
Naujausios
Poetės sugrįžimą palaimino kunigas
Poetė, pedagogė, ilgametė buvusio Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja Jadvyga Gabriūnaitė savo gimtųjų Kupiškio rajono Laukminiškių kaimo kapeliuose ilsisi jau 28-erius metus. Po ilgų metų užmaršties daug kam netikėtai kunigas ir poetas Justas Jasėnas išleido J. Gabriūnaitės poezijos rinktinę „Prisilietimas prie dilgėlės“. Knyga pristatyta ir Šiauliuose.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Laiko, blukinusio atmintį, paradoksas
Kai 2011-ųjų rugsėjį buvo kukliai minimas Jadvygos Gabriūnaitės (1936-1990) 75-asis gimtadienis „Atolankose“ buvo spausdinamas tekstas „Nutrūkę poetės karoliai“ ("Šiaulių kraštas“, Rita Žadeikytė, 2011 10 28) apie poetę, kurios brandžiausiais laikas prabėgo ir paliko pėdsaką Šiauliuose. Reikia prisiminti, nes laikas blukina atmintį – kas dar po dešimtmečio ją beprisimins – palikuonių nebėra, bendražygių retėja.
Likimas mėgaujasi paradoksais: kuo toliau bėgo laikas, tuo dažniau imta prisiminti jautrios sielos kūrėją, jos eilėraščius, jos likimą.
Minint poetės 80-metį redaktorius Vytautas Kirkutis, asmeniškai pažinojęs J. Gabriūnaitę, prisiminė poetę straipsnyje „Prie namų dabar glaudžiasi žemė“ ("Šiaulių kraštas“, Vytautas Kirkutis, 2016 10 28).
Pernai metų pabaigoje išleista antroji J. Gabriūnaitės poezijos knyga „Prisilietimas prie dilgėlės“. Ta proga vyko keletas susiėjimų Šiauliuose, Kupiškio rajone.
Nepažįstamosios atradimas
Knygą „Prisilietimas prie dilgėlės“ išleido jos niekada nepažinojęs ir nežinojęs, kad tokia poetė apskritai kada nors egzistavo, jos nė vieno eilėraščio iki 2016 metų rudens neskaitęs Panevėžio vyskupijos kunigas Justas Jasėnas, šiuo metu tarnaujantis Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje.
Jautrios sielos kunigas ir poetas 35-erių J. Jasėnas tuomet, kai atrado J. Gabriūnaitės poeziją, tarnavo Kupiškio, Alizavos ir Palėvenėlės bažnyčiose. Jis – Lietuvos Biblijos draugijos, Lietuvos Maironiečių draugijos, Anykščių ir Kupiškio literatų klubų, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys. Išleidęs dvi poezijos knygas „Užmigdykite mane Ežeruos“ (2009) ir „Artumų Erčios“ (2012), eilėraščiai spausdinti keliuose poezijos rinkiniuose, kelių kraštotyrinių leidinių sudarytojas, bendraautoris.
„Kai kunigas paskiriamas į kokį nors kraštą dirbti, tenka važiuoti neretai be didelės meilės, nes nepažįsti nei žmonių, nei krašto. Kad pamilčiau kraštą, visada stengiuosi apie jį sužinoti kuo daugiau: perskaityti ir apie gamtą, ir apie žmones, ir apie pastatus. Atvažiavęs į Kupiškį lygiai tą patį dariau. Skaičiau apie miesto apylinkes, apie žmones. Bet niekada neužtikau Jadvygos Gabriūnaitės pavardės“, – pasakojimą apie poetės ir jos eilėraščių atradimus susitikime su skaitytojais Šiaulių miesto viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos skyriuje pradėjo kunigas J. Jasėnas, pats kilęs iš Panevėžio.
2016 metų rudenį jis buvo pakviestas į renginį, skirtą poetės 80-mečiui.
„Grįžęs iš renginio jau žinojau, kad tučtuojau turiu perskaityti J. Gabriūnaitės knygelę. Vienintelė knygelė išleista senokai ir jau tapusi bibliografine retenybe, kūryba išsisklaidžius. Supratau, jeigu ne dabar – tai jau niekada niekas nebeieškos nei jos išsibarsčiusių eilėraščių, nei jos pačios beprisimins“, – pasakojo J. Jasėnas.
Dilgėlė neprisiliečia švelniai
Kunigas, įsigilinęs į poetės eilėraščius, pamatė jautrią jos sielą, išgyvenimus ir stiprią poeziją.
Eilėraščių knygelės pavadinimą kunigas parinko pagal J. Gabriūnaitės eilėraštį
„Prisilietimo prie dilgėlės įvaizdis turi ir egzistencinę potekstę ir jos gyvenime, ir jos tėviškės name, į kurį jau miškas baigia pareiti nebelikus ten nė vieno žmogaus“, – pasakojo J. Jasėnas.
Kunigą sužavėjo poetės „nuoširdus pasilenkimas prie žemės, prie rudens, vasaros, prie savo tėviškės“.
Į J. Jasėno sudarytą J. Gabriūnaitės knygą pateko 102 eilėraščiai, o iš viso J. Jasėnui jų pavyko surasti per pusantro šimto.
Kodėl ne visus surastus eilėraščius sudėjo į knygą?
„Buvo mintis dėti visus, kuriuos tik pavyko sumedžioti. Tarp jų buvo ir tokių, kuriuos padiktavo tuometinė santvarka. Juose vis tiek daug poetės širdies, daug moteriškumo. Pasitarėme, kad gal nereikia erzinti žmonių, kurie bijo savo praeities. Net ir vyresni žmonės stengiasi papasakoti, kad jie gyvena tik dabar, nors kartais nebeaišku, kur jie buvo tada...“, – pasakojo kunigas.
Slėptuvių nutylėjimai
Eilėraščių teko ieškoti daug kur, tik, kunigo pasakojimu, ne visada sėkmingai.
Nemažą dalį pavienių išsibarsčiusių J. Gabriūnaitės eilėraščių pavyko surasti periodinėje Šiaulių ir Kupiškio spaudoje.
Lituanistės, Šiaulių Maironiečių draugijos vadovės Branguolės Šimkūnienės prašymu, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos–informacijos skyriaus darbuotojos ir šio skyriaus vedėja Rima Giržadienė pervertė visą bibliotekoje esančią spaudą ir padarė per 70 kopijų su išsibarsčiusiais J. Gabriūnaitės eilėraščiais. Beje, J. Gabriūnaitė, atvykusi į Šiaulius 1957 metais studijuoti Šiaulių pedagoginiame institute, kaip tik dirbo šioje bibliotekoje, kuri tada vadinosi Šiaulių miesto 2-oji masinė biblioteka.
Nemažai prisiminimų ir nuorodų, kur ko reikėtų ieškoti, J. Jasėnas gavo iš Kupiškio krašto inteligentės, mokytojos, kraštotyrininkės Danutės Kazimieros Sokienės, kuri pažinojo J. Gabriūnaitę nuo mokyklos laikų.
Pati J. Gabriūnaitė buvo sudariusi antrąją savo poezijos knygelę „Rasoti rytmečiai“, kurią ruošėsi išleisti, bet nebespėjo. Antrosios knygelės rankraščiai, B. Šimkūnienės teigimu, yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje, o Kupiškio muziejaus padalinys – Laukminiškių kaimo muziejus yra kreipęsis į „Aušros“ muziejų dėl šių rankraščių, tačiau nepavykę gauti autorės palikimo.
J. Jasėnas pasakojo, kad dalis poetės rankraštinio palikimo yra ir Kupiškio muziejuje, tačiau jų kunigui taip pat nepavykę gauti.
Dalis eilėraščių yra išlikę ir almanacho „Šiaurės Lietuva“ pirmajame numeryje ir dabar jau tapę brangia istorija. Almanacho leidėjas Stasys Tumėnas įkalbėjo tuometę bendradarbę publikuoti pluoštą eilėraščių pirmajame naujo almanacho numeryje, tačiau ji savo eilėraščių almanache nebeišvydo, nes jis pasirodė jau po J. Gabriūnaitės mirties – 1991 metais.
Kunigo J. Jasėno teigimu, gali būti, kad kažkur dar yra ir niekam nežinomų rankraščių. Kažkas juos galbūt atras ir yra vilties, jog vėl po kurio laiko bus prisimintas primirštos poetės vardas ir jos kūryba, linkusi žaisti slėpynių su atmintimi ir laiku.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kunigas Justas Jasėnas šiauliečiams pristatė Jadvygos Gabriūnaitės knygą „Prisilietimas prie dilgėlės“.
Knygos „Prisilietimas prie dilgėlės“ viršelyje – nykstantis poetės tėviškės namas pasirinktas neatsitiktinai. Šia knyga siekta sustabdyti laiką bent nuotraukose ir eilėraščiuose.
Knygos „Prisilietimas prie dilgėlės“ antrajame viršelyje atspausdinta poetės Jadvygos Gabriūnaitės jaunystės nuotrauka.