Velnias krūmuose

Ta­vo gė­lė

Vel­nias krū­muo­se

Gied­rius RU­MĖ

Gė­li­nin­kas

Ši vien­me­tė gė­lė pri­klau­so vėd­ry­ni­nių (Ra­nun­cu­la­ceae) šei­mai. Juodg­rū­džių gen­ty­je pri­skai­čiuo­ja­ma per sep­ty­nias­de­šimt pa­va­di­ni­mų, ta­čiau ofi­cia­liai pri­pa­žįs­ta­ma vos sep­ty­nio­li­ka rū­šių. Ba­na­lus au­ga­lo var­das Ni­gel­la ga­na tiks­lus: ni­ger lo­ty­niš­kai reiš­kia juo­das – kaip tik to­kia yra šios žo­lės sėk­lų spal­va. Ang­la­kal­biai gė­li­nin­kai daž­nai ją va­di­na „mei­le rūke” ar pra­var­džiuo­ja “vel­niu krūmuose”.

Juodg­rū­dės iš­pli­tu­sios Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­ne, Pie­tų ir Piet­ry­čių Eu­ro­po­je, Kau­ka­ze, Ma­žo­jo­je ir Vi­du­ri­nė­je Azi­jo­je. Ne­pai­sant pie­tie­tiš­kos kil­mės, ne­sun­kiai pri­ta­po ge­ro­kai šiau­res­niuo­se nei Lie­tu­va kraš­tuo­se.

Juodg­rū­džių stie­bai sta­tūs, ša­ko­ti, 30–60 cm aukš­čio. La­pai smul­kūs, plunks­niš­kai skai­dy­ti, re­čiau pirš­tiš­ki, ažū­ri­niai (juodg­rū­dės ke­ras tar­si per­švie­čia­mas), nuo­sek­liai iš­si­dės­tę. Vir­šū­ni­niai la­pai su­si­tel­kę žie­do apa­čio­je ir už­si­rie­tę į viršų jį tar­si ap­gau­bia per­ma­to­ma sa­vo skrais­te. Žie­dai pa­vie­niai, stam­būs, iš pen­kių bal­tų, gels­vų ar žyd­rų vai­nik­la­pių (pil­na­vi­du­rių for­mų vai­nik­la­piai iš­si­dės­tę 2–4 ei­lėm). La­bai įdo­mios ir de­ko­ra­ty­vios iš­pūs­tos juodg­rū­džių sėk­la­dė­žės, ku­rių dė­ka ir per­žy­dė­jęs au­ga­las dar il­gai iš­lie­ka de­ko­ra­ty­vus (kai ku­rių veis­lių sėk­la­dė­žės ra­guo­tos ir iš­ties pa­na­šios į ma­žus vel­niūkš­čius). Sėk­los ga­na stam­bios (1 g jų yra iki 350–500), ma­ti­nio juo­do at­spal­vio.

Gė­ly­nuo­se daž­niau­siai au­gi­na­ma dar­že­li­nė (N.da­mas­ce­na) juodg­rū­dė. Išau­ga iki 30–50 cm aukš­čio. Įp­ras­ti­nis dar­že­li­nės juodg­rū­dės žie­dų at­spal­vis yra dan­giš­kai žyd­ras, ta­čiau šios rū­šies žie­dai ga­li bū­ti ir bal­ti ar ro­ži­niai, rau­do­ni ar tam­siai mė­ly­ni. Žy­di neil­gai – mė­ne­sį ar kiek dau­giau; jei­gu no­ri­te, kad juodg­rū­dės džiu­gin­tų vi­są va­sa­rą, sė­ki­te jas ke­lis kar­tus mė­ne­sio in­ter­va­lu.

Juodg­rū­dės pra­žys­ta praė­jus po­rai mė­ne­sių nuo sė­jos. Gė­lė ne­kap­ri­zin­ga, au­ga bet ko­kio­se dir­vo­se, iš­sky­rus rūgš­čias. Ne­mėgs­ta drėg­mės per­tek­liaus, bet ken­čia ir nuo saus­rų, nes tu­ri silp­nas šak­nis. Se­lek­ci­nin­kai yra iš­ve­dę daug dar­že­li­nės juodg­rū­dės veis­lių. Vie­na įdo­mes­nių – 'Miss Je­kyll' se­ri­ja, su­kur­ta juodg­rū­des sky­ni­mui au­gi­nan­tiems žmo­nėms ir iš­si­ski­ria sto­res­niais, la­bai tvir­tais, sta­čiais stie­bais. Žie­dai pu­siau pil­na­vi­du­riai; bal­ti, mė­ly­ni, žyd­ri, ro­ži­niai ar rau­do­ni. Gė­ly­ne at­ro­do ga­na neįp­ras­tai, to­dėl, jei ne­si­ver­čia­te skin­tų gė­lių pre­ky­ba, ge­riau ja ne­si­ža­vė­ki­te.

La­bai pa­na­ši į dar­že­li­nę is­pa­ni­nė (N.his­pa­ni­ca) juodg­rū­dė sa­vuo­sius žie­dus iš­di­džiai kils­te­li aukš­čiau la­pi­jos. La­pai šiurkš­tes­ni, ke­rai ne to­kie ele­gan­tiš­ki, žie­dų at­spal­viai at­šiau­res­ni. Ir sėk­la­dė­žės šios rū­šies ki­to­kios, be įpras­tos dar­že­li­nėms juodg­rū­dėms skrais­tės.

Sė­ja­mo­sios (N.sa­ti­va) juodg­rū­dės žie­de­liai žals­vai gels­vi ar mels­vai bals­vi; žie­dai ap­sup­ti smul­kiai iš­skai­dy­tų, be­veik spyg­liš­kų ažū­ri­nių la­pų. Tin­ka so­din­ti kaip tar­pus tarp dau­gia­me­čių au­ga­lų už­pil­dan­ti žo­lė. Sė­ja­mo­sios juodg­rū­dės sėk­los aro­ma­tin­gos, nau­do­ja­mos ku­li­na­ri­jo­je įvai­riems pa­tie­ka­lams pa­ska­nin­ti.

Į dė­žu­tes ar va­zo­nė­lius juodg­rū­džių sė­ti ne­ver­ta – ge­riau sėk­las anks­ti pa­va­sa­rį iš­ber­ti tie­siai į dir­vą, o sė­ji­nu­kus (dai­ge­liai pa­si­ro­do po tri­jų sa­vai­čių) tik pra­re­tin­ti (juodg­rū­dės ne­mėgs­ta per­so­di­ni­mo). Ga­li­ma sė­ti ir prieš žie­mą; jei tik dėl per­ne­lyg drėg­no mū­sų kli­ma­to ne­su­pus, pa­va­sa­rį jos anks­ti su­dygs (ne­di­de­lių šal­nų juodg­rū­dė ne­si­bi­jo) ir pra­žys jau va­sa­ros pra­džio­je.

Ažū­ri­niai juodg­rū­dės ke­re­liai pui­kiai de­ra bet ku­rio­je vie­to­je. Jos ski­na­mos puokš­tėms, su­džio­vin­ti juodg­rū­džių vai­sy­nai la­bai tin­ka sau­sa­žie­džių kom­po­zi­ci­joms.

Au­ga­lo var­das Ni­gel­la ga­na tiks­lus dėl juo­dos yra šios žo­lės sėk­lų spal­vos. O žie­dai bū­na įvai­riau­sių spal­vų.

Gė­ly­nuo­se daž­niau­siai au­gi­na­ma dar­že­li­nė juodg­rū­dė.