
Naujausios
Šiauliečiai gina ir savo, ir Lietuvos medžius
Šiauliuose, Kaštonų alėjoje, antrąją šv. Velykų dieną keli šimtai miestiečių susirinko į pilietinę akciją „Išsaugokime Kaštonų alėją“. Su alėjos rekonstrukcija 86 kaštonams iš 90 gresia skerdynės. „Į Šiaulius šiandien žiūri visa Lietuva, nes per visą Lietuvą yra nuėjusi medžių skerdynių banga – mes turime ją stabdyti“, – sakė viena iš akcijos organizatorių.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vardan medžių
Akcijos dalyviai medžius apjuosė plakatais: „Aš saugau kelių kartų atmintį, bet mane nusprendė nukirsti“, „Aš galiu gyventi 300 metų, man tik 70 metų, aš dar vaikas“, „Neleisime išpjauti mūsų plaučius“.
Nepaisydami darganoto oro ir lijundros į alėją suko įvairaus amžiaus šiauliečiai. Tėvai atėjo ėjo su mažamečiais vaikais ir net kūdikiais vežimėliuose.
Akcijos iniciatorius Alfredas Daulius neslėpė, jog nesitikėjo, kad tiek miestiečių paliks šiltus šventinius namus ir ateis pareikšti savo pozicijos.
„Dukra iš Vilniaus skambino, pati negali parvažiuoti, sako, tėvai, būtinai nueik, – pasidalijo „Šiaulių krašto“ kalbintas Arvydas Augas, buvęs ilgametis miesto Kriminalinės policijos vadovas. – Aš pats esu miškininkas, tie medžiai gali gyventi, o didžiausia problema, kad jie nebuvo prižiūrimi.“
„Savo mamai daviau pažadą, jeigu bus paliesti kaštonai šitoje alėjoje, būsiu pirma, kuri stos už jų išsaugojimą, todėl esu čia“, – sakė viena iš akcijos organizatorių Monika Peldavičiūtė.
Kreipdamasi į susirinkusius ji pabrėžė, jog „į Šiaulius šiandien žiūri visa Lietuva, nes per visą Lietuvą yra nuėjusi medžių skerdynių banga – mes turime ją stabdyti.“
Šiauliečiai šoką jau patyrė, pamatę išpjautus medžius Prisikėlimo aikštėje. Ar tas atvejis bus paskutinis?
„Medžiai yra mūsų plaučiai, mūsų emocinė ir fizinė sveikata. Mokslininkai yra ištyrę, kad iškirtus brandžius medžius po kelerių metų prasideda plaučių, odos ligos. Ar to norime? Ne! Nes čia mūsų namai, ir mes norime sveikų žalių namų“, – akcentavo M. Peldavičiūtė, sulaukusi pritarimo šūksnių ir plojimų.
Oratorių pozicija
Gamtininkas Darius Ramančionis klausė, ar įsivaizduojame alėją su „šluotų rykštėmis“? Mat išpjovus didžiuosius kaštonus projektuojami sodinti mažaūgiai rausvažiedžiai kaštonai.
Jis pasidalijo abejonėmis dėl medžių būklės vertinimo. Rekonstrukcijos projektuotojų samdytas dendrologas 86 kaštonus įvertino „blogai“.
„Įvertino 3 balais tribalėje sistemoje, kurioje vienetas reiškia gera būklė, dvejetas – patenkinama, trejetas – bloga, – paaiškino D. Ramančionis. – Tai vieno skaičiuko vertinimas, pagal kurį visi kaštonai blogi. Bet Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis, kuris penktadienį apžiūrėjo alėją, sakė, jog 80 procentų šių kaštonų ir mus pragyvens. Todėl atsirado tikėjimo, jog galime šiuos medžius išsaugoti.“
Istorikas Raimundas Balza, „Aušros“ muziejaus direktorius, akcentavo, jog Savivaldybėje laikas suvokti, kas kam tarnauja.
„Gyvendami Šiauliuose mes esame šio miesto šeimininkai, – sakė jis. – O Savivaldybė yra mūsų tarnai, kurie turi vykdyti mūsų valią, norus ir pageidavimus. Pernelyg ilgai neįsiklausoma į miestiečių nuomonę.“
Jis pabrėžė, jog Kaštonų alėja yra sudėtinė Didždvario parko dalis. Ji buvo suformuota kaip reprezentacinis įvažiavimas į Didždvario sodybą. Kaštonais alėja apsodinta XIX amžiuje.
„1926 metais grafai Zubovai padovanojo Kaštonų alėją miestui, o vėliau – ir Didždvario parką, – priminė istorinius faktus R. Balza. – Alėja yra mūsų miesto paveldo dalis, su ja užaugo ne viena karta. Kai 1939 metais kaštonai nušalo, pranašauta, kad artėja didžiulė nelaimė. Iš tiesų prasidėjo karas, o po karo alėja buvo atsodinta kaštonais, kurie šiandien auga. Tai šventas miesto paveldas – be jo netenkame savo identiteto. Jeigu kurį medį reikia šalinti, tai į jo vietą reikia sodinti tokios veislės kaštoną, kokie čia auga.“
Akciją palaikydami kalbėjo Seimo nariai Valerijus Simulik ir Stasys Tumėnas. Nuomonėmis dalijosi dizaineris Vilius Puronas ir kiti miestiečiai. Gide įsivardijusi šiaulietė teigė, jog veda ekskursijas apie istorinius miesto medžius, o turistams jie yra įdomesni objektai nei skulptūros.
Akcijoje dalyvavo Kovo 11-osios akto signatarai Donatas Morkūnas ir Mindaugas Stakvilevičius. Renginys pritraukė ir miesto politikų, Tarybos narių. Pasak vienos iš dalyvių, „rinkimai artėja“.
Ką darys Savivaldybė?
Pasigedus mero A. Visocko, pagarsinta, jog „meras išvažiavęs“. Vakare jį galima buvo matyti krepšinio varžybose. Pats feisbuke pasigarsino, kam teikia prioritetą.
Miesto valdžios viršūnėlei alėjoje atstovavo vicemeras Domas Griškevičius. Jis ramino, jog „sprendimai jokie dar nėra priimti“ ir „projekto dar nėra“.
„Dar nėra tos stadijos, kad nebūtų galima grįžti atgal“, – aiškino D. Griškevičius, kuris akcijos išvakarėse buvo susitikęs su iniciatyvinės grupės nariais.
Vicemeras viešai žadėjo į Savivaldybę pakviesti dendrologą, kad pakartotinai pristatytų „kiekvieno medžio būklės analizę“. Garantavo, jog bus ir pristatymo „transliacija“.
„Niekas nedraudžia ir papildomai tirti, – reagavo į akcijos dalyvių nuotaikas D. Griškevičius. – Galbūt galime atsižvelgdami į visuomenės nuomonę užsakyti papildomą tyrimą.“
Advokatas Jonas Nekrašius pasidalijo žiniomis, jog vien miesto Tarybos palaiminimo alėjos rekonstrukcijai neužtenka. Jis pasiūlė valdininkams atsiversti 2011 metų kultūros ministro įsakymą, kuriame Kaštonų alėja įvardyta kultūros paveldo dalimi.
Advokatas pasiūlė akcijos reikalavimus surašyti į memorandumą, kad valdžia nepamirštų, ką reikia vykdyti.
„Pirmas punktas – uždrausti vykdyti projektą, kuriame numatoma iškirsti medžius, antras – sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri spręstų, kokius medžius reikia išsaugoti ar kirsti, ir trečias – atsakymą mums duoti po mėnesio“, – tokius reikalavimus valdžiai akcijos dalyviai palydėjo plojimais.
Organizatoriai pagarsino, jog parengs ir kvies visus pasirašyti e-peticiją dėl Šiaulių Kaštonų alėjos išsaugojimo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiauliečiai, nepaisydami darganos, ėjo protestuoti prieš medžių skerdynes.
Skamba Justo Skaumino dainos ir eilės.
Alfredas Daulius ir Monika Peldavičiūtė – akcijos už kaštonų išsaugojimą iniciatoriai ir rengėjai.
Jaunos šeimos neabejingos medžių likimui.
Po mitingo kaštonuose iškelti inkilai.
Alėjos medžiai apjuosti plakatais.
Darius Ramančionis, gamtos paveldo klubo „Aukuras“ narys, teigė, jog „atsirado tikėjimas, kad galime tuos kaštonus išsaugoti.“
Su trispalve į mitingą – prieš barbariškumą.