
Naujausios
Oro uosto įmonė biudžetą melžia tarsi karvę
Šiaulių oro uosto įmonei vėl atriekiamos miesto biudžeto lėšos aviacijos saugumo funkcijai užtikrinti. Šiemet – 160 tūkstančių eurų. Bet tik dabar susigriebta, jog Taryba nėra nustačiusi lėšų naudojimo tvarkos. Aiškėja, kad miesto pinigai byra ir įmonės direktoriaus, ir buhalterio algoms.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Išlaidų našta – ant miestiečių pečių
Miesto Tarybos komitetams teikiamas svarstyti Specialiųjų aviacijos saugumo užtikrinimo įsipareigojimų funkcijos, kurią vykdo Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas, finansavimo tvarkos aprašas.
Pagal jį numatoma kiekvienais metais skirti miesto biudžeto lėšų šiai funkcijai užtikrinti – pagal įmonės pateiktą poreikį.
Pirmiausia įvardijama, jog lėšos skiriamos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms – darbuotojams, kurie tiesiogiai susiję su aviacijos saugumo užtikrinimo funkcijos vykdymu. Plius – iki 50 procentų direktoriui bei buhalteriui nuo nustatyto jų darbo užmokesčio dydžio. Nepaaiškinama, ar tai priedas prie algos, ar tiesiog pusę algos direktoriui ir buhalteriui mokės miesto Savivaldybė?
Finansų ir ekonomikos komitete svarstant klausimą kilo diskusija dėl tokio algų mokėjimo direktoriui ir buhalteriui.
Tai oro uosto gelbėjimas miesto pinigais, teigė politikai ir klausė: „Net jų buhalteriui algą mokėsime?“
„Įmonei reikia padėti, bet gal ne tokiais mastais? – stebėjosi Denis Michalenko, opozicinės frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas.
Oro uosto įmonėje yra 23 sąrašiniai darbuotojai iš jų 9 būtų visiškai išlaikomi iš miesto biudžeto lėšų: 8 aviacijos saugumo specialistai ir vienas skyriaus vadovas.
„Aviacijos saugumo funkciją atlieka darbuotojai, turintys sertifikatus, bet ne direktorius ar buhalteris, – pabrėžė „Šiaulių kraštui“ D. Michalenko. – Ir taip daugiau nei trečdalį įmonės darbuotojų išlaikome. Jeigu direktorius ir buhalteris siejami su aviacijos saugumu, tai gal kokius 10 procentų darbo laiko tam skiria, bet tikrai ne 50 procentų.“
Jau pernai mokėjo
Vaida Kalasevičienė, Savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė, informavo, jog pernai šiai funkcijai užtikrinti buvo skirta 110 tūkstančių eurų. Bet ne nuo metų pradžios – nuo antro ketvirčio.
Šiemet Savivaldybės biudžete suplanuota skirti 160 tūkstančių eurų.
Pernai pirmą kartą lėšos buvo skirtos, kai paaiškėjo, jog oro uostui gresia draudimas priimti lėktuvus, nes įmonė stinga lėšų aviacijos saugumui užtikrinti.
„Šią funkciją privaloma užtikrinti, nesvarbu, ar įmonė turi iš veiklos pajamų, ar neturi“, – aiškino V. Kalasevičienė. Dar pernai įmonės direktoriui ir buhalteriui 50 procentų atlyginimo buvo mokama iš biudžeto lėšų, skirtų aviacijos saugumui užtikrinti.
Pernai finansavimo tvarka buvo patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, šiemet teikiama tvirtinti Tarybai.
„Bet niekas nesikeičia, – pabrėžė departamento direktorė. – Politikai gal kažko nesuprato, kad pradėjo diskusiją dėl direktoriaus ir buhalterio atlyginimų. Direktorius ta funkcija turi rūpintis, o buhalteris skaičiuoja algas specialistams.“
Iš miesto biudžeto dar apmokamos rinkliavos už aviacijos saugumo darbuotojų ir instruktorių pažymėjimų išdavimą, egzaminų laikymą, apmokami ir kvalifikacijos kėlimo kursai.
Mokami Civilinės aviacijos administracijos nustatyti mokesčiai. Finansuojamas įrangos, naudojamos aviacijos saugumui užtikrinti, eksploatavimo išlaidos, apmokamos komunalinės ir ryšių paslaugos, kurios suteikiamos vykdant aviacijos saugumo funkciją. Padengiamos degalų bei automobilių eksploatavimo išlaidos, kai jos patiriamos aviacijos saugumo funkcijai vykdyti.
Šiaulių oro uosto įmonės situacija negerėja. Savivaldybės duomenimis, ir pernai dirbo nuostolingai.
Ar miestas visada mokės už aviacijos saugumą oro uoste?
„Numatyta lėšas skirti kiekvienais metais, bet jeigu įmonės situacija pagerės, finansavimo tvarkos aprašas gali būti peržiūrėtas“, – sakė V. Kalasevičienė.
Šiaulių oro uosto įmonę politikai laiko strategine ir dėl to negaili biudžeto pinigų.
Atėjus pirmam investuotojui, kuris ketina užsiimti lėktuvų aptarnavimu ir remontu, miesto Taryba sutiko biudžeto pinigus investuoti ir į oro uosto infrastruktūrą: šiemet – 2 milijonus eurų, kitais metais – 3 milijonus eurų.
Oro uosto įmonė daugiau nei pusę metų neturi nuolatinio vadovo. Konkursas dėl šių pareigų yra įvykęs, bet Savivaldybė vis dar laukia Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymų apie konkurso laimėtojo tinkamumą eiti pareigas.