
Naujausios
Kraštotyrininkas siūlo sugrąžinti vėliavą ant vėjo malūno
Pakruojo rajono Pašvitinio kraštotyrininkas, visuomenininkas Juozas Mockūnas siūlo Vasario 16–ąją iškelti tautinę vėliavą ant miestelio istorinio vėjo malūno. Ten pat, kur prieš pusę amžiaus ją buvo iškėlę jauni pašvitiniečiai, vėliau sulaukę persekiojimų už patriotinę veiklą. Būtų ir paminėtas Lietuvos valstybės šimtmetis, ir pagerbti anų metų tautinės dvasios saugotojai.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Naktį – su Trispalve ant malūno
Šiuo metu J. Mockūnas su Pašvitinio seniūne Rima Krištopaitiene svarsto, kaip pasiekti dvylikos metrų aukščio malūno kepurę, ant kurios ir norima kelti Trispalvę. Miestelyje tokio ilgio kopėčių niekas neturi.
„Juokaujame, kad prieš penkiasdešimt metų jauni pašvitiniečiai Benediktas Navickas ir Algis Levanas be jokių priemonių naktį užlipo į malūno viršų. O mes sukame galvas, kaip tą patį pakartoti dabar“, – sako J. Mockūnas.
Kraštotyrininkas yra surinkęs duomenis apie jaunųjų miestelio patriotų veiklą. Pašvitinio zakristijonu dirbęs dvidešimtmetis B. Navickas miestelyje buvo subūręs pogrindinę Lietuvos išlaisvinimo kuopelę. Jos veikloje dalyvavo šeši vyresniųjų klasių moksleiviai. 1968–aisiais, artėjant Vasario 16–ajai, buvo sugalvota Lietuvos Nepriklausomybės penkiasdešimtmetį paminėti iškeliant Trispalvę.
Audinį vėliavai B. Navickas ir Pašvitinio mokyklos devintokas A. Levanas pirko Latvijoje, skirtingose parduotuvėse – kad nesukeltų įtarimų. J. Mockūnas spėja, kad vėliavą jaunuoliai patys pasiuvo zakristijoje. Jiedu ją ir iškėlė.
„Senas akmeninis malūnas, tuo laiku naudotas kaip trąšų sandėlis, buvo pats aukščiausias pastatas Pašvitinyje. Nuo Vasario 16–osios ryto ant jo kepurės plevėsavusi Trispalvė darė pašvitiniečiams didžiulį įspūdį. Atlėkę saugumiečiai ir taip, ir taip staipėsi aplink malūną – nesugalvojo, kaip viršūnę pasiekti! Vėliava virš malūno plazdėjo tris dienas, paskui dingo“, – pasakojo kraštotyrininkas.
B. Navickas J. Mockūnui sakęs, kad per sukrautas trąšas nebuvę sunku užkopti iki malūno kepurės ir pritvirtinti vėliavą. Kraštotyrininkas spėja, kad jie patys Trispalvę ir nusiėmė, paslėpė – galbūt tikėjosi iškelti ją vėliau. Šios vėliavos likimas J. Mockūnui nežinomas.
Persekiojimas sugriovė gyvenimus
„Netrukus saugumiečiai iškvietė tardyti ir B. Navicką, ir A. Levaną. Manoma, kad vienas iš kuopelės narių ėmė su „organais“ bendradarbiauti ir išdavė bendraminčius. Skaudesnių pasekmių tuo metu Benediktas ir Algis nesulaukė. Gali būti, kad patys saugumiečiai žinių apie iškeltą vėliavą per daug neskelbė. Pagal anuometinę tvarką situacijos nesuvaldantys pareigūnai galėjo sulaukti pažeminimo tarnyboje“, – sakė J. Mockūnas.
Bet saugumiečiai ėmė stebėti B. Navicką ir A. Levaną. Dėmesio vengdamas B. Navickas išvažiavo gyventi į Vilnių. Ten tęsė pogrindinę veiklą, gabendavo slaptą spaudą į Kauną. Už tai vėl buvo tardomas saugumiečių, pakliuvo į kalėjimą. Tarybiniai psichiatrai B. Navicką pripažino nepakaltinamu, nuolat sekamas jis negalėjo rasti geresnio darbo.
„Benediktas parašė man kelis laiškus, bet jų neišsaugojau. Sužinojau, kad jam teko bendrauti ir su Romu Kalanta, paimdavusiu iš Vilniaus atvežtą literatūrą. Valdžios persekiojamas B. Navickas visą gyvenimą skurdo, mirė gana jaunas“, – sakė J. Mockūnas.
Pasak kraštotyrininko, A. Levano gyvenimas buvo dar trumpesnis. Baigęs mokyklą, vaikinas įsidarbino milicijoje, galbūt tikėdamasis atsikratyti nuolatinio saugumiečių dėmesio. Nepavyko, neišlaikęs įtampos, ėmė išgėrinėti. A. Levanas neaiškiomis aplinkybėmis nuskendo tvenkinyje Pašvitinio apylinkėse.
Kur gyvenimas išvedė kitus pogrindinės miestelio kuopelės narius, J. Mockūnas nežino.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kraštotyrininkas Juozas Mockūnas siūlo ant Pašvitinio malūno vėl iškelti Trispalvę.
Iš Gegiedžių kilęs Benediktas Navickas septintajame dešimtmetyje mokėsi vakarinėse klasėse, dalyvavo mėgėjiškoje Pašvitinio moksleivių veikloje.
Gyvendamas Vilniuje, Benediktas tęsė pogrindinę veiklą, susirašinėjo su jaunystės draugu, taip pat patriotiškai nusiteikusiu Juozu Mockūnu.