Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?

KO­MEN­TA­RAS

Tau­ta prieš bol­še­vi­ki­nį kul­tū­ros už­val­dy­mą, ar­ba Kas yra Apsk­ri­tas nu­lis?

Dia­na Var­nai­tė, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

Pen­kias­de­šimt so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tų gir­dė­jo­me bol­še­vi­ki­nę mant­rą: „Mes se­ną­jį pa­sau­lį su­griau­sim ir nau­ją pa­sta­ty­sim“. Kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad be­veik po tris­de­šim­ties Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos me­tų šią mant­rą ir vėl iš­gir­si­me bul­do­ze­rio griaus­mu. Kul­tū­ros mi­nist­rė Lia­na Ruo­ky­tė-Jons­son ne­rims­ta ir sie­kia įgy­ven­din­ti sa­vo 2017 m. odio­zi­nę grio­vi­mo kul­tū­ros pro­gra­mą: tar­si Lie­tu­vo­je per 26 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus kul­tū­ra bu­vo taip nu­nio­ko­ta, kad da­bar vis­ką ten­ką pra­dė­ti nuo nu­lio... Rei­kia su­pras­ti, kad atė­jo nau­jie­ji kul­tū­ros „gel­bė­to­jai“. Kaž­kur gir­dė­ta: „Mes jus iš­gel­bė­sim“.

Kul­tū­ros pa­vel­do sis­te­mą Lie­tu­vo­je tik­rai kū­rė­me nuo nu­lio. Šian­dien šį kul­tū­ros pa­vel­dą ir vėl no­ri iš­nu­lin­ti nau­jie­ji „gel­bė­to­jai“. Kaip so­viet­me­čio pra­džio­je.

Ne­kom­pe­ten­tin­gais ir slap­ta ren­gia­mais do­ku­men­tais su­kė­lu­si vals­ty­bės kul­tū­ros įstai­gų tink­lo chao­są ir, kaip pa­brė­žia Lie­tu­vos na­cio­na­li­nių kul­tū­ros ir me­no įstai­gų aso­cia­ci­ja, pa­si­rin­ku­si ci­vi­li­zuo­to­je vi­suo­me­nė­je ne­priim­ti­ną an­ti­de­mok­ra­ti­nį kul­tū­ros įstai­gų tink­lo per­tvar­kos va­rian­tų pa­ren­gi­mo ke­lią, „pro­fe­sio­na­lų – gel­bė­to­jų“ Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­nė ko­man­da grie­bė­si dar vie­nos sri­ties – kul­tū­ros pa­vel­do.

Kul­tū­ros „gel­bė­to­jai“ ėmė­si vie­šų­jų kon­sul­ta­ci­jų dėl kul­tū­ros pa­vel­do sis­te­mos re­for­mos ir, kaip ir rei­kė­jo ti­kė­tis, pa­ty­rė fias­ko. Va­di­na­ma­sis re­for­mos pro­jek­tas pa­reng­tas itin ne­pro­fe­sio­na­liai: neį­var­di­nant re­for­mos rei­ka­lin­gu­mo, tiks­lų, ne­si­re­miant jo­kio­mis ana­li­zė­mis ir ty­ri­mais. Sku­ba­ma. Nes kaž­kam la­bai jau pri­spy­rė.

Nu­ma­nau, kad čia tik lai­ki­nas „fias­ko“. Nes ar­cheo­lo­go kas­tu­vą į bul­do­ze­rį iš­mai­nęs bei nuo val­džios ap­svai­gęs bul­do­ze­ri­nin­kas ne­sus­tos. Ne­pai­sant vie­šai iš­reikš­to ne­su­ti­ki­mo su šia „re­for­ma“ iš Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos, Lie­tu­vos res­tau­ra­to­rių są­jun­gos, Lie­tu­vos dai­lės is­to­ri­kų drau­gi­jos, Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų rū­mų, Lie­tu­vos Są­jū­džio, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų bei or­ga­ni­za­ci­jų, kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ras Re­nal­das Au­gus­ti­na­vi­čius, tar­si koks pa­ty­ręs pro­pa­gan­di­nin­kas, tri­mi­tuo­ja apie „di­de­lę re­for­mos met­me­nų svars­ty­mo sėk­mę“. Už­mo­jis su­griau­ti pa­vel­do­sau­gos sis­te­mą da­bar bus ap­reng­tas ki­tu rū­bu –sudaroma dar­bo gru­pė, ku­rios pa­skir­tis vis dar neaiš­ki, ku­ri va­do­vau­ja­si ne­ži­nia ko­kiais kri­te­ri­jais. Pro­vo­ka­ci­ja tę­sis.

Ta­čiau be­pro­tiš­ki da­ly­kai yra ne­tva­rūs. Ver­ta ra­miai pa­žvelg­ti į tai, kas nu­veik­ta ir kas pa­da­ry­ti­na, at­si­re­miant į ge­riau­sias sa­vas ir eu­ro­pi­nes pra­kti­kas.

Šie me­tai pa­skelb­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros pa­vel­do me­tais. Eu­ro­pa, o ir Lie­tu­va kaip neat­sie­ja­ma Eu­ro­pos da­lis, sie­kia ne griau­ti, o in­teg­ruo­ti sa­vo pa­vel­dą var­dan Eu­ro­pos pi­lie­čių ta­pa­ty­bės stip­ri­ni­mo, var­dan sa­vi­ver­tės, vie­ny­bės ir tva­rios ge­ro­vės. Kul­tū­ros pa­vel­das – iš vi­sų pu­sių geo­po­li­ti­nių prie­šų dau­žo­mos Eu­ro­pos ak­tua­lu­mas.

Paž­vel­ki­me į nu­veik­tą dar­bą. Pir­mai­siais Nep­rik­lau­so­my­bės me­tais Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba su­tei­kė ypa­tin­gas ga­lias Kul­tū­ros pa­vel­do ins­pek­ci­jai, ku­ri tu­rė­jo pa­kel­ti virs­mo iš so­vie­ti­nės sis­te­mos iš­šū­kį (res­ti­tu­ci­ja, pri­va­ti­za­vi­mas ir t.t.). 1995 m. įvy­ku­si re­for­ma su­kū­rė vie­nin­gą kul­tū­ros pa­vel­do sis­te­mą, ku­rios cent­re – Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas (KPD), jun­gian­tis vi­sas sis­te­mos kom­po­nen­tes. Sklan­džiai evo­liu­cio­nuo­jan­ti sis­te­ma sė­mė­si Va­ka­rų ša­lių pa­tir­ties, pra­džio­je dau­giau­sia Bal­ti­jos jū­ros ša­lių re­gio­ne, o įsto­jus į Eu­ro­pos Są­jun­gą, at­si­vė­rė nau­jų ga­li­my­bių.

Per dvi­de­šimt me­tų bu­vo pa­siek­ti mo­nu­men­ta­lūs re­zul­ta­tai. Su­kur­tas Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­ras, ku­ria­me ap­ra­šy­tos, įver­tin­tos ir įre­gist­ruo­tos apie 70 pro­c. (per 22 tūkst. ne­kil­no­ja­mų­jų ir kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių ir jų komp­lek­si­nių da­lių). At­gai­vin­ti is­to­ri­niai ob­jek­tai – dva­rai, pi­lys, rū­mai, pi­lia­kal­niai, reikš­min­giau­si et­nog­ra­fi­niai kai­mai, res­tau­ruo­ti mal­dos na­mai skai­čiuo­ja­mi ne de­šim­ti­mis, o šim­tais. Vien dva­rų so­dy­bų ko­ne pu­sant­ro šim­to. Jau ta­po įpras­ta, kad di­džią­sias me­tų šven­tes, svar­biau­sias Vals­ty­bės su­kak­tis (Va­sa­rio 16-ąją ir Ko­vo 11-ąją, Vals­ty­bės – Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo – die­ną) šven­čia­me iš­puo­se­lė­to­se kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­se. Tu­ris­ti­niai marš­ru­tai su­jun­gė at­ski­rus re­gio­nus (kaip an­tai Pa­ne­mu­nių marš­ru­tas), is­to­ri­nius par­kus, žy­mių LDK gi­mi­nių vie­tas ir t.t. Pri­si­jun­gė­me prie Eu­ro­pos kul­tū­ros ke­lių tink­lo, ak­tua­li­zuo­da­mi Šv. Jo­kū­bo ke­lio ir Lie­tu­vos žy­dų kul­tū­ros pa­vel­dą. Iš­gy­ve­na­me me­no fes­ti­va­lių, or­ga­ni­zuo­ja­mų ant kul­tū­ros pa­vel­do pa­grin­do (Pa­žais­lio fes­ti­va­lis, My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­lis, Kris­tu­po fes­ti­va­lis), tra­di­ci­nių ama­tų, uni­ka­lių gy­vo­sios is­to­ri­jos bei me­no pro­jek­tų sklai­dos žy­dė­ji­mo me­tą.

At­gi­mi­mo dar­bo ėmė­si vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių, įvai­rių bend­ruo­me­nių ir pri­va­taus sek­to­riaus jung­ti­nės pa­stan­gos. Ga­liu tvir­tin­ti, kad Tau­tos sa­vas­ties mo­nu­men­tą – kul­tū­ros pa­vel­dą – at­gai­vi­na vi­sa Tau­ta. KPD at­lie­ka šios pa­stan­gos koor­di­na­to­riaus ir met­raš­ti­nin­ko pa­rei­gą.

Mū­sų ke­lio tei­sin­gu­mą pa­tvir­ti­na vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos, ku­ri vis la­biau tel­kia­si apie sa­vo eu­ro­pi­nę sa­vas­tį, stra­te­gi­nės pa­stan­gos. Eu­ro­pos pa­vel­do stra­te­gi­ja XXI am­žiui ir tarp­tau­ti­nės Lie­tu­vos jau ra­ti­fi­kuo­tos kon­ven­ci­jos ak­cen­tuo­ja pa­vel­do svar­bą ir ska­ti­na plė­to­ti in­teg­ruo­tą pa­vel­do mo­de­lį, ku­rio tiks­las – už­tik­rin­ti kuo efek­ty­ves­nį pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą. Tie­siog pri­va­lu įtvir­tin­ti in­teg­ruo­tą eu­ro­pie­tiš­ką po­žiū­rį, kad kul­tū­ros pa­vel­das bū­tų kryp­tin­gai puo­se­lė­ja­mas kaip na­cio­na­li­nis pi­lie­čių sa­vi­mo­nės tvir­ti­ni­mo re­sur­sas vi­so­se vals­ty­bės sri­ty­se.

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja gi kvie­čia ei­ti vi­siš­kai prie­šin­gu nei KPD ge­ro­ji, o kar­tu ir eu­ro­pi­nė pra­kti­ka – de­zin­teg­ruo­ti ati­duo­dant šių iš­tek­lių val­dy­mą sa­vi­val­dy­bėms, ku­rios ne­tu­ri nei pro­fe­sio­na­lių, nei fi­nan­si­nių ga­li­my­bių.

KPD kryp­tin­ga veik­la ir ge­ro­ji pra­kti­ka yra pa­rem­ta vie­šo in­te­re­so įtrau­ki­mu į kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus, su­jun­giant vie­šo ir pri­va­taus sek­to­rių pa­stan­gas. Tai yra šiuo­lai­ki­nė eu­ro­pi­nė pra­kti­ka, ku­rios dė­ka šian­dien yra jau at­kur­tas ne vie­nas bran­gus Lie­tu­vos kul­tū­ros per­las.

Sėk­mės at­ve­jis – bend­ra­dar­bia­vi­mas su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be, ren­giant Bend­rą­jį mies­to pla­ną. Dis­ku­si­ja su Vil­niaus me­ru ir sa­vi­val­dy­bės at­sto­vais pa­ro­dė, kad mū­sų tiks­lai tie pa­tys – iš­sau­go­ti kul­tū­ros pa­vel­do ver­tes ir kur­ti nau­ją tva­rią ver­tę, de­ri­nant Vil­niaus mies­to ta­pa­ty­bę su­for­ma­vu­sį pa­li­ki­mą ir šiuo­lai­ki­nę ko­ky­biš­ką ar­chi­tek­tū­rą. Šie prin­ci­pai at­si­spin­dės Vil­niaus Bend­ro­jo pla­no spren­di­niuo­se.

Ky­la klau­si­mas: ko­dėl Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios įstai­gos – KPD – sėk­min­gos ge­ro­sios pra­kti­kos (be­je, ir vyk­dant 2015 m. Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos už­sa­ky­mu pa­reng­tas re­ko­men­da­ci­jas) yra at­mes­ti­nos kar­tu su vi­sa ins­ti­tu­ci­ja?

Su­ta­ri­mo ke­lias, t.y. vie­tos bend­ruo­me­nių, sa­vi­val­dos, vers­lo ir na­cio­na­li­nių ins­ti­tu­ci­jų bend­ro dar­bo in­teg­ra­vi­mo ke­lias, yra vie­nin­te­lis tei­sin­gas ke­lias, ku­ris pa­si­tei­si­na ir ku­riuo šian­dien ei­na so­li­džios Eu­ro­pos vals­ty­bės.

Štai evo­liu­ci­nis ir ci­vi­li­zuo­tas sis­te­mos to­bu­li­ni­mo ke­lias. KPD siū­lo Kul­tū­ros mi­nist­ro įsa­ky­mu su­da­ry­ti Na­cio­na­li­nę kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­ją, pro­por­cin­gai at­sto­vau­ja­mą vals­ty­bės de­le­guo­tų pa­vel­do eks­per­tų, sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų ir vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų de­le­ga­vi­mas tu­rė­tų bū­ti ro­tuo­ja­mas, pri­klau­so­mai nuo to, ku­rios pa­vel­do vie­to­vės ar ob­jek­to ver­čių ir veiks­mų pla­nai ap­ta­ria­mi. Šios ko­mi­si­jos dar­bo re­zul­ta­tas – konk­re­čios dar­naus kul­tū­ros pa­vel­do vys­ty­mo gai­rės. Šios gai­rės tap­tų pa­grin­du suin­te­re­suo­tų ša­lių su­ta­ri­mui ir konk­re­tiems pa­vel­do au­ten­tiš­ku­mą kaip vie­šą in­te­re­są tvir­ti­nan­tiems spren­di­niams.

De­ja, šian­dien Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos pa­skelb­ti kul­tū­ros pa­vel­do re­for­mos met­me­nys bloš­kia pa­vel­do­sau­gą į po­so­vie­ti­nius lai­kus; ne su­ta­ri­mo, o vie­šo­jo in­te­re­so de­zin­teg­ra­ci­jos ir ... chao­so link. Ko­dėl nai­ki­na­ma ins­ti­tu­cio­na­li­zuo­ta ge­ro­ji pa­tir­tis, ko­dėl griau­na­mos su­telk­tos par­tne­rys­tės? Ir vis gar­siau skam­ba: „Mes se­ną­jį pa­sau­lį su­griau­sim ir nau­ją pa­sta­ty­sim“? Ko­dėl į XXI a. ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą grį­žo bol­še­vi­kai?

Ne­pai­sant 27 me­tų dar­bo pa­vel­do­sau­go­je, esu Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­kų ig­no­ruo­ja­ma ir, drįs­tu pa­sa­ky­ti, nie­ki­na­ma ne tik kaip vals­ty­bės tar­nau­to­ja, bet kaip ir as­muo. Vis­gi nie­ko ki­to iš kul­tū­rin­gais ap­si­me­tu­sių „gel­bė­to­jų“ ne­ga­liu ti­kė­tis... To­kia bol­še­vi­ki­nio už­kra­to es­mė. Ry­tų Mor­do­ro dva­sia šmėkš­čio­ja po Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją. Nors vi­si kar­tu pa­dė­jo­me pa­ma­tus nuo­sek­liam evo­liu­ci­niam kul­tū­ros pa­vel­do puo­se­lė­ji­mui, iš­ki­lo šios sis­te­mos su­nai­ki­ni­mo grės­mė. Kul­tū­ros už­val­dy­mo nuo­jau­ta pa­sė­ta vi­sa­me kul­tū­ros lau­ke.

Kad ir kas bū­tų ir kad kas at­si­tik­tų, iš­lie­ku op­ti­mis­tė ir ti­kiu, kad svei­kas pro­tas nu­ga­lės, o aš pa­ti iš tos ko­vos nie­kur ne­si­trauk­siu. Vals­ty­bė yra vie­na; ir gy­ve­ni­mas yra vie­nas. Vals­ty­bės puo­se­lė­ji­mas yra ma­no gy­ve­ni­mo mi­si­ja. Pra­dė­si­me iš nau­jo.

EL­TA

Dia­na Var­nai­tė, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos (EL­TA) nuo­tr.