Vaikiškame spektaklyje – apie žodžio galią

Vai­kiš­ka­me spek­tak­ly­je – apie žo­džio ga­lią

Va­kar Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­tė nau­jau­sią sa­vo kū­ri­nį – ste­buk­lin­gą ir ma­giš­ką se­nio niurzg­lio gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją vai­kams nuo 4 me­tų „Te­gy­vuo­ja Lam­ber­tas!“. Pa­sak re­ži­sie­riaus An­ta­no Glus­ki­no, tai – spek­tak­lis apie žo­džio ga­lią ir kaip ap­gal­vo­tai ir at­sa­kin­gai juos rei­kia var­to­ti.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Veiks­mas – ant ba­tu­to

Ka­dan­gi šiuo me­tu vyks­ta bai­gia­mie­ji Šiau­lių dra­mos teat­ro Ma­žo­sios sa­lės at­nau­ji­ni­mo dar­bai, spek­tak­lio pri­sta­ty­mas su­reng­tas "Nai­sių va­sa­ros" teat­ro ir bend­ruo­me­nės kul­tū­ros rū­muo­se.

Spek­tak­lio „Te­gy­vuo­ja Lam­ber­tas!“ prem­je­ra vyks sau­sio 28 die­ną 12 va­lan­dą Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro Ma­žo­jo­je sa­lė­je.

Pa­sak No­me­dos Šat­kaus­kie­nės, teat­ro li­te­ra­tū­ri­nės da­lies ve­dė­jos, spek­tak­lis yra pri­tai­ky­tas bū­tent ne­di­de­lei sa­lei. Be­veik vi­sas spek­tak­lio veiks­mas vyks­ta ne ant sce­nos, o ant di­de­lio ba­tu­to ir ap­link jį. Spek­tak­ly­je taip pat bus in­te­rak­ty­vių mo­men­tų, kai ak­to­riai eis prie ma­žų­jų žiū­ro­vų ir ro­dys triu­kus.

Ak­to­riai In­ga Jar­ko­va, Se­ve­ri­nas Nor­gai­la, Anup­ras Ju­cius ir Si­mo­nas Lu­ne­vi­čius sa­ko, kad vi­są re­pe­ti­ci­ją pra­leis­ti ant ba­tu­to – yra ką veik­ti. Šo­ki­nė­ti, var­ty­tis kūl­vers­čiais, kur­ti per­so­na­žą, žong­li­ruo­ti ir ne­pa­mirš­ti teks­to nė­ra taip leng­va, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio.

Triu­kų mo­kė iliu­zio­nis­tas

Spek­tak­ly­je ne­ma­žai tra­di­ci­nio cir­ko ele­men­tų – nuo klou­niš­kų kos­tiu­mų (dai­li­nin­kė An­že­li­ka Šul­cai­tė), gri­mo iki žong­li­ra­vi­mo ir ma­giš­kų triu­kų. Pas­ta­ruo­ju klau­si­mu ak­to­rius kon­sul­ta­vo iliu­zio­nis­tas Ma­rio Ta­ra­si­ni.

Iliu­zio­nis­tui tai ne pir­mas kar­tas, kai ten­ka kon­sul­tuo­ti ak­to­rius, yra te­kę dirb­ti ir ki­tuo­se teat­ruo­se, bet su šio spek­tak­lio ak­to­riais, pa­sak M. Ta­ra­si­ni, dirb­ti bu­vo leng­viau­sia, jie bu­vo im­lūs ir stro­pūs mo­ki­niai.

Iliu­zio­nis­tas kar­tu su re­ži­sie­riu­mi at­rin­ko aš­tuo­nis triu­kus, ku­riuos žiū­ro­vai iš­vys spek­tak­ly­je. M. Ta­ra­si­ni pra­kti­ko­je tai pir­mas kar­tas, kai jo pa­mo­ky­ti ak­to­riai ro­dys tiek daug triu­kų.

Žong­li­ra­vi­mo me­nas ne nau­jie­na Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro ak­to­riui S. Lu­ne­vi­čiui.

„Tu­riu pa­dė­ko­ti sa­vo dės­ty­to­jui Li­nui Zu­bei, ku­ris pa­dė­jo žong­li­ra­vi­mo pa­ma­tus vi­sai mū­sų gru­pei. Po to – dar vi­sa­ga­lis in­ter­ne­tas ir po­ra žmo­nių iš už­sie­nio, su ku­riais, be­je, su­si­pa­ži­nau Šiau­liuo­se“, – pa­klaus­tas, kur mo­kė­si žong­li­ra­vi­mo, sa­kė ak­to­rius.

Lam­ber­to vaid­me­nį ku­rian­tis S. Nor­gai­la sa­ko, kad dirb­ti su šau­nia tru­pe bu­vo la­bai įdo­mu, bu­vo daug lais­vės, lei­do sau klys­ti, ieš­ko­ti, juo­kau­ti, dis­ku­tuo­ti su re­ži­sie­riu­mi.

„Blo­gie­čio“ vaid­me­nį ku­rian­tis A. Ju­cius spek­tak­ly­je „kal­ba“ tik švil­pu­ku. Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je į klau­si­mus jis taip pat at­sa­ki­nė­jo švil­pau­da­mas. Ar pa­ti­ko kur­ti šį vaid­me­nį? A. Ju­cius pri­ta­ria­mai link­te­lė­jo gal­vą ir su­švil­pė. Pak­laus­tas apie „blo­giu­ko“ vaid­me­nį, ak­to­rius ges­tais ir švil­pi­mu sten­gė­si įro­dy­ti, kad jis nė­ra blo­gie­tis.

Kaip ir ki­ti ak­to­riai, I. Jar­ko­va spek­tak­ly­je ku­ria du vaid­me­nis. Vie­nas iš jų – Lam­ber­to sū­nė­no, be­si­sten­gian­čio pa­kenk­ti dė­dei ir už­val­dy­ti jo tur­tą.

„Jau vien vai­din­ti vy­rą yra sma­gu, nes tai – ga­li­my­bė nu­tol­ti nuo sa­vęs. Teat­re la­bai daž­nai lip­do­mos eti­ke­tės – kaip at­ro­dai, to­kį ir vaid­me­nį ski­ria. Jei esi vai­kiš­kų bruo­žų, tai vi­są gy­ve­ni­mą, kol ne­pa­sen­si, vai­din­si mer­gai­tes. O čia bu­vo sma­gu, kad ga­vau ryš­kų, la­bai nu­to­lu­sį nuo ma­nęs vaid­me­nį, ku­rio kū­ry­bai bu­vo daug erd­vės“, – sa­kė I. Jar­ko­va.

Žo­džio ga­lia

Spek­tak­lis su­kur­tas pa­gal gar­sių­jų „Či­po­li­no nuo­ty­kių“ kū­rė­jo ita­lų ra­šy­to­jo Dža­nio Ro­da­rio apy­sa­ką-pa­sa­ką „Du­syk gy­ve­no ba­ro­nas Lam­ber­tas“.

Spek­tak­lis „Te­gy­vuo­ja Lam­ber­tas!“ – apie se­nu­tė­lį tur­tuo­lį ba­ro­ną Lam­ber­tą, ku­ris, ieš­ko­da­mas am­ži­no­jo gy­ve­ni­mo re­cep­to, nu­girs­ta dy­ku­mos iš­min­čiaus žo­džius, kad „žmo­gus, ku­rio var­das mi­ni­mas, iš­lie­ka gy­vas“. Lam­ber­tas tai su­pran­ta la­bai tie­sio­giai, nu­sam­do du žmo­nes ir lie­pia jiems nuo­lat kar­to­ti jo var­dą: „Lam­ber­tas, Lam­ber­tas, Lam­ber­tas.“

Įvyks­ta ste­buk­las – ba­ro­nas ne tik ne­mirš­ta, bet ir pra­de­da jau­nė­ti, iš šim­ta­me­čio se­nu­ko pa­virs­ta ža­viu jau­nuo­liu. Ta­čiau paaiš­kė­ja, kad to­bu­lai be­si­pil­dan­ti sva­jo­nė ga­li grei­tai pa­virs­ti nu­si­vy­li­mu.

„Spek­tak­lis apie tai, ko­kią di­de­lę ga­lią tu­ri iš­tar­tas žo­dis, kaip yra svar­bu tei­sin­gai su­pras­ti, ką reiš­kia žo­dis, ir at­sa­kin­gai jį tar­ti“, – sa­kė spek­tak­lio re­ži­sie­rius A. Glus­ki­nas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Spek­tak­lio „Te­gy­vuo­ja Lam­ber­tas!“ veiks­mas vyks­ta ant di­de­lio ba­tu­to ir ap­link jį. Lam­ber­tą vai­di­na Se­ve­ri­nas Nor­gai­la, Lam­ber­to sū­nė­ną – In­ga Jar­ko­va.

Re­ži­sie­rius An­ta­nas Glus­ki­nas (de­ši­nė­je) sa­ko, jog spek­tak­lis pa­sa­ko­ja apie ma­giš­ką žo­džio ga­lią. Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro ak­to­riui Si­mo­nui Lu­ne­vi­čiui pa­tin­ka, kad spek­tak­ly­je la­bai pa­pras­tai kal­ba­ma apie mir­tį.

Ak­to­rius triu­kų mo­kęs iliu­zio­nis­tas šiau­lie­tis Ma­rio Ta­ra­si­ni sa­ko, kad dirb­ti su šia tru­pe bu­vo leng­viau­sia, prie­kaiš­tų ne­tu­rė­jo net jų at­lie­ka­miems su­dė­tin­giems triu­kams.

Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­riai (iš kai­rės) Se­ve­ri­nas Nor­gai­la, Anup­ras Ju­cius, In­ga Jar­ko­va, Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro ak­to­rius Si­mo­nas Lu­ne­vi­čius, re­ži­sie­rius An­ta­nas Glus­ki­nas ir iliu­zio­nis­tas Ma­rio Ta­ra­si­ni pri­sta­tė spek­tak­lį, ku­ris vai­kus pa­kvies į spal­vin­gą vaiz­duo­tės, fan­ta­zi­jų ir žo­džio ma­gi­jos pa­sau­lį.