Ir niekada nežydėjęs kaktusas gali pradžiuginti žiedais

Ir nie­ka­da ne­žy­dė­jęs kak­tu­sas ga­li pra­džiu­gin­ti žie­dais

„Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­jos Rek­la­mos ir skel­bi­mų sky­riu­je pra­žy­dęs ma­žy­tis kak­tu­sas – tik­ras įro­dy­mas, kad ge­ra prie­žiū­ra ir mei­lė ga­li pri­kel­ti net su­ny­ku­sį au­ga­lą.

Sky­riaus dar­buo­to­jos pa­sa­ko­jo, kad kak­tu­sas il­gą lai­ką skur­do, bu­vo nu­vy­tęs apa­čio­je, to­dėl te­ko gel­bė­ti: kak­tu­są nu­pjo­vė iš apa­čios ir „pa­tup­dė“ ant že­mės va­zo­nė­ly­je. Au­ga­las iš­lei­do šak­nis, pa­ma­žu ėmė stieb­tis. Vi­sa­da au­go sau­lė­to­je vie­to­je ant pa­lan­gės. Gal de­šimt­me­tį skai­čiuo­jan­ti gė­lė ne­žy­dė­jo nė kar­to, žie­dais nu­džiu­gi­no tik šį pa­va­sa­rį.

Kuo ypa­tin­ga kak­tu­sų prie­žiū­ra?

Pir­miau­sia rei­kė­tų ži­no­ti, kad kak­tu­sai au­ga lė­tai, nes jų šak­nų sis­te­ma ne­su­ge­ba grei­tai įsi­sa­vin­ti di­des­nio kie­kio mais­tin­gų­jų me­džia­gų ir van­dens. Be to, vi­siems kak­tu­sams yra bū­din­gas ra­my­bės, au­gi­mo ir žy­dė­ji­mo pe­rio­das.

Kam­ba­ry­je kak­tu­sams vi­suo­met trūks­ta švie­sos ir yra per daug šil­ta žie­mą ra­my­bės pe­rio­du. Tuo me­tu oras pa­tal­po­je jiems taip pat bū­na per sau­sas. Žie­mą kak­tu­sai ga­li bū­ti lai­ko­mi tam­ses­nė­se vie­to­se, nes švie­sa jiems ne­rei­ka­lin­ga, ta­čiau pa­va­sa­rį jie tu­rė­tų vėl at­si­dur­ti švie­sio­je vie­to­je. Ne­bū­na tam­są mėgs­tan­čių kak­tu­sų, bū­na tik ją pa­ken­čian­čių. Idea­li žie­mo­ji­mo tem­pe­ra­tū­ra – 5-15 laips­nių ši­lu­mos.

Ge­riau­sia vie­ta kak­tu­sams – ant pa­lan­gės la­biau­siai sau­lė­to­je na­mų vie­to­je, kuo ar­čiau lan­go.

Ne­suk­ro­vu­sius žie­dų kak­tu­sus rei­kė­tų per­so­din­ti. Jau­ni au­ga­lai daž­niau­siai per­so­di­na­mi kas­met (ko­vo-ba­lan­džio mė­ne­sį), o se­nes­nie­ji – kas 2–3 me­tus. Jei va­zo­nas ne per ma­žas, už­ten­ka kas­met nuim­ti vir­šu­ti­nį že­mės sluoks­nį ir pa­keis­ti jį nau­ju.

Tin­ka­miau­sias su­bstra­tas kak­tu­sams: ima­ma ly­gio­mis da­li­mis la­pi­nės, ve­lė­ni­nės že­mės ir smė­lio (ge­riau upės). 1 ki­bi­rui pa­ruoš­tos že­mės pri­de­da­ma 20 g su­per­fos­fa­to, 5 g ka­lio chlo­ri­do ir vis­kas ge­rai su­mai­šo­ma. Že­mė tu­ri bū­ti drėg­na, bet ne šla­pia. Paė­mus sau­ją že­mės ir su­gniau­žus kumš­ty­je, ji tu­ri leng­vai su­by­rė­ti.

Rei­ka­lin­gas ir dre­na­žas: į va­zo­no dug­ną pri­de­da­ma me­džio ang­lies ga­ba­lė­lių ar smul­kin­tų ply­tų – tai ap­sau­go nuo drėg­mės per­tek­liaus ir pu­vi­mo. Pa­va­sa­rį per­so­di­nant, ga­li­ma į že­mę pri­mai­šy­ti trin­to gal­vi­jų mėš­lo. Tai pa­spar­tins gau­sų kak­tu­sų žy­dė­ji­mą.

Kak­tu­sams la­bai svar­bus tin­ka­mas lais­ty­mas, ku­ris pri­klau­so nuo ke­le­to fak­to­rių: oro tem­pe­ra­tū­ros, me­tų lai­ko, au­ga­lo am­žiaus.

Per­so­di­nant kak­tu­sus, ne­rei­kė­tų jų lais­ty­ti li­kus 3 die­noms iki per­so­di­ni­mo ir ne ma­žiau tiek pat – po per­so­di­ni­mo. Per­ne­lyg gau­sus lais­ty­mas taip pat ga­li bū­ti au­ga­lo ne­žy­dė­ji­mo prie­žas­tis. Kak­tu­sai mėgs­ta bū­ti lais­to­mi šil­tu, šva­riu, minkš­tu van­de­niu: tin­ka­mas lie­taus ar iš­tir­pin­to snie­go.

Jei ne­rei­ka­lau­ja kak­tu­so rū­šis, žie­mą rei­kė­tų kak­tu­so ap­skri­tai ne­lais­ty­ti – tai pa­di­di­na ti­ki­my­bę, kad jū­sų kak­tu­sas ap­si­pils žie­dais. Įdo­mu tai, kad kak­tu­sų žy­dė­ji­mo pe­rio­das ne vi­sa­da su­tam­pa su au­gi­mo pe­rio­du. Svar­biau­sia lais­ty­mo tai­syk­lė: ge­riau pa­lie­ti ma­žiau, bet ne dau­giau.

Gau­siai žy­din­tys kak­tu­sai

‘Mammillaria’ – leng­vai au­gi­na­mos ir gau­siai žy­din­čios rū­šies kak­tu­sų – ga­li­ma įsi­gy­ti be­veik kiek­vie­no­je par­duo­tu­vė­je. Kai ku­rios rū­šys išau­gi­na daug atau­gų, ir po tam tik­ro lai­ko su­si­for­muo­ja tan­kiai vie­na prie ki­tos pri­glu­du­sių žie­dų gal­ve­lių gru­pės. Prieš pum­pu­rų for­ma­vi­mą­si lais­ty­ti sai­kin­gai. Kai pum­pu­rai jau iš­ryš­kė­ja, lais­ty­ti gau­siau ir ke­lis kar­tus pa­tręš­ti kak­tu­sų trą­šo­mis.

‘Echinopsis’ ta­po vie­na iš pir­mų­jų kam­ba­riuo­se au­gi­na­mų kak­tu­sų rū­šių. Tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis jie užau­ga ga­na di­de­li, žy­di ypač gau­siai, daž­nai išau­gi­na net po ke­lio­li­ka žie­dų iš kar­to.

‘Rebutia’ kak­tu­sai, at­ro­dan­tys lyg ma­ži ru­tu­lė­liai, nė­ra itin reik­lūs au­gin­ti. Dau­ge­lis rū­šių kam­ba­riuo­se pui­kiai au­ga ant pa­lan­gių. Pra­žys­ta pa­va­sa­rį.

‘Lobivia’ – la­bai gau­siai žy­din­ti kak­tu­sų šei­mos gė­lė, ki­lu­si iš Bo­li­vi­jos, Ar­gen­ti­nos ir Pe­ru kal­nų. Stie­bas ru­tu­liš­kas ar bent kiek ci­lind­riš­kas, tan­kiai apau­gęs dyg­liais, iš jo išau­ga daug ūg­lių. Žie­dai di­de­li, rau­do­ni ar gel­to­ni. Žy­di pa­va­sa­rį.

‘Rhipsalidopsis gaertneri’ žy­di ko­vo-ba­lan­džio mė­ne­siais. Pa­va­sa­rį žy­di ir ‘Rhipsalidopsis graeseri’ (žie­dai rus­vai rau­do­ni) bei ‘Rhipsalidopsis rosea’ (ro­ži­niai žie­dai). Nuo ko­vo mėn. rei­kia lai­ky­ti 15-18 laipsn. tem­pe­ra­tū­ro­je, sai­kin­gai lais­ty­ti, kas sa­vai­tę tręš­ti kak­tu­sų trą­šo­mis. Po žy­dė­ji­mo – 4 sa­vai­čių ra­my­bės pe­rio­das.

„Šiau­lių kraš­to“, ve.lt inf.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Re­dak­ci­jo­je pra­žy­dęs kak­tu­sas.