
Naujausios
Gimnazistai kalbėjo signatarų vardu
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje vakar varpo skambesiu atidaryta paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Signatarų vardu kalbėjo gimnazistai, o varpas skleidė žinią apie pradėtą švęsti Valstybės atkūrimo 100-metį.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Gimnazijos muziejuje popietę vykęs parodos atidarymas subūrė gausų garbių miestiečių ir svečių būrį. Sulaukta vyskupo Eugenijaus Bartulio, Seimo narių profesoriaus Arūno Gumuliausko ir Stasio Tumėno. Pirmajame miesto šventiniame renginyje Savivaldybės vadovams atstovavo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Sitnikas.
Per atidarymą pabrėžta, jog Šiaulių gimnazija išugdė keturis iš dvidešimties1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų – Mykolą Biržišką, Steponą Kairį, Alfonsą Petrulį, Joną Vileišį. Trys iš jų – M. Biržiška, S. Kairys ir J. Vileišis – rengė Akto tekstą.
Gražia inscenizacija prisiminti signatarų biografijos faktai. Signatarų vardu kalbėjo gimnazistai:
– Aš, Alfonsas Petrulis, gimiau 1873 metais, Biržų apskrityje, stipraus ūkininko šeimoje. Šeimoje buvome penki vaikai. Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje pasižymėjau puikiu elgesiu, o tapęs kunigu stengiausi skleisti lietuvybę. Kūriau bendrijas, skleidžiau lietuvišką spaudą ir gyniau lietuvių tikinčiųjų teises bažnyčioje.
– Aš, Jonas Vileišis, iš Pasvalio krašto, gimiau 1872 metais ir buvau vienuoliktas vaikas šeimoje. Vyriausiojo brolio Petro, kuris jau buvo baigęs Šiaulių gimnaziją, įsakymu tėvai atvežė mane į Šiaulius. Čia ne tik įsitraukiau į lietuviško žodžio išsaugojimą. Mano pareiga buvo lankytis knygyne ir pagriebus vieną kitą knygą slapčia po apsiaustu įduoti gimnazistui, kuris troško apsišviesti. Gimnaziją baigiau 1891 metais. Visą savo gyvenimą paskyriau kovai už socialinį teisingumą.
– Aš, Steponas Kairys, gimiau 1879 metais Ukmergės apskrityje buvau ketvirtas šeimos vaikas. Dėl savo pilietinių pažiūrų paskutiniaisiais mokslo metais buvau pašalintas iš gimnazijos, tačiau po metų man buvo leista ją pabaigti. Lietuvos jaunime, kad ir kur bebūtum būk ištikimas savo kraštui,Tėvynei Lietuvai!
– Aš, Mykolas Biržiška, iš Viekšnių, gimiau 1882 metais – vyriausias vaikas šeimoje. Kaip broliai Viktoras ir Vaclovas ir tėvas Antanas Biržiška, mokiausi Šiaulių gimnazijoje. Mokydamasis Šiauliuose aktyviai įsitraukiau į veiklą, už kurią vos nebuvau pašalintas iš gimnazijos. Garsiajai Marijampolės gimnazijai su Basanavičiumi, Kudirka, Jablonskiu, Griniumi galime drąsiai priešpastatyti Šiaulių gimnaziją – su Cirtautu, Vileišiais, Višinskiu, Raliu, Dambrausku, Janulaičiu, Kairiu. Šalkauskiais ir kitais gimnazistais, pasitarnavusiais Lietuvos labui. Šių didžių žmonių įkvėpti kurkime Lietuvą kartu.
Vyskupas Eugenijus Bartulis pasidžiaugė, jog tarp signatarų buvo ir dvasininkas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kokiose gausiose šeimose augo signatarai.
„Dabar daug geriau gyvename, o šeimos negausios. Mylime kates, šunis, – sakė vyskupas ir palinkėjo: – Jaunime, mylėk vaikus.“
Sveikinimo žodį tarė parlamentarai ir gimnazijai įteikė dovanų. A. Gumuliauskas – istorinę valstybės vėliavą, S. Tumėnas – profesoriaus Liudo Mažylio atrasto Vokietijos archyvuose Vasario 16-osios Akto kopiją.
Dar prieš šventines prakalbas pirmieji lankytojai apžiūrėjo stendus, skirtus Mykolui Biržiškai, Steponui Kairiui, Alfonsui Petruliui, Jonui Vileišiui – jų biografijos faktams ir veiklos etapams apžvelgti.
Muziejaus vadovė istorikė Birutė Lukošiūtė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pusmetį buvo ruoštasi parodai, kuri atspindėtų laikotarpį, kai būsimi signatarai dar buvo gimnazistai.
Stenduose – ir liudijimai apie jų pažymius, brandos atestatus. Taip pat originalios gimnazijos muziejaus saugomos knygos, iš kurių mokėsi to meto gimnazistai.
„Po kruopelytę rinkti dokumentai, fotografijos ir iš kitų muziejų, įstaigų ir privačių rinkinių“, – sakė B.Lukošiūtė.
Parodoje akcentuojami parašai. Lankytojams parengta „užduotis“ – rasti keturių signatarų parašus ne tik eksponuojamoje Vasario 16 osios Akto kopijoje.
Visi keturi yra pasirašę 1926 metų spalio mėnesį švęsto gimnazijos 75-mečio jubiliejaus aktą – tuomet jie pirmą kartą gimtojoje gimnazijoje susitiko jau būdami signatarais. Šiaulių gimnazijoje jie mokėsi ne vienu metu.
Atidarymo dalyviai galėjo padėti ir savo parašus – ant Jubiliejinio Valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo akto.
Parodoje panaudota Kauno miesto, Kauno technologijos universiteto, Maironio lietuvių literatūros, Lietuvos nacionalinio, Šiaulių „Aušros“, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ir Viekšnių vaistinės muziejų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos valstybės istorijos, UAB „Kauno vandenys“, Telšių vyskupijos kurijos, asmeninių Vyginto Ališausko, Vytenio Rimkaus ir Petro Kaminsko archyvų medžiaga.
Parodą rėmė Australijos lietuvis Kazimieras Butkus (1916–2013), Šiaulių miesto savivaldybė. Parodos dizainerė Zita Šulcienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Gimnazistai į parodos dalyvius ir bendraamžius kreipiasi signatarų žodžiais. Tarp jų – Mykolo Biržiškos pasakytais: „Kurkime Lietuvą kartu.“
Šiaulių gimnazija Lietuvai išugdė keturis 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus – Steponą Kairį, Joną Vileišį, Alfonsą Petrulį ir Mykolą Biržišką.
Rodomi originalūs gimnazijos daiktai ir knygos, iš kurių mokėsi gimnazistai XIX–XX amžių sandūroje. Nuo gimnazijos atidarymo 1851 metais iki Pirmojo pasaulinio karo dalykai dėstyti rusų kalba.