Ar reikalinga dviguba pilietybė?

Ar reikalinga dviguba pilietybė?

APK­LAU­SA

Ar rei­ka­lin­ga dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė?

Bro­nius, pen­si­nin­kas:

– Gal tiems, ku­riems rei­kia, – rei­ka­lin­ga. O man... Aš jau ki­tos pi­lie­ty­bės neim­siu. Ma­no proa­nū­kė da­bar gy­ve­na Ai­ri­jo­je: kol kas tu­ri ir Ai­ri­jos, ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, o pa­skui – ne­ži­nia. Ne­ži­nau, ko­dėl mū­sų val­džia taip spi­ria­si: ar ne­no­ri ame­ri­ko­nų, bu­vu­sių lie­tu­vių, įsi­leis­ti, ar bai­mė... Aš ma­ny­čiau, jei žmo­gui rei­kia, tai ko­dėl jos ne­ga­li bū­ti?

Re­gi­na, te­ri­to­ri­jų va­ly­to­ja:

– Gal ir rei­kia. Ma­no anū­kas Ang­li­jo­je – jis ten jau de­šimt me­tų. Ža­da ir čia grįž­ti, ir ten bū­ti. Žiū­riu tei­gia­mai, ne­ma­tau nie­ko blo­go.

Sau­lius, dai­li­nin­kas ir fo­tog­ra­fas:

– Ma­nau, kad rei­ka­lin­ga. Kiek čia mū­sų, lie­tu­vių, li­ko Lie­tu­vo­je. O jei­gu lie­tu­viai ga­lė­tų pi­lie­ty­bę iš­sau­go­ti ir už­sie­ny­je, tai bū­tų la­bai daug šan­sų, kad mes ne­pra­ra­si­me sa­vo tau­tie­čių, ku­rie emig­ra­vę.

Ra­sa, pe­da­go­gė:

– Ne­tu­riu nuo­mo­nės. Aš iš­si­kė­liau gy­ven­ti į kai­mą ir te­le­vi­zo­riaus be­veik ne­žiū­riu, kar­tais ra­di­jo pa­klau­sau. Tas, ku­riam la­bai rei­kia, tur­būt tu­ri ar­gu­men­tų, ko­dėl jos rei­kia. Šiuo klau­si­mu ne­la­bai tu­riu, ką pa­sa­ky­ti. Bet aš už Lie­tu­vą!

Au­ri­mas Žvi­nys, Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro va­do­vas:

– Ne­su įsi­gi­li­nęs į tai, bet ži­nau, kad Pre­zi­den­tė at­me­tė tą įsta­ty­mą (Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo 7 straips­nio pa­kei­ti­mą). Ko ge­ro, dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė rei­ka­lin­ga. Tai at­liep­tų išei­vi­jo­je gy­ve­nan­čių lie­tu­vių lū­kes­čius.

Zo­fi­ja, pen­si­nin­kė:

– Dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė bū­ti­na. Žmo­nės gal pa­gar­biau žiū­rė­tų į Vy­riau­sy­bę. Ki­taip pa­sielg­ti neį­ma­no­ma – bū­tų vi­sų tė­vų, gi­mi­nių skaus­mas. Ma­no sū­nus gy­ve­na už­sie­ny­je: kaip skau­du, kad aš jo ne­ga­liu ap­lan­ky­ti daž­nai. Ne aš vie­na gal­vo­ju, kad iš tik­rų­jų rei­kia dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės.

Kal­bi­no Lu­kas ALU­ZAS, fo­tog­ra­fa­vo Vy­tau­tas RUŠ­KYS