
Naujausios
Šiaulių miesto oras per ketverius metus pašvarėjo 16 kartų – bet ar pokyčiai ilgalaikiai?
400 000. Tiek žmonių, Europos Komisijos paskaičiavimais, dėl oro taršos Europoje kasmet miršta anksčiau laiko. Ir dauguma jų – miestų gyventojai, nes būtent miestuose dėl didesnio automobilių eismo bei tankesnio apgyvendinimo taršos skaičiai pavojingiausi. Prieš ketverius metus Šiauliai buvo taršiausia Lietuvos vieta, o pernai jau buvo viena švariausių. Ar ir toliau oras aplink liks švarus, ar netrukus tendencijos pasikeis?
Šiemet Šiauliuose greičiausiai reikėtų laukti taršių dienų skaičiaus augimo.
Kaltina transportą ir orus
Oro taršos duomenis Lietuvoje skaičiuoja Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Mikroskopinių kietųjų dalelių KD10 ribinę koncentraciją ore leidžiama viršyti ne daugiau kaip 35 dienas per metus. Kadangi kietųjų dalelių skaičius priklauso nuo oro sąlygų bei metų laiko, sunku būtų tikėtis ribos neviršyti nė vieną parą per visus metus. Dažniausiai ji peržengiama tankiausio transporto judėjimo vietose: Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Petrašiūnų rajonuose bei Klaipėdos Šilutės plente.
Ir vis tik pernai Šiauliams beveik pavyko tai, kas neįmanoma. Per visus 2017-uosius vos tris dienas kietųjų dalelių skaičius perlipo nustatytą normą. Palyginti, užpernai tokių dienų Šiauliuose buvo 12, 2015-aisiais 19, o 2013-aisiais net 49, daugiausiai visoje Lietuvoje.
Galima pasidžiaugti, jog taršos kiekiai jau kurį laiką mažėja ne vien Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje – nei 2016, nei 2017 m. 35 dienų ribos neperžengė jokia šalies vietovė. Tiesa, itin žemi praėjusių metų duomenys labiausiai susiję su labai palankiais orais.
„Dėl mažesnių skaičių 2017-aisiais labiausiai dėkingi turime būti palankioms meteorologinėms sąlygoms. Pernai buvo vėsūs, lietingi ir vėjuoti orai, todėl kietųjų dalelių mažėjo beveik visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jonavoje pirmą kartą per visą matavimo laikotarpį neužfiksuota nė viena diena, kai būtų viršyta norma“, – teigia AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė.
Šiemet Šiauliuose greičiausiai reikėtų laukti taršių dienų skaičiaus augimo – dėl itin karšto ir sauso gegužės mėnesio kai kuriose Lietuvos stotyse jau dabar užfiksuota daugiau ribos peržengimų nei per visus praėjusius metus.
Atšilus orams – valyti gatvių
Pasinaudojusi lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą Šiaulių miesto savivaldybės administracija vykdo „Aplinkos oro kokybės gerinimo Šiaulių mieste“ projektą. Jo tikslas – mažinti aplinkos oro taršą kietosiomis dalelėmis Šiaulių mieste, siekiant užtikrinti, kad jų koncentracija ore nepasiektų žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingo užterštumo lygio. Vienas pagrindinių būdų tai pasiekti – perkama speciali gatvių valymo mašina.
V. Bimbaitė teigia, jog būtent šiltuoju metų laiku gatvių valymas yra vienas pagrindinių būdų mažinti taršą: „Labai raginame savivaldybes pradėti valyti gatves dar kovo mėnesį, vos tik nutirpsta sniegas. Taip pat labai svarbu vasarą, arba net tokį karštą ir sausą gegužės mėnesį kaip šiemet, laiku plauti gatves, neleisti kietosioms dalelėms iš gatvės kilti į orą“.
Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Berginienė aiškina, jog vien gatvių plovimas panaikinti taršos nepadės, jei gyventojai patys dėl šio tikslo nesistengs.
„Žmonės privalo suvokti, kad aplinkos oro kokybė tiesiogiai priklauso nuo jų veiksmų. Privalome didinti sąmoningumą apie taršos keliamų grėsmių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei gyvybei, skatinti pačius gyventojus prisidėti prie taršos mažinimo“, – aiškina A. Berginienė.
Laukia pačių žmonių pagalbos
Pasaulio sveikatos organizacija kietąsias daleles jau yra pripažinusi kancerogenais, tad be tylios, sunkiau pastebimos žalos kiekvienam kvėpuojančiam, oro tarša atsakinga ir už sunkias ligas, nusinešiančias daugybę gyvybių.
Ką iš tiesų galime padaryti, norėdami sumažinti taršos skaičius? Kokią įtaką gali turėti eilinis žmogus?
AAA specialistai pateikia devynias taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas, siekiant sumažinti žalą sau ir aplinkai:
1. Vengti nereikalingo deginimo. Kiekvienas deginamas daiktas, nuo cigaretės iki Joninių laužo, į orą išskiria net kelias skirtingas kenksmingąsias medžiagas, kurios gali sukelti kvėpavimo takų ligas ar netgi vėžį;
2. Įsirengti tik pramoniniu būdu pagamintus kurą deginančius šilumos gamybos įrenginius, atitinkančius energijos poreikį;
3. Katilą eksploatuoti laikantis gamintojo nustatytos tvarkos;
4. Kūrenti tik sausą kietąjį kurą. Drėgnas kuras šildo silpniau, jo reikia daugiau.
5. Nedeginti jokių atliekų. Degant medienai, plastikui, sintetiniams audiniams ar kitokioms šiukšlėms, išsiskiria ypač pavojingi teršalai;
6. Nepradėti šildymo sezono neišvalius kamino, pakuros ir peleninės. Bet koks jų užsikimšimas didina oro taršą, gaisro riziką ir išlaikymo išlaidas;
7. Diegti alternatyvios energijos sistemas. Patalpos bus visiškai apsaugotos nuo oro taršos, o gamta jums tik padėkos;
8. Jungtis prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų. Pramoniniu keliu gaminamos šilumos tarša dėl didelėms katilinėms keliamų griežtų aplinkosauginių reikalavimų visuomet bus mažesnė;
9. Rekomendacijomis pasidalinti su artimaisiais, draugais ir kaimynais.
Užs. Nr. 386685