Naujausios
Konservatorių išvada, kad Lietuvoje žlunga demokratija, yra per ankstyva
Opozicijos reiškiami priekaištai dėl su demokratinėmis procedūromis prasilenkiančių „valstiečių“ sprendimų yra pagrįsti, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Tačiau, pabrėžia politologas, konservatorių gąsdinimas, kad dėl „valstiečių“ politikos Lietuvoje žlunga demokratija yra neteisingas.
Pasak jo, ne tik politine patirtimi pasigirti negalintys „valstiečiai“, tačiau ir senbuvės Lietuvos politinės partijos nerodo turinčios tvirtą demokratijos stuburą. A. Krupavičius pažymi, kad valdančiosioms partijoms Lietuvoje dažnai nesvetimas siekis prisiimti patogius įstatymus.
Konservatoriai pastarąją savaitę ne kartą akcentavo, kad „valstiečiai“, neformaliai prisijungę Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) bei Tvarkos ir teisingumo partiją, pajuto, kad taisykles nustato tie, kurie Seime turi daugumą.
Seimo pavasario plenarinės sesijos pabaigą konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pirmadienį apibendrino kalbėdamas apie jaučiamą baimę, kad valdančiųjų „valstiečių“ priimami sprendimai ir politikos metodai Lietuvą artina prie nedemokratinių Rytų valstybių. Politikas neatmetė galimybės kreiptis į tarptautines institucijas pagalbos, kad šios neleistų „valstiečiams“ pasukti Lietuvą nedemokratinių valstybių keliu.
„Man kelia pagrįstą baimę, kad Lietuvos demokratija šiandien atsidūrė pavojingoje zonoje“, - akcentavo G. Landsbergis.
Tokią konservatorių ir kitų opozicijoje esančių politikų reakciją sukėlė valdančiųjų stumiamos sveikatos įstaigų įstatymo pataisos, kurios priimtos nesilaikant procedūrų ir teisinės viršenybės principų.
Opozicijoje esantys politikai taip pat neslėpė nepasitenkinimo tiek Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veikla, tiek ir į rudens sesiją nukeltais įstatymo projektais – iniciatyvomis keisti partijų finansavimą ar priimti draudimą, dešimt metų po nuosprendžio už nusikaltimus valstybės tarnybai neleidžiantį kandidatuoti į savivaldybės tarybas ar Europos Parlamentą. Pasak jų, tokiais įstatymais valdantieji tiesiog siekia siaurų partinių interesų.
Visgi VDU profesorius A. Krupavičius nenorėjo sutikti, kad Lietuvos demokratijai iškilo reali grėsmė.
„Opozicijos virkavimas po Seimo sesijos labiau primena mosavimą kumščiu po pasibaigusio mūšio“, – sakė A. Krupavičius.
„Valdantieji paskutinėmis sesijos dienomis kėlė ypač daug klausimų ir svarstė mokesčių reformą, pensijų reformą ir gydymo įstaigų pertvarką. Tačiau kai kuriais klausimais dalykiškos, detalios diskusijos pritrūko. Tad šiuo atžvilgiu valdantiesiems priekaištų galima pasakyti ne vieną ir ne du. Tačiau iš to daryti išvadą, kad Lietuvoje žlunga demokratija yra, be abejo, gerokai per anksti“, – Eltai kalbėjo VDU profesorius.
„Valstiečių“ nusiteikimą skubos tvarka ir dažnai vienašališkai priimti valstybei svarbius ir opozicijos pyktį keliančius klausimus, profesoriaus nuomone, galėjo lemti tiek taktiniai sumetimai kuo greičiau „prastumti“ kontraversiškai vertinamus įstatymus, tiek „valstiečių“ politinės patirties laikytis parlamentinėms demokratijoms būtinų taisyklių stoka.
„Valdantieji turi tam tikrų problemų su darbo organizavimu – su darbotvarkės sudarymu ir darbotvarkės įgyvendinimu. Tai susiję su tuo, kad valdantiesiems, konkrečiai „valstiečiams žaliesiems“, trūksta patirties efektyviai organizuoti Seimo darbą“, – aiškinio politologas.
A. Krupavičiaus teigimu, tokie valdančiųjų darbo metodai nedera su principais, kurie galioja brandžiose demokratijose. Tačiau, pabrėžė profesorius, ne tik „valstiečiai“ yra linkę prasilenkti su šiais principais. Anot jo, Lietuvoje nėra retas reiškinys, kai pozicijoje esantys politikai rodo demokratinį nesubrendimą.
„Mes Lietuvoje matėme ne vieną atvejį, kai artėjant rinkimams koreguojami rinkimų įstatymai. Įstatymų korekcijų kryptis dažnai yra ta, kad jos būtų naudingos valdantiesiems. Tačiau kartais valdantieji apsiskaičiuoja. Klasikinis pavyzdys yra 2000 metai, kai artėjant Seimo rinkimams vienmandatėse rinkimų apygardose buvo panaikintas antrasis rinkimų ratas, tikintis, kad tuomet itin nepopuliarūs konservatoriai vienmandatėse apygardose sugebės įgyti pranašumą. Bet iš to išėjo visiškas šnipštas – vienmandatėse rinkimų apygardose buvo išrinktas vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas į Seimą. Po to kitiems rinkimams buvo vėl sugrąžinta dviejų turų rinkimų sistema“, – aiškino A. Krupavičius.
Anot jo, valdančiųjų iniciatyva taisomas referendumo įstatymas, siekiant bet kokia kaina įgyvendinti referendumą dėl dvigubos pilietybės, yra analogiškas partinių interesų įgyvendinimo, apeinant demokratinio žaidimo taisykles, pavyzdys.
„Akivaizdu, kad dabartiniai valdantieji yra įsipareigoję visuomenei surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės ir dėl to keičia žaidimo taisykles, kad tas referendumas būtų sėkmingas“, – kalbėjo A. Krupavičius ir pabrėžė, kad brandžiose demokratijose tokie taisyklių kaitaliojimai neturėtų būti toleruojami.
„Lietuvoje politika yra dažnai konstruojama pagal trumpalaikius vienos ar kitos partijos interesus, nesvarbu ar ta partija būtų valdžioje, ar opozicijoje. Tvirto demokratinio stuburo ir principų laikymosi trūksta ir vieniems, ir kitiems. Per dažnai žiūrima, kurio akyje rąstas didesnis“, – apibendrino A. Krupavičius.
