbą teisingai atlyginama, ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui.
Žmogaus gyvenimą pranešėja lygina su propeleriu. Kad jis sėkmingai suktųsi, reikalingos keturios mentės: sveikata, darbas, socialinis gyvenimas ir šeima.
„Darbdaviai dažnai nori, kad visos keturios mentės būtų darbas. Jeigi visos mentės bus tik darbas, kas liks žmogui, kai jis išeis į pensiją? Nesąžininga tikėtis iš darbuotojo, kad jis gyvens tik jūsų organizacija. Jeigu aš noriu, kad darbuotojas kurtų vertę, būtų sėkmingas, o kartu ir aš, turi užtikrinti, kad visos keturios mentės būtų stiprios. Nes kompanijas sudaro žmonės ir jų nereikėtų pamiršti“, – žinutę darbdaviams siuntė I. Simonkevičienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Irma Simonkevičienė, bendrovės „MPS Baltic“ vyriausioji konsultantė, sako, kad kompanijos sėkmė priklauso nuo darbuotojų ir nuo to, kiek yra paisoma darbuotojų interesų.
„Darbdaviai jau supranta, kad neturi tokios prabangos išleisti į darbo rinką nepatenkintą darbuotoją, nes jis uždaro kelią į organizaciją ateiti kitiems kandidatams“, – sako Irma Simonkevičienė, dirbanti darbuotojų ir vadovų paieškų srityje.