
Naujausios
Netekus menų – į užribį
Šiaulių dailės galerijoje veikia, ko gero, viena paskutinių Šiaulių universiteto dailės magistro studijų programos studentų baigiamųjų darbų paroda. Vasarį Valstybiniame Šiaulių dramos teatre baigiamąjį savo darbą pristatys estrados meno studijų programos paskutinės laidos bakalaurės. Neliko ką ruošti? Ar Šiauliai neverti, o gal nesugeba paruošti meno žmonių?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Studijomis nenusivylė
Sausio 18 dieną baigiamuosius darbus iš tapybos, grafikos ir dizaino pristatė 8 magistrantai. Jų sukurti darbai buvo gerai įvertinti ir vertinimo komisijos, ir recenzentų, ir žiūrovų, atėjusių į parodą. Aukščiausius įvertinimus (10 balų) gavo net keturi magistrantai, labai gerai (9 balai) įvertinti du darbai, gerai (8 balai) – taip pat du darbai. Magistrantų darbų paroda Dailės galerijoje veiks iki vasario 10 dienos.
„Šių metų magistrantų darbai, kaip ir ankstesnių metų, yra gana aukšto meninio lygio. Visi magistrantai yra dirbantys, tačiau matosi, kad puikiai padirbėjo, negailėdami jėgų ir laiko. Puiku, kad Šiaulių dailės galerija leido eksponuoti baigiamuosius magistrantų darbus. Vadinasi, yra galimybė su jais susipažinti platesniam žmonių ratui“, – parodos atidaryme kalbėjo Muzikos pedagogikos ir vizualinio meno katedros profesorius Vaidotas Janulis.
Aukščiausio baigiamojo darbo įvertinimo sulaukusi tapytoja Lina Jurevičiūtė (darbo vadovas prof. Gražina Arlauskaitė-Vingrienė) buvo patenkinta rezultatu: „Mano darbuose vyrauja šviesių spalvų gama, nes esu optimistė, kilusi iš gražaus ežerų karšto Dusetų. Dabar pati esu dailės mokytoja, todėl ir dirbdama su vaikais, ir gyvenime stengiuosi įžvelgti optimizmą. Požiūris į gyvenimą ir atsispindi mano darbuose. Bakalauro studijas taip pat baigiau Šiaulių universitete. Džiaugiuosi studijų kokybe ir dėstytojais, kurie padėjo man užaugti kaip menininkei.“
Dailės studijomis Šiaulių universitete nenusivylė ir kiti kalbinti magistrantai.
Muzikos pedagogikos ir vizualinio meno katedros docentas Vytautas Žalys sako, kad daugelis studentų didžiuojasi būdami Šiaulių universiteto dalimi.
„Gal dėl to, kad jų šaknys čia? Tas namų jausmas. Namai ne visada būna prabangūs, bet išėjęs iš jų prisimeni šilumą, aurą. O Menų fakultetas tą tikrai turi“, – sako V. Žalys.
Vienos brangiausių studijų
Zubovų rūmuose, kuriuose įsikūrę „dailiokai“, dabar tikrai šilta. Fiziškai. Prieš septynerius metus buvo pakeisti langai, apšiltintas stogas, sutvarkytas rūsys.
Paradoksalu – kai patalpos buvo šaltos ir ne tokios šviesios, čia šurmuliavo studentai, dabar, kai pastate šilta ir jauku, studentų belikę vos keletas.
Situacijos negelbsti ir kokybiškos dailės studijų programos. Dar pernai užsienio ekspertų grupė palankiai įvertino dailės studijų programą, pagal kurią Šiaulių universitetas galėtų rengti studentus ateinančius šešerius metus.
Pasak profesoriaus tapytojo Ričardo Garbačiausko, ne kiekviena audituojama aukštojo mokslo programa galėtų pasigirti tokiu aukštu įvertinimu. „Bet kas iš to, jeigu studentų nėra arba valstybė neduoda lėšų.“
R. Garbačiauskas spėja, kad kitiems mokslo metams valstybė greičiausiai neskirs lėšų nei dailės bakalarų, nei magistrantų priėmimui. Dailės bakalauro studijoms jau pernai neskirta lėšų.
„Galimas dalykas, kad jau kitais metais išleidžiame paskutinę magistrantų laidą. Kol bus studentų, dirbsime ir mes, neteksime krūvio, turėsime eiti į gatvę“, – nelinksmą perspektyvą mato profesorius.
„Vis dėlto dailė pastaraisiais metais nekelia tokio didelio susižavėjimo jaunimui, kaip kad būdavo anksčiau. Dar prieš 10 metų būdavo konkursai, o dabar vos pavyksta surinkti grupę. Jeigu kas renkasi dailę, važiuoja studijuoti į Vilnių arba į užsienį“, – sako R. Garbačiauskas.
Kitas studijų programas gelbsti tai, kad studentai patys moka už mokslą, o dailė daugeliui jaunų žmonių yra „neįkandama“. Dailės studijos yra vienos brangiausių Lietuvoje. Tokius aukštus įkainius patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius (pareigas ėjo 2008–2012 m.).
„Mes nuo Steponavičiaus laikų gal tik vieną kitą studentą turėjome, kuris mokėjo už mokslą. Jeigu studentas išgali mokėti, tada geriau vyksta studijuoti į Vilnių arba į užsienį“, – sako profesorius.
Pasak dailininko, jau dabar Šiauliuose beveik nelikę jaunatviško šurmulio, o ateityje jo, matyt, bus dar mažiau. „Kai nebelieka universitetinio miesto statuso, nebelieka jaunimo, miestas pradeda senti.“
Ar įmanoma būtų ką nors pakeisti protestais, iniciatyvomis, R. Garbačiauskas abejoja. Regionuose tiesiog mažėja jaunimo. Auga tik Vilnius. Jaunimo akys krypsta į jį arba į užsienį.
Visgi profesorius įsitikinęs, kad tuščia vieta ilgai nebūna, jos vietoje atsiranda kažkas kita. Jeigu regionas atsigaus, išaugs ir nauja aukštoji mokykla.
„Man labai gaila, nes visą savo aktyvų gyvenimą esu susiejęs su Šiauliais, su šia aukštąja mokykla, ir staiga net pensijos nebegaliu čia sulaukti“, – sako R. Garbačiauskas ir svarsto, ar tik neteks grįžti į tėviškę – į Vilnių.
Profesoriui apmaudu, kad ir koks profesionalas bebūtum, brandžiame amžiuje susirasti darbą yra sunku, „Lietuvoje tokio amžiaus žmonės jau nebeturi teisės gyventi“.
Su profesionaliais aktoriais nekonkuravo
Šiemet studijas baigia paskutinė Šiaulių universiteto estrados meno studijų programos bakalaurų laida.
2004 metais tuometės Menų fakulteto prodekanės, Dirigavimo ir dainavimo katedros docentės Marijos Žibūdienės parengta programa gyvavo beveik 14 metų. Išleista 10 studentų laidų. Apleistose patalpose Vytauto gatvėje įkurtas Mokomasis teatras (dabar patalpos perduotos Moksleivių namams).
M. Žibūdienė su ilgesiu prisimena Mokomajame teatre vykusius unikalius renginius: Tarptautinį studentų teatrų festivalį (surengta 10) ir respublikinį Laimono Noreikos skaitovų konkursą (surengti 9).
Festivaliuose dalyvavo teatro studijų krypties studentai iš Latvijos, Baltarusijos, Čekijos, Rusijos, Amerikos, Olandijos ir Lietuvos. O konkusuose dalyvaudavo įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai.
„Mano galva, neblogai buvo sugalvota. Tie žmonės, kurie pas mus stojo, beveik visi iš šito krašto, dauguma čia ir liko dirbti“, – sako Muzikos pedagogikos ir vizualinio meno katedros lektorius, aktorius Juozas Žibūda.
Estrados meno studijų programos absolventai dirba Kelmės mažajame teatre, Pakruojo dvare, "Naisių vasaros" teatre, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių dramos teatruose, yra įkūrę savo trupes.
J. Žibūda sako, kad Šiaulių universitetas niekada nekonkuravo su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, rengiančia profesionalius aktorius: „Mūsų studijų programa buvo plataus spektro aktorių rengimas. Mes buvome suradę savo nišą, rengėme teatro, kultūros darbuotojus: animatorius, pramogų, renginių organizatorius ir vedėjus.“
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija, pasak dėstytojo, aktorių ir estrados meno atstovų rengimą „sugrūdo į vieną katilą“, ir pastariesiems neliko finansavimo.
„Esą tas, kuris stoja į Šiaulius, yra silpnas. Gal ir silpnas, bet jis ir dirbs kitokį darbą. Nors dabar kai žiūri, visi profesionalai serialuose vaidina. Mūsiškiai irgi vaidina. Agnė Grudytė Maskvoje filmuojasi, Anicetas Gendvilas, Justina Žiogaitė – lietuviškuose serialuose, ir niekuo jie nenusileidžia kitiems aktoriams“, – sako J. Žibūda.
Pasak aktoriaus, Valstybinis Šiaulių dramos teatras susiduria su problema – sunkiai sekasi prisikviesti Muzikos ir teatro akademijos absolventų iš Vilniaus.
„Jie čia atvažiuoja vienam spektakliui, suvaidina ir išvažiuoja. Jie nedalyvauja miesto kultūriniame gyvenime, jiems teatras nėra šeima, jie, kaip dabar madinga sakyti, yra „frylanceriai“, – pastebi J. Žibūda.
Pasak pašnekovo, buvo laikas, kai į estrados meno programos studentus Šiaulių teatras žiūrėjo nepatikliai, nenoriai bendradarbiavo. „Dabar gal ir supranta, kad ta studijų programa buvo šansas Šiaulių teatrui atsinaujinti, stiprėti.“
Ne muzikams, o pedagogams geriau
Dabar Šiaulių universitete tai pačiai katedrai priklauso ne tik dailės, dizaino, audiovizualinio meno, estrados meno studentai, bet ir būsimieji muzikos pedagogai. Pastarosios studijų programos studentų – daugiausiai.
Pasak V. Žalio, kalbant apie studentų priėmimo perspektyvas, skirtumas yra ne tarp muzikų ir dailininkų, bet tarp pedagogų ir ne pedagogų.
Pasak docento, valdžios žmonės galbūt sąmoningai, galbūt ir ne dažnai praleidžia progą patylėti. Ir ištarti žodžiai kažkam apverčia gyvenimą. Tokie vieši politikų pasisakymai gali nubraukti daugelio metų aukštosios mokyklos įdirbį.
„Ministrė J. Petrauskienė pavasarį labai akcentavo, kad Šiauliai turi būti pedagogų kalvė, o grynų menininkų, dailininkų Šiauliai neturėtų rengti. Matyt, todėl 2017 metais prieš pat priėmimą buvo įvestos kvotos. Dailės akademijai ir visiems jos filialams jų kliuvo (net daugiau nei įprastai), o Šiauliams kažkodėl neliko. Ir to užteko, kad neįvyktų dailininkų priėmimas. Nežinau, kokiems drąsiems tėvams reikia būti, kad leistum savo vaiką ten, kur, ministrės manymu, tokių studijų negali būti“, – sako V. Žalys.
Beje, dalis muzikos pedagogikos studentų moka už mokslą, nes valstybė šias studijas finansuoja tik iš dalies. Pasak docento, neretai studijas Šiauliuose talentingi jaunuoliai renkasi todėl, kad dėl objektyvių priežasčių (dažniausiai finansinių) neturi galimybės vykti studijuoti kitur. Dabar iš jų atimama ir tokia galimybė. Tokiu atveju vienas iš pasirinkimų – emigracija.
V. Žalys kategoriškai nesutinka, kad meno sričių studijų programos ar dėstytojai Šiaulių universitete yra prastesni negu Vilniaus ar kituose universitetuose: „Kokybė niekam neužkliuvo, kol mažėjant Lietuvoje jaunimo neprisireikė mažinti universitetų skaičiaus.“
Docentui atrodo keistas valdžios siekis centralizuoti aukštąjį mokslą, kai daug kur Europoje ir pasaulyje universitetai, taip pat ir patys garsiausi, įkurdinti būtent periferijoje, o ne sostinėse. Pakanka paminėti Kembridžo, Oksfordo universitetus Didžiojoje Britanijoje, Kelno, Fraiburgo universitetus Vokietijoje ir pan.
Pasak V. Žalio, Lietuvoje viskas telkiama Vilniuje ir Kaune. Dėl uostamiesčio statuso dėmesio dar gauna Klaipėda. „Tai skambiai pavadinti Europinio lygmens miestai. Visa kita lieka užribyje.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kai Šiaulių universiteto II rūmų, dar neseniai vadintų Meno fakultetu, patalpos buvo šaltos ir ne tokios šviesios, čia šurmuliavo studentai, dabar, kai pastate šilta ir jauku, studentų belikę vos keletas.
Muzikos pedagogikos ir vizualinio meno katedros docentas Vytautas Žalys įsitikinęs, kad jaunimo, norinčio studijuoti Šiaulių universitete, atsirastų, jeigu tik „pagalių į ratus nekaišiotų“ neapgalvoti politikų pasisakymai.
Šiaulių universiteto profesorius, dailininkas Ričardas Garbačiauskas: „Man labai gaila, nes visą savo aktyvų gyvenimą esu susiejęs su Šiauliais, su šia aukštąja mokykla, ir staiga net pensijos nebegaliu čia sulaukti.“
Muzikos pedagogikos ir vizualinio meno katedros lektorius, aktorius Juozas Žibūda: „Esą tas, kuris stoja į Šiaulius, yra silpnas. Gal ir silpnas, bet jis ir dirbs kitokį darbą. Nors dabar kai žiūri, visi profesionalai serialuose vaidina. Mūsiškiai irgi vaidina.“
Zenono RIPINSKIO nuotr.
Viena iš aukščiausio dailės magistro studijų baigiamojo darbo įvertinimo sulaukusi tapytoja, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos dailės mokytoja Lina Jurevičiūtė: „Džiaugiuosi studijų kokybe ir dėstytojais, kurie padėjo man užaugti kaip menininkei.“