Velykų stalas žadina pavasarį

Ve­ly­kų sta­las ža­di­na pa­va­sa­rį

Puo­šiant Ve­ly­kų sta­lą vy­rau­ja švie­sios, pa­va­sa­riš­kos spal­vos bei tra­di­ci­niai ak­cen­tai, sim­bo­li­zuo­jan­tys bun­dan­čią gam­tą. Kaip pa­puoš­ti sta­lą šven­tėms pa­ta­ria Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro (ŠPRC) Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Al­do­na Kai­rie­nė.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ser­vi­ra­vi­mo idėjos

„Šv. Ve­ly­kos – gam­tos at­bu­di­mo, pa­va­sa­rio džiaugs­mo, links­my­bių šven­tė, šy­la oras, il­gė­ja die­nos, vis daž­niau pa­le­pi­na sau­lė – tad ir žmo­nių nuo­tai­ka ge­rė­ja. Tai ryš­ku ir sta­lo ser­vi­ruo­tė­je: vy­rau­ja švie­sios, pa­ste­li­nės, pa­va­sa­riš­kos, at­gims­tan­čios gam­tos spal­vos: gel­to­na, žals­va, žyd­ra. Ve­ly­kų sta­las neap­siei­na be tra­di­ci­nių ak­cen­tų: kiau­ši­nių, kiš­ku­čių, paukš­te­lių, liz­de­lių, ža­lu­mos, gė­lių ir ki­tų pa­puo­ši­mų, sim­bo­li­zuo­jan­čių bun­dan­čią gam­tą“, – sa­ko A. Kai­rie­nė.

Pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja ro­do dvie­jų de­ser­ti­nių sta­lų ser­vi­ra­vi­mo pa­vyz­džius, sta­lus puo­šė kar­tu su moks­lei­viais.

Pir­ma­sis sta­las la­biau skir­tas vai­kams. Žals­vos stal­tie­sės ga­lai su­riš­ti maz­gu, ant sta­lo pa­ties­ta rus­va leng­vo au­di­nio stal­tie­sė­lė, jos ga­lai su­seg­ti gė­lės for­mos seg­tu­kais.

Sta­lo ak­cen­tas – kiau­ši­nio for­mos žva­kės. „Kiau­ši­nis lai­ko­mas gy­vy­bės pra­džios sim­bo­liu, tad mar­gu­čiai ir kiau­ši­nio for­mos de­ko­ra­ci­jos pui­kiai ati­tin­ka Ve­ly­kų lai­ką, dva­sią, yra svar­biau­si ve­ly­ki­nio sta­lo ak­cen­tai“, – sa­ko A. Kai­rie­nė.

Vai­kų sta­lui tin­ka žais­min­gi, ryš­kes­ni de­ko­rai: dru­ge­liai, gė­ly­tės, kiš­ku­čiai.

„Kiš­kiai – gy­vy­bės pra­na­šai pa­va­sa­rį, tad Ve­ly­kų sta­lui jie bu­vo pa­rink­ti neat­si­tik­ti­nai. De­ko­ra­ty­vi­niai, šo­ko­la­di­niai kiš­ku­čiai ypač tin­ka ir pa­tin­ka vai­kams.“

Stal­tie­sė­les lėkš­tė­se pa­puo­šė gla­zū­ruo­ti dru­ge­liai-sau­sai­niai.

„Ve­ly­kų sta­lui puoš­ti ypač tin­ka įvai­rūs ža­lu­my­nai: sa­ma­nos, spe­cia­liai iš­sprog­din­tos ber­žų ar va­di­na­mų­jų ka­čiu­kų, ki­tų au­ga­lų ša­ke­lės, pir­mo­sios pa­va­sa­rio gė­lės. Vi­si au­ga­lai, ža­lu­my­nai sim­bo­li­zuo­ja pa­bu­di­mą, pri­si­kė­li­mą ir su­ku­ria šven­ti­nę nuo­tai­ką“, – sa­ko A. Kai­rie­nė.

Ka­dan­gi skin­ti au­ga­lai nė­ra il­ga­lai­kiai, sta­lų ser­vi­ra­vi­mo pa­vyz­džiams pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja rin­ko­si dirb­ti­nius.

Ki­tam sta­lui pa­si­rink­ta ru­da – že­mės – spal­va. Pa­gal ją de­rin­tos ža­lios spal­vos ser­ve­tė­lės, lėkš­tės, puo­de­liai su ža­liais ak­cen­tais. Sta­lo cent­re pa­gul­dy­ta ho­ri­zon­ta­li puokš­tė, puoš­ta mar­gu­čiais.

„Puo­šiant sta­lą svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad spal­vos de­rė­tų tar­pu­sa­vy­je, su­kur­tų har­mo­nin­gą vaiz­dą, to­dėl svar­bu tin­ka­mai pa­rink­ti stal­tie­sę, ser­ve­tė­les, in­dus ir de­ko­ra­ci­jas. Tu­ri vis­kas de­rė­ti“, – sa­ko A. Kai­rie­nė.

Pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja sa­vo Ve­ly­kų sta­lo neį­si­vaiz­duo­ja be ža­lu­mos ir mar­gu­čių. Ji pri­me­na, kad lai­kas na­mie iš­sprog­din­ti me­džių, krū­mų ša­ke­les.

A. Kai­rie­nė ro­do ant pa­lan­gės va­zo­je pa­merk­tą puokš­tę: for­si­ti­ja jau ap­si­py­lė gel­to­nais žie­dais.

„Lin­kiu, kad gra­žiai ser­vi­ruo­tas šv. Ve­ly­kų sta­las at­neš­tų pa­va­sa­ri­o džiaugs­mą į kiek­vie­no na­mus“, – lin­ki A. Kai­rie­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ve­ly­kų de­ser­ti­nis sta­las vai­kams.

Ant ser­ve­tė­lės nu­tū­pė dru­ge­lis-sau­sai­nis.

Ve­ly­kų sta­lui tin­ka že­mės spal­vos.

Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Al­do­na Kai­rie­nė sta­lo de­ko­ra­vi­mo idė­ją pir­miau­sia su­si­dė­lio­ja min­ty­se, o pa­skui lie­ka tik iš­pil­dy­ti su­ma­ny­mą.

Ve­ly­kų sta­lui

Va­kar ŠPRC Pre­ky­bos ir vers­lo sky­rius pri­sta­tė re­cep­tų kny­gą „Drau­gų re­cep­tai“. Ve­ly­kų sta­lui ko­lek­ty­vas siū­lo iš­ban­dy­ti nau­jo­vių: pa­si­ga­min­ti ažū­ri­nių bly­ne­lių, jų re­cep­tas at­ke­lia­vo iš Sankt Pe­ter­bur­go tra­di­ci­nės kul­tū­ros ko­le­džo. Sa­lo­tas „Pa­va­sa­rio sim­fo­ni­ja“ su­kū­rė Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus pro­fe­si­jos mo­ky­to­jai.

Sa­lo­tos „Pa­va­sa­rio sim­fo­ni­ja“

ŠPRC Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus nuo­tr.

1 po­rci­jai rei­kės: 100 g cu­ki­ni­jų, 10 g įvai­rių sa­lo­tų mi­ši­nio, 30 g vyš­ni­nių po­mi­do­rų, 50 g mo­ca­re­los sū­rio, 40 g kep­tos viš­tie­nos, 60 g ma­jo­ne­zo-ža­lu­my­nų pa­da­žo.

Ke­pi­mui: 10 g alie­jaus.

Ma­jo­ne­zo-ža­lu­my­nų pa­da­žui rei­kės: 4 g kra­pų, 2 g pet­ra­žo­lių, 2 g ac­to, 26 g sau­lėg­rą­žų alie­jaus, 30 g ma­jo­ne­zo, juo­dų­jų mal­tų pi­pi­rų, cuk­raus, drus­kos ir čes­na­ko (pa­gal sko­nį).

Pa­puoš­ti: ri­di­kė­lių dai­ge­lių.

Sa­lo­tų la­pus nu­plau­ki­te ir nu­sau­sin­ki­te. Ga­min­ki­te ma­jo­ne­zo-ža­lu­my­nų pa­da­žą. Kra­pus, pet­ra­žo­les, ac­tą, alie­jų ir prie­sko­nius su­smul­kin­ki­te trin­tu­vė­je ir su­mai­šy­ki­te su ma­jo­ne­zu iki vien­ti­sos ma­sės. Viš­tie­nos fi­lė su­pjaus­ty­ki­te, pa­bars­ty­ki­te drus­ka ir juo­dai­siais pi­pi­rais. Ma­ri­nuo­tą viš­tie­ną kep­ki­te alie­ju­je. Su­tar­kuo­ki­te cu­ki­ni­ją ki­niš­koms mor­koms ruoš­ti skir­ta tar­ka.

Pa­tei­ki­mas: lėkš­tė­je iš tar­kuo­tų cu­ki­ni­jos juos­te­lių for­muo­ki­te ap­skri­ti­mą. Į ap­skri­ti­mo vi­du­rį dė­ki­te pjaus­ty­tą viš­tie­ną. Ant viš­tie­nos dė­ki­te pa­da­žą, įvai­rių sa­lo­tų mi­ši­nį. Dė­ki­te vyš­ni­nius po­mi­do­rus ir mo­ca­re­los sū­rį. Puoš­ki­te ri­di­kė­lių dai­ge­liais.

Ažū­ri­niai bly­ne­liai

ŠPRC Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus nuo­tr.

Rei­kės: 3 ir 1/4 stik­li­nės pie­no (2,5 pro­cen­to rie­bu­mo), 10 g sau­sų mie­lių, 2 kiau­ši­nių, 500 g aukš­čiau­sios rū­šies mil­tų, 2 šaukš­tų cuk­raus, 1 šaukš­te­lio drus­kos, 2 šaukš­tų alie­jaus.

Pa­ruoš­ti mie­les. Sau­sas mie­les įber­ti į in­dą ir su­mai­šy­ti su ¼ stik­li­nės tin­ka­mai pa­ruoš­to pie­no (35 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros), pa­sū­dy­ti ir įdė­ti cuk­raus. Pa­lik­ti mie­les šil­to­je vie­to­je, kad pa­kil­tų.

Pa­ruoš­ti teš­lą. Į mil­tus su­dė­ti kiau­ši­nius, pa­sū­dy­ti, ber­ti cuk­rų, at­sar­giai įpil­ti pa­šil­dy­to pie­no ir vis­ką mai­šant įdė­ti mie­les. Mai­šo­me iki vien­ti­sos ma­sės. Teš­lą už­deng­ti ir pa­lik­ti šil­to­je vie­to­je, kad pa­kil­tų (teš­los tu­ri pa­dau­gė­ti 3–4 kar­tus).

Kep­ti bly­nus. Įpil­ti į kep­tu­vę alie­jaus ir įpil­ti da­lį teš­los. Kai bly­ne­lis iš­keps, jį ap­vers­ti ir ap­kep­ti ki­tą pu­sę.

Ažū­ri­nius bly­ne­lius ga­li­ma pa­tiek­ti su me­du­mi, uo­gie­ne, sal­din­tu su­tirš­tin­tu pie­nu ir kt.