
Naujausios
Trys kelmiškės riešinių konkurso laureatės
Kelmiškė tautodailininkė Jolanta Gečienė, kurios kuriamos riešinės sertifikuotos kaip tautinio paveldo produktas, bei jos mokinės šaukėniškės Alma Meškienė ir Zita Nagevičienė tapo riešinių konkurso „Mūsų Lietuva“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, laureatėmis. Jų darbai tarp šešiolikos geriausiųjų eksponuojami Lietuvos Respublikos Seimo Jungiamojoje galerijoje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Lietuvos vėliavos spalvos
Riešinių konkursą „Mūsų Lietuva“ surengė VšĮ „Kapolė“. Pagrindinės sąlygos, kad riešinės būtų Lietuvos Respublikos vėliavos spalvų ir kad jose atsispindėtų tautiniai raštai. Konkurse galėjo dalyvauti visi Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žmonės, puoselėjantys savo tautinę kultūrą, mėgstantys megzti, nerti, velti iš vilnos.
Konkursui pateikta daug darbų, tačiau tik 59 atitiko keliamus reikalavimus. Jų autorių amžius labai įvairus – nuo devynerių iki septyniasdešimt septynerių metų.
Komisija, kuriai vadovavo tautodailininkė karpinių meistrė Nijolė Jurėnienė, išrinko šešiolika geriausių darbų. Tarp jų pateko trijų Kelmės rajono auksarankių kelmiškės Jolantos Gečienės bei šaukėniškių Almos Meškienės ir Zitos Nagevičienės darbai. Šių moterų ir šaukėniškės Sigitos Gudaitytės – Morkūnienės riešinės eksponuojamos Seime.
Proga išlįsti iš savo kaimelio
„Labai džiaugiamės, kad tapome laureatėmis, galėjome pabūti sostinėje, aplankyti Seimo rūmus. Buvo proga išlįsti iš savo kaimelio. Daug gražių dalykų daroma kaimuose. Tačiau ne visada esame pastebimi. Darbuojamės tarsi pogrindyje“, – įspūdžiais iš laureatų apdovanojimų ceremonijos Seime dalijasi šaukėniškė, Amatų ir kultūros centro būrelio „Mezgu, rezgu“ vadovė Alma Meškienė.
Konkurso „Mūsų Lietuva“ laureatės į sostinę buvo nuvežtos Savivaldybės automobiliu, iki Kelmės moteris atvežti pasirūpino seniūnas.
Laureatės apdovanotos diplomais, gintarinėmis apyrankėmis ir saldainiais, įvyniotais į trispalvius popierėlius.
Kad iš Šaukėnų savo darbus konkursui pateikė net trys šaukėniškės – jau minėtos Almos Meškienės nuopelnas. Pati internete radusi informacijos ir išmokusi kurti riešines, ponia Alma norėjo to išmokyti ir būrelio „Mezgu, rezgu“ nares. Todėl į būrelio užsiėmimus pakvietė vieną iš geriausių riešinių meistrių kelmiškę tautodailininkę Jolantą Gečienę.
Tos moterys, kurios susižavėjo riešinių kūrimu, vėliau dar lankė ir Žemaičių etnomuzikavimo bei tradicinių amatų kursus, kuriuose pagilino ir įtvirtino žinias.
Šaukėnuose riešines be Almos Meškienės dar pradėjo kurti Zita Nagevičienė, Sigita Gudaitytė – Morkūnienė. Jos savo darbus pateikė konkursui „Mano Lietuva“. Dvi šaukėniškės pateko tarp laureačių.
Alma Meškienė konkursui pristatė ypatinga kilpinėlių technika kurtas frivolitines riešines. Jas daro šeivute, adata arba neria vąšeliu. Tokiu būdu kuriamos riešinės nepuošiamos karoliukais. Išlaikytos tik Lietuvos vėliavos spalvos.
Tuo tarpu laureate taip pat tapusi šaukėniškė Zita Nagevičienė sako prieš pusantrų metų pradėjusi kurti riešines dabar gyvena tarp karoliukų. Konkursui ji pateikė trispalves karoliukais puoštas riešines. Jų raštas – lietuviški ornamentai ir tulpės.
Riešinė – pagrindinė ponios Zitos dovana artimiesiems. Pardavėja dirbanti moteris tik žiemą per išeigines turi šiek tiek laiko rankdarbiams. Neria servetėles. Iš virvučių kuria rankinukus ir krepšelius smulkmenoms.
Kuria tautinį paveldą
Konkurso laureate taip pat tapusi šaukėniškių mokytoja kelmiškė tautodailininkė Jolanta Gečienė, dirbanti pradinių klasių mokytoja Liolių pagrindinės mokyklos Maironių skyriuje, riešines kuria jau daugiau kaip dešimt metų. Pirmąją pamoką gavo Palangos amatų centre iš šiaulietės tautodailininkės Sigitos Milvydienės. Renginyje šiauliečiai buvo pasipuošę įspūdingomis riešinėmis. Ponia Jolanta išsiklausinėjo, kaip jos mezgamos, kaip suveriami karoliukai. Trūkstamos informacijos pasipildė iš interneto. 2009 metais jos mezgamos riešinės pelnė tautinio paveldo produkto sertifikatą.
Virbalais sukneles, megztukus, šalikus – gobtuvus mezganti, paveikslus siuvinėjanti mokytoja sako, jog riešinės – savotiškas relaksas po sunkių dienos darbų.
„Vakare įsijungiu televizorių, bet prie jo nesėdžiu. Tiesiog klausausi žinių, virtuvėje verdu vakarienę, o rankoje mezginys“, – pasakoja iš karto tris darbus gebanti dirbti moteris.
Riešines ji vadina geriausia relaksacija. Nors jos pareikalauja labai daug kruopštumo. Kiekvienas karoliukas turi savo vietą. Raštą reikia kruopščiai skaityti. Jeigu suklysi, teks ardyti ir viską daryti iš naujo.
Riešinėms reikia nemažai laiko. Per trejetą dienų įmanoma sukurti porą riešinių. Tik ar gali moteris visą dienos laiką skirti vien riešinėms?
Be to, pavargsta akys. Jos mezgamos labai plonais iki pusantro milimetro storio virbalais. Į vieną riešinių porą tenka įmegzti po 500 – 1000 karoliukų. Kurį laiką pamezgusi riešines, auksarankė keičia veiklą. Imasi lengvesnių rankdarbių.
Konkursui pateiktose trispalvėse riešinėse ponia Jolanta karoliukais išsiuvinėjo Lietuvos žemėlapio kontūrus ir tautinius raštus.
Riešinės – tai atkurta lietuvių tautinio kostiumo detalė. Ypač populiarios jos buvo devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šiaurės Europos šalyse. Jas dėvėjo moterys, vyrai ir vaikai.
Šio amžiaus pradžioje šis tautinio kostiumo aksesuaras taip pat tapo labai populiarus.
J. Gečienė dažniausiai mezga prie žemaičių tautinio kostiumo derančias juodos, violetinės, žalios, raudonos spalvos riešines. Moteriškos riešinės dažniausia vienspalvės, vyriškos – dryžuotos.
Tačiau žemaičiai riešines noriai nešioja ir prie kitų drabužių. Labiausiai mėgsta žemės spalvų riešines: juodas, pilkas, rusvas, žalsvas.
Jas tautodailininkė mezga iš vilnos arba pusvilnės.
Autorės nuotr.
Kelmiškė tautodailininkė Jolanta Gečienė riešines mezga jau daugiau kaip dešimtmetis. Jos sertifikuotos kaip tautinio paveldo produktas.
Asmeninės nuotr.
Ant Jolantos Gečienės riešinių karoliukais išsiuvinėti Lietuvos žemėlapio kontūrai.
Riešinių konkurso „Mūsų Lietuva“ laureate tapusi šaukėniškė rankdarbių būrelio „Mezgu, rezgu“ vadovė Alma Meškienė sako, jog kelionė į Seimo rūmus atsiimti diplomo buvo proga išlįsti iš savo kaimelio.
Šaukėniškė Zita Nagevičienė riešines kuria tik antri metai. Bet moters kūrybingumas įvertintas konkurse, kur pelnė laureatės vardą ir diplomą.