Gamtinės dujos pensininkui atrodo auksinės

Gam­ti­nės du­jos pen­si­nin­kui at­ro­do auk­si­nės

Šiau­lie­tis Kal­niu­ko mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jas Ro­mas „Šiau­lių kraš­tui“ iš­sa­kė pa­tir­tį, ko­kias su­mas tu­rė­jo pa­klo­ti, kad sa­vo pri­va­čia­me na­me ga­lė­tų nau­do­tis gam­ti­nė­mis du­jo­mis. „Kai vi­sur kal­ba­ma, kaip tai pa­to­gu, tau­pu ir šva­ru, kaž­ko­dėl nu­ty­li­ma, kad tai in­ves­ti­ci­ja, kai­nuo­jan­ti ne vie­ną tūks­tan­tį eu­rų“, – sa­kė vy­ras.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Už du­jas – tūks­tan­čiai eu­rų

„Bep­ro­tiš­ka kai­na“, – įsi­ti­ki­nęs gy­ven­to­jas. Jis už nuo gat­vės du­jų skirs­to­mo­jo du­jo­tie­kio į sa­vo na­mą nu­ties­tą gam­ti­nių du­jų li­ni­ją ir pri­jun­gi­mą prie du­jų sis­te­mos pa­klo­jo 1050 eu­rų.

Pa­sak šiau­lie­čio, iki jo du­jų ka­ti­lo nuo du­jų skirs­ty­mo spin­tos gat­vė­je – 21 met­ras. Li­ni­jos tie­si­mo met­ras ver­ti­na­mas be­veik 50-čia eu­rų.

Po­nui Ro­mui pik­ta, kad plė­šia­mos krū­vos pi­ni­gų už tai, kas iš tie­sų esą tu­ri vi­sai ne­di­de­lę sa­vi­kai­ną.

„Pats ka­dai­se bu­vau šioks toks spe­cia­lis­tas, to­dėl ir da­bar ne­sun­kiai pa­skai­čia­vau, ko­kia yra du­jo­tie­kio li­ni­jos tie­si­mui su­nau­do­ja­mų me­džia­gų sa­vi­kai­na: maž­daug po eu­rą už me­ta­lo vamz­džio met­rą, dar apie tiek už lai­dą, plius kra­niu­kai. Ir vie­nas ki­tas prie­tai­sas. Vis­kas“, – klo­jo šiau­lie­tis.

Nu­tie­si­mo ir įren­gi­mo dar­bo esą taip pat nė­ra daug: du dar­bi­nin­kai vis­ką pa­da­ran­tys per pus­die­nį.

Šiau­lie­čiui, pa­pra­šiu­siam pa­teik­ti, jo žo­džiais, auk­si­nių dar­bų są­ma­tą, esą bu­vo paaiš­kin­ta, kad di­džią­ją da­lį gam­ti­nių du­jų li­ni­jos nu­tie­si­mo į in­di­vi­dua­lų na­mą su­da­ro ky­lan­tys dar­bi­nin­kų at­ly­gi­ni­mai. Ta­čiau Ro­mui keis­ta: at­ly­gi­ni­mai juk tik­rai ne­ky­la taip spar­čiai, kad dar­bai brang­tų aky­se. Esą 2016 me­tais to­kia pa­slau­ga kai­na­vu­si tik apie 450 eu­rų, pa­skui 600, 700...

Ma­ža to, Kal­niu­ko mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jas tei­gia, kad žmo­nės pri­va­lė­ję pri­si­dė­ti ir prie gat­vės skirs­to­mų­jų tink­lų nu­tie­si­mo, pro­jek­to pa­ren­gi­mo, ki­tų bū­ti­nų­jų iš­lai­dų – čia in­dė­lis ne ma­žiau kaip tūks­tantis eu­rų nuo kiek­vie­no kie­mo.

„Skai­čiuo­ju, kad žmo­gui, no­rin­čiam nau­do­ti gam­ti­nes du­jas in­di­vi­dua­lia­me na­me, tai kai­nuo­ja apie tris tūks­tan­čius eu­rų“, – sa­kė šiau­lie­tis.

Vy­rą ste­bi­na dar ir tai, kad ban­dy­da­mas su­ras­ti, kas pi­giau­siai ga­lė­tų at­lik­ti du­jų li­ni­jos nu­tie­si­mo ir pri­jun­gi­mo prie du­jų ka­ti­lo pa­slau­gą, jis su­ži­no­jo, jog ran­go­vai „tuo klau­si­mu“ tar­pu­sa­vy­je ne­kon­ku­ruo­ja – vi­si va­do­vau­ja­si vie­no­dais įkai­niais.

Vis­kas pa­skai­čiuo­ta

Ko­men­tuo­ja Elekt­ros ir du­jų skirs­ty­mo bend­ro­vės „Ener­gi­jos skirs­ty­mo ope­ra­to­rius“ (ESO) at­sto­vė spau­dai Ak­vi­lė Ado­mai­ty­tė:

„Pri­jun­gi­mą prie du­jo­tie­kio su­da­ro trys eta­pai.

Pir­ma­sis – skirs­to­mo­jo du­jo­tie­kio įren­gi­mas iki gy­ven­to­jo skly­po ri­bos. Tuo už­sii­ma tik ESO, o įkai­nius nu­sta­to Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja. Pa­gal nu­sta­ty­tus įkai­nius kai­na su­si­de­da iš dvie­jų da­lių – pa­sto­vio­sios ir kin­ta­mos da­lies, pri­klau­san­čios nuo at­stu­mo iki du­jo­tie­kio.

Ant­ra­sis eta­pas – du­jo­tie­kio įren­gi­mas gy­ven­to­jo skly­pe iki na­mo. Tai ga­li at­lik­ti bet ku­ri ates­tuo­ta du­jo­tie­kio tie­si­mo įmo­nė, gy­ven­to­jai ga­li ją pa­si­rink­ti sa­vo nuo­žiū­ra. Jei kam pa­to­giau, vi­sas pa­slau­gas gali gau­ti iš vie­no tie­kė­jo.

Tre­čia­sis eta­pas – du­jo­tie­kio įren­gi­mas pa­sta­te. Tai – taip pat ne­re­gu­liuo­ja­ma veik­la, tad gy­ven­to­jai ga­li rink­tis bet ku­rią ates­tuo­tą du­jo­tie­kio tie­si­mo įmo­nę.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

No­rint in­di­vi­dua­lia­me na­me nau­do­ti gam­ti­nes du­jas, ten­ka pa­klo­ti tūks­tan­čius eu­rų.

ESO nuo­tr.

Bend­ro­vės ESO at­sto­vė spau­dai Ak­vi­lė Ado­mai­ty­tė in­for­ma­vo, kad du­jo­tie­kio tie­si­mo įmo­nę gy­ven­to­jai ga­li pa­si­rink­ti sa­vo nuo­žiū­ra. Ta­čiau ką pa­si­rink­ti, kai vi­si ran­go­vai „šau­kia“ vie­no­dą kai­ną?