Poetės sugrįžimą palaimino kunigas

Poe­tės su­grį­ži­mą pa­lai­mi­no ku­ni­gas

Poe­tė, pe­da­go­gė, il­ga­me­tė bu­vu­sio Šiau­lių pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to dės­ty­to­ja Jad­vy­ga Gab­riū­nai­tė sa­vo gim­tų­jų Ku­piš­kio ra­jo­no Lauk­mi­niš­kių kai­mo ka­pe­liuo­se il­si­si jau 28-erius me­tus. Po il­gų me­tų už­marš­ties daug kam ne­ti­kė­tai ku­ni­gas ir poe­tas Jus­tas Ja­sė­nas iš­lei­do J. Gab­riū­nai­tės poe­zi­jos rink­ti­nę „Pri­si­lie­ti­mas prie dil­gė­lės“. Kny­ga pri­sta­ty­ta ir Šiau­liuo­se.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Lai­ko, blu­ki­nu­sio at­min­tį, pa­ra­dok­sas

Kai 2011-ųjų rug­sė­jį bu­vo kuk­liai mi­ni­mas Jad­vy­gos Gab­riū­nai­tės (1936-1990) 75-asis gim­ta­die­nis „Ato­lan­ko­se“ bu­vo spaus­di­na­mas teks­tas „Nut­rū­kę poe­tės ka­ro­liai“ ("Šiau­lių kraš­tas“, Ri­ta Ža­dei­ky­tė, 2011 10 28) apie poe­tę, ku­rios bran­džiau­siais lai­kas pra­bė­go ir pa­li­ko pėd­sa­ką Šiau­liuo­se. Rei­kia pri­si­min­ti, nes lai­kas blu­ki­na at­min­tį – kas dar po de­šimt­me­čio ją be­pri­si­mins – pa­li­kuo­nių ne­bė­ra, bend­ra­žy­gių re­tė­ja.

Li­ki­mas mė­gau­ja­si pa­ra­dok­sais: kuo to­liau bė­go lai­kas, tuo daž­niau im­ta pri­si­min­ti jaut­rios sie­los kū­rė­ją, jos ei­lė­raš­čius, jos li­ki­mą.

Mi­nint poe­tės 80-me­tį re­dak­to­rius Vy­tau­tas Kir­ku­tis, as­me­niš­kai pa­ži­no­jęs J. Gab­riū­nai­tę, pri­si­mi­nė poe­tę straips­ny­je „Prie na­mų da­bar glau­džia­si že­mė“ ("Šiau­lių kraš­tas“, Vy­tau­tas Kir­ku­tis, 2016 10 28).

Per­nai me­tų pa­bai­go­je iš­leis­ta ant­ro­ji J. Gab­riū­nai­tės poe­zi­jos kny­ga „Pri­si­lie­ti­mas prie dil­gė­lės“. Ta pro­ga vy­ko ke­le­tas su­siė­ji­mų Šiau­liuo­se, Ku­piš­kio ra­jo­ne.

Ne­pa­žįs­ta­mo­sios at­ra­di­mas

Kny­gą „Pri­si­lie­ti­mas prie dil­gė­lės“ iš­lei­do jos nie­ka­da ne­pa­ži­no­jęs ir ne­ži­no­jęs, kad to­kia poe­tė ap­skri­tai ka­da nors eg­zis­ta­vo, jos nė vie­no ei­lė­raš­čio iki 2016 me­tų ru­dens ne­skai­tęs Pa­ne­vė­žio vys­ku­pi­jos ku­ni­gas Jus­tas Ja­sė­nas, šiuo me­tu tar­nau­jan­tis Pa­ne­vė­žio Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo pa­ra­pi­jo­je.

Jaut­rios sie­los ku­ni­gas ir poe­tas 35-erių J. Ja­sė­nas tuo­met, kai at­ra­do J. Gab­riū­nai­tės poe­zi­ją, tar­na­vo Ku­piš­kio, Ali­za­vos ir Pa­lė­ve­nė­lės baž­ny­čio­se. Jis – Lie­tu­vos Bib­li­jos drau­gi­jos, Lie­tu­vos Mai­ro­nie­čių drau­gi­jos, Anykš­čių ir Ku­piš­kio li­te­ra­tų klu­bų, Lie­tu­vos kai­mo ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rys. Iš­lei­dęs dvi poe­zi­jos kny­gas „Už­mig­dy­ki­te ma­ne Eže­ruos“ (2009) ir „Ar­tu­mų Er­čios“ (2012), ei­lė­raš­čiai spaus­din­ti ke­liuo­se poe­zi­jos rin­ki­niuo­se, ke­lių kraš­to­ty­ri­nių lei­di­nių su­da­ry­to­jas, bend­raau­to­ris.

„Kai ku­ni­gas pa­ski­ria­mas į ko­kį nors kraš­tą dirb­ti, ten­ka va­žiuo­ti ne­re­tai be di­de­lės mei­lės, nes ne­pa­žįs­ti nei žmo­nių, nei kraš­to. Kad pa­mil­čiau kraš­tą, vi­sa­da sten­giuo­si apie jį su­ži­no­ti kuo dau­giau: per­skai­ty­ti ir apie gam­tą, ir apie žmo­nes, ir apie pa­sta­tus. At­va­žia­vęs į Ku­piš­kį ly­giai tą pa­tį da­riau. Skai­čiau apie mies­to apy­lin­kes, apie žmo­nes. Bet nie­ka­da neuž­ti­kau Jad­vy­gos Gab­riū­nai­tės pa­var­dės“, – pa­sa­ko­ji­mą apie poe­tės ir jos ei­lė­raš­čių at­ra­di­mus su­si­ti­ki­me su skai­ty­to­jais Šiau­lių mies­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos bib­liog­ra­fi­jos-in­for­ma­ci­jos sky­riu­je pra­dė­jo ku­ni­gas J. Ja­sė­nas, pa­ts ki­lęs iš Pa­ne­vė­žio.

2016 me­tų ru­de­nį jis bu­vo pa­kvies­tas į ren­gi­nį, skir­tą poe­tės 80-me­čiui.

„Grį­žęs iš ren­gi­nio jau ži­no­jau, kad tuč­tuo­jau tu­riu per­skai­ty­ti J. Gab­riū­nai­tės kny­ge­lę. Vie­nin­te­lė kny­ge­lė iš­leis­ta se­no­kai ir jau ta­pu­si bib­liog­ra­fi­ne re­te­ny­be, kū­ry­ba iš­si­sklai­džius. Sup­ra­tau, jei­gu ne da­bar – tai jau nie­ka­da nie­kas ne­beieš­kos nei jos iš­si­bars­čiu­sių ei­lė­raš­čių, nei jos pa­čios be­pri­si­mins“, – pa­sa­ko­jo J. Ja­sė­nas.

Dil­gė­lė ne­pri­si­lie­čia švel­niai

Ku­ni­gas, įsi­gi­li­nęs į poe­tės ei­lė­raš­čius, pa­ma­tė jaut­rią jos sie­lą, iš­gy­ve­ni­mus ir stip­rią poe­zi­ją.

Ei­lė­raš­čių kny­ge­lės pa­va­di­ni­mą ku­ni­gas pa­rin­ko pa­gal J. Gab­riū­nai­tės ei­lė­raš­tį

„Pri­si­lie­ti­mo prie dil­gė­lės įvaiz­dis tu­ri ir eg­zis­ten­ci­nę po­teks­tę ir jos gy­ve­ni­me, ir jos tė­viš­kės na­me, į ku­rį jau miš­kas bai­gia pa­rei­ti ne­be­li­kus ten nė vie­no žmo­gaus“, – pa­sa­ko­jo J. Ja­sė­nas.

Ku­ni­gą su­ža­vė­jo poe­tės „nuo­šir­dus pa­si­len­ki­mas prie že­mės, prie ru­dens, va­sa­ros, prie sa­vo tė­viš­kės“.

Į J. Ja­sė­no su­da­ry­tą J. Gab­riū­nai­tės kny­gą pa­te­ko 102 ei­lė­raš­čiai, o iš vi­so J. Ja­sė­nui jų pa­vy­ko su­ras­ti per pu­sant­ro šim­to.

Ko­dėl ne vi­sus su­ras­tus ei­lė­raš­čius su­dė­jo į kny­gą?

„Bu­vo min­tis dė­ti vi­sus, ku­riuos tik pa­vy­ko su­me­džio­ti. Tarp jų bu­vo ir to­kių, ku­riuos pa­dik­ta­vo tuo­me­ti­nė san­tvar­ka. Juo­se vis tiek daug poe­tės šir­dies, daug mo­te­riš­ku­mo. Pa­si­ta­rė­me, kad gal ne­rei­kia er­zin­ti žmo­nių, ku­rie bi­jo sa­vo praei­ties. Net ir vy­res­ni žmo­nės sten­gia­si pa­pa­sa­ko­ti, kad jie gy­ve­na tik da­bar, nors kar­tais ne­beaiš­ku, kur jie bu­vo ta­da...“, – pa­sa­ko­jo ku­ni­gas.

Slėp­tu­vių nu­ty­lė­ji­mai

Ei­lė­raš­čių te­ko ieš­ko­ti daug kur, tik, ku­ni­go pa­sa­ko­ji­mu, ne vi­sa­da sėk­min­gai.

Ne­ma­žą da­lį pa­vie­nių iš­si­bars­čiu­sių J. Gab­riū­nai­tės ei­lė­raš­čių pa­vy­ko su­ras­ti pe­rio­di­nė­je Šiau­lių ir Ku­piš­kio spau­do­je.

Li­tua­nis­tės, Šiau­lių Mai­ro­nie­čių drau­gi­jos va­do­vės Bran­guo­lės Šim­kū­nie­nės pra­šy­mu, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Bibliografijos–informacijos sky­riaus dar­buo­to­jos ir šio sky­riaus ve­dė­ja Ri­ma Gir­ža­die­nė per­ver­tė vi­są bib­lio­te­ko­je esan­čią spau­dą ir pa­da­rė per 70 ko­pi­jų su iš­si­bars­čiu­siais J. Gab­riū­nai­tės ei­lė­raš­čiais. Be­je, J. Gab­riū­nai­tė, at­vy­ku­si į Šiau­lius 1957 me­tais stu­di­juo­ti Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, kaip tik dir­bo šio­je bib­lio­te­ko­je, ku­ri ta­da va­di­no­si Šiau­lių mies­to 2-oji ma­si­nė bib­lio­te­ka.

Ne­ma­žai pri­si­mi­ni­mų ir nuo­ro­dų, kur ko rei­kė­tų ieš­ko­ti, J. Ja­sė­nas ga­vo iš Ku­piš­kio kraš­to in­te­li­gen­tės, mo­ky­to­jos, kraš­to­ty­ri­nin­kės Da­nu­tės Ka­zi­mie­ros So­kie­nės, ku­ri pa­ži­no­jo J. Gab­riū­nai­tę nuo mo­kyk­los lai­kų.

Pa­ti J. Gab­riū­nai­tė bu­vo su­da­riu­si ant­rą­ją sa­vo poe­zi­jos kny­ge­lę „Ra­so­ti ryt­me­čiai“, ku­rią ruo­šė­si iš­leis­ti, bet ne­bes­pė­jo. Ant­ro­sios kny­ge­lės rank­raš­čiai, B. Šim­kū­nie­nės tei­gi­mu, yra Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­ju­je, o Ku­piš­kio mu­zie­jaus pa­da­li­nys – Lauk­mi­niš­kių kai­mo mu­zie­jus yra krei­pę­sis į „Auš­ros“ mu­zie­jų dėl šių rank­raš­čių, ta­čiau ne­pa­vy­kę gau­ti au­to­rės pa­li­ki­mo.

J. Ja­sė­nas pa­sa­ko­jo, kad da­lis poe­tės rank­raš­ti­nio pa­li­ki­mo yra ir Ku­piš­kio mu­zie­ju­je, ta­čiau jų ku­ni­gui taip pat ne­pa­vy­kę gau­ti.

Da­lis ei­lė­raš­čių yra iš­li­kę ir al­ma­na­cho „Šiau­rės Lie­tu­va“ pir­ma­ja­me nu­me­ry­je ir da­bar jau ta­pę bran­gia is­to­ri­ja. Al­ma­na­cho lei­dė­jas Sta­sys Tu­mė­nas įkal­bė­jo tuo­me­tę bend­ra­dar­bę pub­li­kuo­ti pluoš­tą ei­lė­raš­čių pir­ma­ja­me nau­jo al­ma­na­cho nu­me­ry­je, ta­čiau ji sa­vo ei­lė­raš­čių al­ma­na­che ne­beiš­vy­do, nes jis pa­si­ro­dė jau po J. Gab­riū­nai­tės mir­ties – 1991 me­tais.

Ku­ni­go J. Ja­sė­no tei­gi­mu, ga­li bū­ti, kad kaž­kur dar yra ir nie­kam ne­ži­no­mų rank­raš­čių. Kaž­kas juos gal­būt at­ras ir yra vil­ties, jog vėl po ku­rio lai­ko bus pri­si­min­tas pri­mirš­tos poe­tės var­das ir jos kū­ry­ba, lin­ku­si žais­ti slė­py­nių su at­min­ti­mi ir lai­ku.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ku­ni­gas Jus­tas Ja­sė­nas šiau­lie­čiams pri­sta­tė Jadvygos Gab­riū­nai­tės kny­gą „Pri­si­lie­ti­mas prie dil­gė­lės“.

Kny­gos „Pri­si­lie­ti­mas prie dil­gė­lės“ vir­še­ly­je – nyks­tan­tis poe­tės tė­viš­kės na­mas pa­si­rink­tas neat­si­tik­ti­nai. Šia kny­ga siek­ta su­stab­dy­ti lai­ką bent nuo­trau­ko­se ir ei­lė­raš­čiuo­se.

Kny­gos „Pri­si­lie­ti­mas prie dil­gė­lės“ ant­ra­ja­me vir­še­ly­je at­spaus­din­ta poe­tės Jadvygos Gab­riū­nai­tės jau­nys­tės nuo­trau­ka.