Naujausios
Šimtas sugrįžo – mažai ar daug?
Šiaulių pramonininkų asociacijos duomenimis per praėjusius metus miesto įmonėse pradėjo dirbti 100 šiauliečių, grįžusių iš emigracijos. Ko reikia, kad emigrantai grįžtų? Vakar Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas pristatė du jaunus specialistus, kurie pasidalijo savo sugrįžimo istorijomis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Ėmė „pjauti širdį“
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidento Alvydo Stulpino surengtuose spaudos pusryčiuose dalyvavo prieš kelerius metus į Šiaulius grįžę dirbti Dainius Stasiulis, UAB „Putokšnis“ gamybos proceso inžinierius, ir Kristina Zuzienė, UAB „Baltik vairas“ kokybės skyriaus specialistė.
Kristina Zuzienė su vyru grįžo iš Anglijos prieš dvejus su puse metų. Abu gavo darbus – ji „Baltik vaire“, vyras – bendrovėje „Statga“. Nesigaili grįžę. Emigravo ne dėl ekonominių dalykų.
„Išvažiavome kartu su vyru iš karto po studijų, – pasakojo K. Zuzienė. – Galvojome apie magistrantūrą, norėjome patirti kažko naujo. Visiškai nesvarstėme, ar ten liksime, ar grįšime.“
Tačiau, jos žodžiais, jau po pusantrų metų „širdį ėmė pjauti, nes ne namai“. Baigusi filologiją Vilniaus universitete ir dar studijavusi viešuosius ryšius Estijoje, Anglijoje iš pradžių dirbo „juodą darbą“ – vištienos fabrike „prie linijos“. Bet greitai perėjo dirbti į kokybės skyrių, kuriame darbas patiko.
„Bet vis tiek laikiau, jog tas darbas Anglijoje – tai raudona žymė, kuri lydės mane, kuri man nieko nedavė, o paaiškėjo, jog ta patirtis labai pravertė, davė pliusų dirbant „Baltik vairo“ kokybės skyriuje“, – pasidalijo Kristina.
Save ji pavadino ambasadore, nes dabar kitus išeivius tikina, jog „reikia norėti grįžti“.
„Visiems sakau, jog reikia grįžti, nes čia yra gerai. Čia – namai, čia lietuvių kalba, čia gali būti žmogumi, čia tave vertina, – vardijo argumentus Kristina. – Skundžiamasi, jog Lietuvoje nėra geresnių sąlygų – esą duokite sąlygas, tai grįšime. Bet tas geresnes sąlygas turime susikurti patys.“
Ji pabrėžia, jog finansinis „paketas“, kurį emigrantai parsiveža, padeda Lietuvoje pradėti „bet ką“.
„Esi kurį laiką apsidraudęs finansiškai, ir jeigu turi gabumų, tai tikrai užsidirbsi, – įsitikinusi Kristina. – Lietuvoje tą pirminį „paketą“ labai sunku užsidirbti, todėl emigruojama.“
„Lietuva – mums šeima“
Dainiaus Stasiulio sugrįžimo istorija ir panaši į Kristinos, ir kitokia.
Išvažiavo taip pat ne dėl finansinių paskatų.
„Lietuvoje dirbau 10 metų ir gerai sekėsi, bet norėjome plėsti akiratį, širdies graužaties, kaip Kristinai, nebuvo, – palygino Dainius. – Su žmona turėjome planą dirbti ir kurti gyvenimą Anglijoje. Dirbau tarptautinėje įmonėje, kurioje nebuvo jokio skirstymo į vietinius ar svetimus – į visus požiūris vienodas.“
Po trejų metų gyvenimo emigracijoje gavo pasiūlymą grįžti, bet „noro nebuvo“. Kai dar po metų iš Šiaulių UAB „Putokšnio“ sulaukė darbo pasiūlymo ne tik sau, bet ir žmonai, tuomet apsisprendė grįžti.
Lėmė ir tėvai, kurie labai prašė sugrįžti. „Gal aš neturiu Tėvynės ilgesio, bet aš turiu šeimą, mes su žmona turime tėvus, senelius – Lietuva mums pirmiausia yra šeima, žemė, ant kurios užaugau ir kurią visada mylėsiu.“
Tačiau nebuvo lengva sprendimą priimti, nes Anglijoje jau buvo susikūrę pagrindą: statėsi namus, nebuvo izoliuoti ar užsidarę – draugai buvo ir lietuviai, ir anglai, ir vokiečiai.
„Naujas iššūkis buvo sunkus, – pasakojo vyras. – Bet iššūkius aš laikau pastūmėjimu eiti į priekį. Aš ne iš tų, kurie žiūri, kur žolė žalesnė, man žalia žolė – visur po kojomis. Dabar – po 4,5 metų – esu labai patenkintas, kad grįžome. Kai eini į darbą ir žinai, kad darysi tai, ką mėgsti – tai veža!“
Jam daug naudos davė įgyta darbo patirtis vakarietiškoje įmonėje. Suteikė ne tik žinių apie technologinius procesus, bet ir apie darbo kultūrą.
Ar Šiauliai turi privalumų?
„Pats esu panevėžietis, bet Šiauliuose matau daug pliusų – čia yra kur daryti karjerą, nes yra daug gerų pramonės įmonių. Darbo pasiūla didelė ir sąlygos augti specialistui geros – Šiauliai visa tai turi“, – pabrėžė Dainius.
Įmonėje veda moksleivių ekskursijas ir agituoja: „Jeigu žinai savo tikslą, jeigu jo sieki, tai pasieksi ir Lietuvoje Džiaugiuosi, kad iš tų ekskursantų du jau išvydau dirbančius gamykloje.“
„Grąžino“ šimtamilijoninę investiciją
„Ne mados vaikomės, keldami emigrantų grąžinimo klausimą, – teigė ŠPA prezidentas Alvydas Stulpinas. – Norime pagarsinti sėkmės istorijas, kad jie grįžtų. Per praėjusius metus į mūsų įmones įsiliejo apie 100 sugrįžusiųjų, kurie čia mato ir rado galimybes dirbti, kurti. Mūsų tikslas – sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas.“
Jis pabrėžė, jog vien verslo jėgų tam neužtenka. Į procesą turi jungtis verslas, savivalda ir švietimo sistema.
Daugiausia grįžusiųjų pernai įdarbino bendrovės „Bodesa“, „Diab“, „Elga“, „Grafų baldai“ .
100 sugrįžusiųjų – mažai ar daug?
„Tai tik pirmieji žingsniai, pirmosios kregždės, – sakė A. Stulpinas, bet pateikė ir įspūdingą skaičiavimą: – Ekonomistai skaičiuoja, jog vieną žmogų išauginti, išugdyti valstybei, mums visiems, kainuoja 1 milijoną eurų. Tad 100 milijonų eurų investicija „grįžo“ į Šiaulius.“
„Nesu girdėjęs, kad koks nors verslo planas būtų tiek investicijų pritraukęs į Šiaulius ar Šiaulių regioną, – palygino pramonininkas. – Nuo to gražaus 100-to turime atsispirti ir jį padvigubinti, patrigubinti.“
A. Stulpinas akcentavo, jog tam reikia sukurti Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono viziją. Miesto Taryba lėšų yra skyrusi.
„Reikia strategijos penkeriems, dešimčiai ar net šimtui metų ir taptume jos ambasadoriais“, – sakė ŠPA vadovas.
Pats praėjusią savaitę turėjo progos įsitikinti, jog yra norinčiųjų grįžti. Paryžiuje dalyvavo Lietuvos kultūros dienų renginiuose, susitiko su lietuvių bendruomene. „Paklausiau, ar yra galvojančių grįžti, ir nustebau, kai salėje pakilo daug rankų, – pasidalijo įspūdžiu. – Ten dirba ir dešimt, ir penkiolika metų, o ima galvoti apie grįžimą. Turime tapti jiems tarpininkais.“
A. Stulpinas vardijo, jog kol kas stinga elementariausių dalykų: informacijos apie galimybes Lietuvoje, atsakymų apie darželius, mokyklas ir kokiomis kalbomis galės mokytis grįžusiųjų vaikai.
Pabrėžė, jog ir ekonominiai dalykai svarbūs: „Didiname atlyginimus, tik gal ne tokiais tempais, kaip tikimasi.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kristina Zuzienė, prieš dvejus su puse metų sugrįžusi iš emigracijos, teigia: „Kai sakoma: duokite geresnes sąlygas, tada grįšime, aš manau, jog geresnes sąlygas galime susikurti tik patys.“
Dainius Stasiulis sugrįžo iš emigracijos, kai darbas buvo pasiūlytas ne tik jam, bet ir žmonai, ir nesigaili: „Jeigu žinai, ko sieki, pasieksi ir Lietuvoje. Einu į darbą, žinau, kad darysiu tai, ką mėgstu – tai veža.“
Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas: „Norime pagarsinti sėkmės istorijas, kad jie grįžtų“.
