
Naujausios
Namas – kaip gamtos dalis
Šiaulietis menininkas Rimas Navickas, kuriantis išskirtinius aptakių formų ąžuolo masyvo baldus, šiandien gyvena idėja statyti sferinius namus. Pirmas jo bandymas – daržovinė šeimos sodyboje Deivių kaime (Šiaulių r.). Statinį jis įkomponavo į vaizdingą kraštovaizdį.
„Pabandžiau, paeksperimentavau, pamačiau klaidas. Dabar galiu patarti kitiems“, – šypsosi kūrėjas, rankose laikydamas būsimų namų maketus.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Kūrybinę plastiką nori perkelti į namus
Įsimylėjęs katalonų architektą Antonijų Gaudi, Rimas prieš kelias dešimtis metų atrado originalią technologiją gaminti ąžuolo masyvo baldus. Jo pagamintų kėdžių, stalų, spintų ar laiptų nesupainiosi su kitų darbais – meniški, tarsi išsilieję baldai yra švelnių, aptakių formų. Rimo namai Bubiuose (Šiaulių r.) pilni ąžuolo skleidžiamos šilumos.
„Technologija baldams gaminti gimė iš tingėjimo, – šypsosi Rimas. – Įprastai baldai gaminami su jungtimis, o man jungtis daryti buvo neįdomu, todėl sugalvojau padaryti medžio masę ir išmesti tai, kas nereikalinga.“
Dabar menininkas nori kūrybinę plastiką perkelti į namų statybą.
„Man nepatiko kvadratiniai namai, todėl sugalvojau sau pastatyti apvalų, sferinį. Pradžioje buvo šiaudinio namo idėja. Norėjosi, kad namas įsipintų į gamtą. Pasidariau projektą su 18 metrų skersmens kupolu ir maniau, kad galima jį realizuoti“, – pasakoja apie pirminę idėją, bet paaiškėjo, kad šiaudai sunkiai pasiduoda plastiškam judesiui.
„Išbandžiau ferocementą daržovinei statyti. Naudojau du gelžbetoninius bunkerius, o pastato centre padariau kepurę. Dėjau metalinę armatūrą, bet gyvenamajam namui metalas netinka, nes susidaro šarvas, kuris jokios energijos nepraleidžia“, – sako Rimas. Tada vėl ėmė ieškoti alternatyvos – atrado stiklo pluošto armatūrą, kuri yra lengvesnė ir stipri.
Ne trolių namelis
Užsidegęs sferinių namų statyba, jis pradėjo ieškoti projektų, gaminti maketus. Tėvo idėjas sūnus Paulius, metalo plastikos specialistas, perkėlė į trimatę erdvę kompiuteryje, atliko tikslius apskaičiavimus.
Žvelgdamas į savo būsimų namų projektą Rimas suprato, kad namas yra per didelis – 300 kvadratinių metrų, iš kurių 230 – gyvenamasis plotas. Penkis vaikus su žmona Rita užauginęs menininkas sako net negalvojąs gyventi su vaikais. Šalia – taip, bet ne po vienu stogu.
Bičiuliui Eduardui Kaltanui, turinčiam ilgametę patirtį ekologinių namų statyboje, jis padėjo įgyvendinti projektą Vokietijoje – iš tradicinės patalpos padarė plastišką sferinio namo kambarį su aptakiomis ąžuolo durimis.
„Grįžę pagalvojome, kodėl to nepadarius patiems? Iš pradžių planavau pastatysiu namą sau, bet dabar manau, kad tai ir įdomus verslas“, – sako Rimas. Ėmė burtis architektų, menininkų, statytojų komanda.
Rodydamas paties pagamintus namų maketus, Rimas pasakoja apie šių „banguojančių“ namų statybos subtilybes.
„Pamatas gali būti iškelta plokštuma, gali būti rostverkas. Jeigu reikia, gali būti ir gręžtiniai pamatai. Namas yra ženkliai lengvesnis už įprastus, – pasakoja R. Navickas. – Vėliau formuojama armatūra – vidaus ir išorės. Suformuojamas kupolas, dengiamas stiklo pluošto sietelis, armatūra sutvirtinama. Čia nėra simetrijos, lygių sienų, jos tarsi banguoja, o tai reikia išjausti.“
Stogas gali virsti ir pievele, ir vario kiautu ar spalvota „uoga“ ant kraštovaizdžio kilimo. Fantazija šioje statybų aikštelėje neturi ribų.
„Mano mintis nėra padaryti trolių namelį, noriu pastatyti aukščiausio lygio šiuolaikinį gyvenamąjį namą, kuris atitiktų ir ekologiškumo, ir energinio naudingumo reikalavimus. Toks namas būtų mažiausiai A+ kategorijos“, – sako R. Navickas.
Tarsi skulptūra
Kokie yra kupolinių, sferinių namų privalumai? Jų Rimas pamini ne vieną. Pirmiausia, šilumos sąnaudos mažesnės, kadangi nėra kampų, šiluma, oras gerai cirkuliuoja. Namas – ekologiškas, nes vidus tinkuojamas moliu, baltuoju moliu, šiltinama 20 cm uždarų porų poliuretano sluoksniu ir iš vidaus, ir iš išorės. Hidroizoliacinis betonas siektų apie 4 cm storį.
Šie namai laikomi ilgaamžiais ir labai patvariais. Juos rekomenduojama statyti seisminio aktyvumo ar vėjuotose zonose, nes nei uraganas, nei žemės drebėjimas iki 7 balų apvalios formos namui nėra pavojingi.
Kitas privalumas, kurį išskiria pašnekovas, šios formos name yra didžiausias tūris pagal mažiausią plokštumą, vadinasi, tam pačiam naudingam plotui pasiekti sunaudojama mažiausiai medžiagų sienų statybai. Bet Rimas paaiškina, kad namo statyba nėra pigesnė už įprastą, kadangi brangus pats darbas, namo formavimas rankomis: „Šitas pastatas yra kaip skulptūra.“
Pasaulyje sferinės architektūros namai populiarėja, kupolo formos visuomeninės paskirties pastatų taip pat daugėja, bet Lietuvoje tokie namai kol kas nėra populiarūs. Kodėl? Rimas šypsosi, kad „reikia būti tokiam pat pripušusiam, kad pradėtum“.
„Pas mus mažai originalų. Bet jų tikrai yra. Tokių, kurie ieško kažko išsiskiriančio, nepakartojamo. Pas mus daug fantastiškos gamtos, o kvadratinis namas joje neįsikomponuos. Sferinis namas – tikrai ne miesto namas. Jam reikia bent pusės hektaro aplinkos. O jeigu yra ant skardžio...“
Menininkas pripažįsta, kad architektai į sferinių namų projektus žiūri skirtingai: „Yra architektų ir yra architektų menininkų, kaip Gaudis. Man Gaudžio architektūra – pats gražiausias menas: puošnu, bet ne per saldu, tai žavėjo ir žavės žmones.“
Pasodino 16 hektarų parką
Rimą dar žavi amerikiečių mąstytojas, futuristas, išradėjas, save laikęs socialiniu inžinieriumi, Žakas Fresko. Jo idėjos ir gyvenimo filosofija, kai žmogų matai gamtos dalimi, įkvėpė Rimą kartu su žmona pasodinti didžiulį parką Deivių kaime esančioje sodyboje.
Įsigiję nedidelį plotą netoli Dubysos, Navickai jau išpuoselėjo 16 hektarų. Pėda po pėdos kuria parką, kuriame pasodinta apie 5 tūkstančiai medžių, vien ąžuolų – tūkstantis. Iškasta tvenkinių, padaryti takai.
„Su dideliu malonumu pasodinome parką, kad įprasmintume save ir nebūtų gėda numirti“, – sako Rimas. Rodydamas parko nuotrauką iš paukščio skrydžio jis suranda ir žmonos nupieštą parko schemą – tarsi saulė, tarsi žiedas. Vyrui šildo širdį tai, jog parkas iš kartos į kartą bus jo šeimos palikimas. „Savo gyvenimą aš įsivaizduoju ten“, – sako menininkas. Tiki, kad svajonių namas ten tikrai atsiras.
Asmeninės nuotr.
Menininkas Rimas Navickas užsidegė idėja statyti plastiškus sferinius namus.
16 ha parką Rimas Navickas pasodino su žmona. Čia jis planuoja statyti savo svajonių namą.
Vienas iš sferinio namo projektų. Ovalių formų pastatas įsilies į kraštovaizdį.
16 kvadratinių metrų ploto daržovinė sodyboje – pirmasis Rimo Navicko bandymas statyti aptakių formų pastatą.
Vokietijoje Rimas Navickas padėjo įgyvendinti projektą šiauliečiui Eduardui Kaltanui – plastišku kambariu virto tradicinė patalpa.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Rimas Navickas sferinių namų brėžinius, maketus nuolat tobulina.
R. Navickas pasidarė darbinį sferinio namo maketą.
Redakcijos archyvo nuotr.
Menininkas R. Navickas yra žinomas dėl išskirtinės kūrybinės plastikos gaminiuose iš ąžuolo.