Naujausios
Kas bus „pirmieji estai Lietuvoje“?
Šiaulių miesto savivaldybėje pristatytas naujas vaikų sportinio ugdymo modelis – privatūs regbio ir žolės riedulio sporto klubai nori perimti Savivaldybės sporto mokyklos „Klevas“ vaikus ir jų ugdymui skirtas biudžeto lėšas. Estai seniai vaikus ugdo sporto klubuose. Šiauliai galintys tapti „pirmaisiais estais Lietuvoje.“
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Siūlomas bandomasis projektas
Miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams buvo pristatytas regbio klubų „Baltrex“, „Vairas“ ir žolės riedulio klubo „Ginstrektė“ parengtas pilotinis sporto klubų veiklos modelis 2018–2020 metams.
„Prašome perduoti vaikų ugdymą sporto klubams ir vaikų sportiniam ugdymui skirtus formaliojo švietimo krepšelius – to norime“, – įvardijo projekto esmę Donata Grigienė, regbio klubo „Baltrex“ direktorė ir žolės riedulio trenerė.
Kol kas tik šių dviejų sporto šakų atstovai rodo iniciatyvą diegti naują modelį.
D. Grigienė pabrėžė, jog problema iškilo dėl Savivaldybės nuostatos nuo sporto mokyklų atskirti vyrų, moterų aukšto meistriškumo komandas.
Iki šiol visų trijų sporto klubų aukšto meistriškumo komandos veikia Savivaldybės sporto mokykloje. Sporto mokykloje klubų komandų žaidėjai priklauso meistriškumo tobulinimo grupėms, o treneriai yra sporto mokyklos darbuotojai.
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos privačių klubų komandų sporto mokykloje turi nelikti. Savivaldybės auditoriai to pareikalavo.
Klubų atstovai teigė, jog regbio ir žolės riedulio plėtrai, – o Šiauliai yra šių sporto šakų sostinė, – kyla grėsmė, nes nebeatitinka sporto mokyklos ir sporto klubų strategijos.
Sporto mokykla esą bus nesuinteresuota nuosekliu sportininkų ugdymu ir jų tobulėjimo tęstinumu.
Patikinta, jog klubai efektyviau naudos Savivaldybės lėšas, plius vaikų ugdymui pritrauks privačių rėmėjų lėšų. Dėl vaikų tarpusavyje regbio klubai nekonkuruosiantys, nes sporto mokykloje jau yra pasiskirstę, kokiam klubui kokios grupės priklauso.
Vienas ir kitas klubas skaičiuoja, jog „Klevo“ sporto mokykloje turi po 98 sportininkus, o žolės riedulio klubui atitenkantys 140 sportininkų.
Esą padalijus vaikus klubams, gerės veiklos vadyba, mažės administracinės išlaidos. Dabar sporto mokykloje yra 33 darbuotojai iš jų 19 trenerių , o 14 – administracijos darbuotojų.
„Yra vairuotojas, nors nėra autobuso į varžybas važinėti, – stebėjosi D. Grigienė. – O kai sporto mokyklai trūksta pinigų, vaikai nebevažiuoja ir į varžybas.“
„Klubai – ne verslas“
Žolės riedulio klubo „Ginstrektė“ prezidentas Gintaras Radavičius politikus ragino suvokti, jog iš sporto mokyklų sportininkai išleidžiami „ne į klubą, o į aukšto meistriškumo komandą“.
Jo žodžiais, dabar „aukšto lygio komanda pakimba ore“.
Pabrėžė, jog sporto šakoms sėkmingai plėtoti būtina „piramidė“, kurios pagrindą sudaro vaikų sportinis ugdymas, o viršūnėje – aukšto meistriškumo sportininkai. Visą veiklą sutelkus vienose rankose, efektyviau būtų naudojamos ir sportui skiriamos lėšos.
„Klubai – ne verslas, jeigu kažkas mano, kad čia biznį darysime, – sakė G. Radavičius. – Lietuvoje iš sporto neįmanoma verslo daryti. Todėl ir norime, kad visas sportas būtų po viena kepure.“
Neliks be atlyginimų
Per pristatymą paaiškėjo, jog žaidėjai yra gavę įspėjimus iki sausio apsispręsti, ar toliau žais už „Klevo“ ar už klubų komandas. Treneriai tokių įspėjimų negavę, nes dirba ir su vaikais, bet nežino, kokio dydžio algą gaus nuo sausio.
Gintaras Jasiūnas, Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas ramino, jog treneriai neliks be atlyginimų – klubai iš Savivaldybės gaus „projektines lėšas“ – pagal sporto projektų rėmimą. Tik parama paprastai paskirstoma vasario-kovo mėnesiais.
Jis pabrėžė, jog „hibridinio varianto“ (klubai – sporto mokyklose) nebegali būti. Lietuvoje tokio modelio niekur nebėra, buvo išlikęs tik Šiauliuose.
Vedėjas išvardijo tris galimus sportinio ugdymo būdus – biudžetinėse įstaigose, viešosiose įstaigose ir sporto klubuose.
Šiauliuose vaikų krepšinis ir vaikų futbolas jau atiduoti viešosioms įstaigoms. Tik šios įstaigos ir toliau išlaikomos iš miesto biudžeto lėšų, nes Savivaldybė yra didžiausia arba vienintelė dalininkė.
Sporto klubų vizijoje Savivaldybė taptų ir jų dalininke, jeigu politikai palaimintų siūlomą naują modelį.
Jau kitais metais bandytų
„Jeigu bus susitarta dėl politinio sprendimo, tai galime pilotinį projektą pradėti įgyvendinti jau nuo kitų metų rugsėjo mėnesio – spėsime pasiruošti“, – tvirtino Asta Lesauskienė, Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė.
Jos teigimu, Savivaldybės biudžete papildomų lėšų tam nereikėtų. Tiesiog klubams būtų perskirstytos lėšos, skirtos vaikų ugdymui sporto mokykloje „Klevas“.
A. Lesauskienė tik pabrėžė, jog klubai, ir pritaikius naują modelį, už naudojamąsi sporto bazėmis turės mokėti.
„Nieko nėra nemokamo, o bazės įrengtos Savivaldybės lėšomis“, – sakė ji.
Politikai svarstė, ar gera praktika, kai „viena ranka remiame, o kita atimame?“
Klubai, pavyzdžiui, gauna 12 tūkstančių eurų Savivaldybės paramos, o už stadiono nuomą sporto mokyklai sumoka 3 tūkstančius eurų. Šiauliuose stadiono nuoma esanti tokia brangi, kad varžybos perkeliamos į kitus miestus – net Vilniuje pigiau.
Politikų reakcija
Angelė Kavaliauskienė, komiteto pirmininkė, siūlė komitetui balsuoti dėl bandomojo projekto įgyvendinimo. Tačiau nebuvo kvorumo, kad galima būtų komiteto sprendimą priimti.
Politikai tik pasidalijo nuomonėmis, kurios klubams suteikė vilties.
„Manau, tikslinga pasirinkta kryptis, jeigu sutaupysime administravimo lėšų, o kokybė bus geresnė, tai būtų logiška ir pozityvu“, – pareiškė pirmininkė.
Komiteto narys Juozas Pabrėža vienareikšmiai tvirtino, jog idėja puiki: „Tik džiaukimės, kad klubai užsikrauna tokią naštą. Eikime, kaip siūlo, ir rudenį jau turi veikti tas modelis. Nepavyks, bent būsime pabandę.“
Estijoje jau 15 metų į privačių sporto klubų rankas yra atiduotas vaikų ir jaunimo sportinis ugdymas, už kurį moka valstybė, savivaldybės.
„Būtume pirmieji estai Lietuvoje“, – ragino sekti Estijos pavyzdžiu liberalas Artūras Kulikauskas.
Tik socialdemokratė Zina Žuklijienė suabejojo, ar viskas taip gražu ir gerai. Teikiama vizija liečia sporto mokyklą, bet jos atstovai svarstyme nė nedalyvauja.
„Ar „Klevas“ turi susinaikinti? – klausė politikė. – Jeigu jį panaikiname, o atsiranda naujas darinys, tai ką laimėsime? Kur ta nauda?“
„Nesuprantu klubų baimių“
Svajūnas Mikalčius, sporto mokyklos „Klevas“ direktorius, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog žinojo, kad klubai rengia viziją, bet jos mokyklos kolektyvui niekas nepristatė.
„Nežinome, kas konkrečiai siūloma, – sakė jis. – Tai, kad Šiauliai yra regbio ir žolės riedulio sostinės – tai ir mūsų mokyklos indėlis. Jeigu bus geriau, nei dabar – prašom. Bet nesuprantu, kodėl klubams kyla baimių. Visoje Lietuvoje suaugusiųjų komandos yra atskirtos nuo sporto mokyklų. Sėkmingai vystosi ir vieni, ir kiti.“
Nesuprantąs, kodėl sukurtą sistemą reikėtų griauti, kodėl vaikai turėtų būti privačiuose klubuose? Pastebi, jog vyksta atvirkštinis procesas.
„Arvydo Sabonio krepšinio mokykla tampa Savivaldybės biudžetine įstaiga, prieš metus tas pats padaryta su Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykla, – teikė pavyzdžius. – Pas mus, Šiauliuose, privati Antano Sireikos akademija ieško kontakto su „Saulės“ krepšinio akademija, kuri yra Savivaldybės.“
Jo nuomone, „reikėtų spręsti, ne kaip „mums geriau“, o kaip sporto šakai geriau“.
„Kai lyginamės su estais ar latviais, reikėtų pasižiūrėti, kokie ten palankūs verslui paramos įstatymai, o pas mus klubams sunku pritraukti privačių lėšų, ir ieškoma biudžetinių kanalų,“ – sakė S. Mikalčius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Donata Grigienė, regbio klubo „Baltrex“ direktorė ir žolės riedulio trenerė, politikams pristatė trijų sporto klubų siūlomą įgyvendinti bandomąjį projektą.
Nuo žolės riedulio ir regbio norima pradėti diegti naują sportinio ugdymo modelį – perduoti vaikus sporto klubams.
