
Naujausios
Ukrainiečių miestas
Šiauliuose ukrainiečių skaičius šiandien siekia beveik 6 000 – daugiau negu Pakruojis turi gyventojų. Dauguma dirba vilkikų vairuotojais, statybininkais. O su jais dirbti ieškoma rusiškai kalbančių lietuvių.
„Gal čia mums bus ir blogiau, bet šeimai Ukrainoje bus geriau“, – sako ukrainiečiai, atvažiavę dirbti ir užsidirbti.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Ukrainoje nepragyvena
Šiauliuose vis dažniau galima išgirsti slavų kalbas. Einant pro nebrangius miesto viešbučius, girdisi vien rusų ar ukrainiečių pokalbiai, o prie kai kurių privačių namų galima pastebėti sustatytus žiguliukus ar net „Volgą“ su ukrainietiškais, baltarusiškais numeriais.
Aplankėme antrais atvykėlių namais tapusį „Salduvės“ viešbutį. Šalia stovintis vilkikas patvirtina pasakojimus, kad šis pastatas – „furistų“ pasaulis.
Prie kavinės sutikome du ant suoliuko sėdinčius vyrus. Jie papasakojo, kad atvyko iš Ukrainos Dniepro miesto prieš savaitę. Atviliojo pažįstamų vairuotojų pasakojimai apie galimybes gerai uždirbti.
Vyrai įsidarbino logistikos giganto „Girteka“ padalinyje tolimųjų reisų vairuotojais. Dabar lanko kursus. Jiems pasibaigus atliks stažuotę ir tada pradės dirbti savarankiškai. Įsidarbinti nebuvo sunku, nes įmonė Kijeve turi atstovybę ir sutvarko visus reikiamus dokumentus.
Jurijus pasakoja, kad Ukrainoje šiuo metu neįmanoma išmaitinti šeimos. Tolimųjų reisų vairuotojas uždirba vos 300 eurų per mėnesį.
„Kainos tokios, kaip pas jus, o atlyginimai keliskart mažesni. Stipriai auga komunalinių paslaugų kainos, tačiau atlyginimai nesikeičia. Tiesiog nepragyvename. Gal čia mums bus ir blogiau, bet šeimai Ukrainoje bus geriau“, – situaciją apibūdina Sergejus.
Sužinojęs apie galimybę Lietuvoje uždirbti kelis kartus daugiau, Jurijus palikęs namuose žmoną, vaikus, anūkus ir patraukęs uždarbiauti. Šeimą išvys ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių.
Vyrai džiaugėsi, kad Šiauliuose gyvena malonūs žmonės, darbovietėje taip pat pataria, paaiškina, atsako į klausimus. Ar patenkinti gyvenimo sąlygomis?
„Ne į kurortus atvažiavome. Yra dušas, lova, kur pavalgyti ir gerai“, – didelių reikalavimų nekelia atvykėliai.
Dar vienas darbo Šiauliuose privalumas – reisų kadencijos. Atidirbus šešias savaites, trims savaitėms galima grįžti namo. Jurijus pasakojo, kad Ukrainoje tokį darbą dirbdamas 10 metų nė karto neturėjo atostogų. Grįžęs iš reiso, po dienos, kitos išvykdavo ir vėl. Be to, Šiauliuose dirbti tenka naujais moderniais vilkikais.
Viešbutyje vyriai kambarius nuomojasi tik tuo metu, kai nevažiuoja. Moka 7–13 eurų už parą..
Būtų blogai, važiuotų namo
Iš viešbučio išeinantis Vasilijus ką tik mikroautobusu atvežė iš Ukrainos uždarbiauti 8 žmones. Važiuodamas atgal parveš grįžusius iš kadencijos Europoje. Prie pastato išrikiuoti šeši mikroautobusai su ukrainietiškų miestų užrašais.
Vasilijus į Šiaulius atveža savo tautiečius kartą per savaitę, tačiau iš jo įmonės po tokį „mikriuką“ Šiaulių link pajuda kasdien. Jis mano, kad šiandien ukrainiečiams Lietuva yra tinkama išeitis. Jei pasiseka, kai kurie išvyksta dirbti ir į tolimesnes šalis.
Pakalbinti viešbučio fojė susėdę vyrukai iškart pareiškia, kad jiems paslaugų nereikia. Paklausti, apie kokias paslaugas kalba, pamini pensijų fondų siūlytojus. Išsiaiškinę, kad jokių paslaugų nesiūlysime, du vyrukai pasakoja atvykę į žvalgybą – aplankyti pažįstamų ir patyrinėti darbo sąlygų.
Kito aukšto fojė – kojas ant stalo susikėlę trys pusnuogiai jauni vyrai. Rankose – planšetė arba telefonas. Vyrai nekalbūs. Atsakymas vienas: būtų blogai, važiuotų namo.
Pigi ir patogi darbo jėga?
Šiauliuose veikiančios ukrainiečių bendrijos „Karpatai“ pirmininkas Jurijus Jančijukas „Šiaulių kraštui“ pasakoja, kad kai kurie uždarbiauti atvykę ukrainiečiai su juo susisiekia. Dažniausiai, kai atsitinka kokių bėdų, kai skriaudžia darbdaviai.
Pirmininkas mano, kad jo tautiečiai Lietuvoje yra pigi ir patogi darbo jėga. Nežinodami įstatymų ir savo teisių, jie neieško teisybės, kai darbdavys elgiasi nesąžiningai. Dažniausias skundas – grįžus iš reiso daug atskaičiuojama iš algos, už neva pereikvotas kuro normas, už įbrėžimus ant transporto priemonės ir panašiai. Statybininkai už 1 000 eurų atlyginimą dirba po 12 valandų kasdien.
J. Jančijukas sako, kad kelis kartus jam pavyko pasiekti, kad tautiečių nuostoliai būti sumažinti. Jis norėtų, kad ukrainiečiai turėtų daugiau teisinės informacijos apie darbą Lietuvoje. Bandė parengti tokią informaciją ir pakabinti viešbučio fojė, tačiau leidimo negavo. Jis įsitikinęs, kad pagal mokamą užmokestį tautiečių gyvenimo sąlygos nėra geros.
Informacija – iš lūpų į lūpas
UAB „Gretvėja“ vadovas Gintaras Valungevičius neslėpė, kad iš 150 jo įmonės vilkikų vairuotojų lietuvis tik vienas. Ir kitose miesto įmonėse lietuvių dalis menksta, prie vairo vis dažniau sėda darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos.
„Pradėjus samdyti ukrainiečius, susidūrėme su biurokratija ir laiko tempimu. Dabar, praėjus visus kelius, tai padaryti jau paprasčiau“, – paaiškina darbdavys.
Jis sako, kad lietuviai susiranda darbo Vakarų Europos šalyse, ten moka gal kiek brangiau. Todėl vežėjui ukrainiečiai – išeitis.
Paklaustas, ar jie patikimi vairuotojai, verslininkas atsako: „Visokių yra, kaip ir lietuvių“. Didesnės rizikos juos samdyti nėra, tačiau mentaliteto klausimų kyla. Vadovas tikina, kad ukrainiečiai gauna tokį pat atlyginimą, kaip ir lietuviai.
Šiandien vienas pagrindinių reikalavimų logistikos įmonės dirbančiam administraciniam personalui – mokėti rusų kalbą, kad galėtų susikalbėti su darbuotojais. Jauni žmonės šios kalbos nemoka, tačiau, jei nori dirbti, išmoksta. Mieste gana populiarūs rusų kalbos kursai.
Kaip susiranda norinčius dirbti ukrainiečius? „Dabar jau vienas per kitą sužino. Pradžioje esame naudojęsi ir įdarbinimo paslaugomis, ir patys važiavome ieškoti, ir skelbimus dėjome. Dabar pati geriausia reklama – iš lūpų į lūpas“, – sako G. Valungevičius.
Verslininkas džiaugiasi, kad šiuo metu įmonės vairuotojų poreikis yra patenkintas, tačiau planuojant įmonės plėtrą jų vėl prireiks.
Socialiniuose tinkluose vilkikų vairuotojų grupė dalijosi skelbimo nuotrauka: žadama 200 eurų premija kiekvienam darbuotojui, atvedusiam į įmonę ukrainietį vairuotoją. Šalyje steigiasi įdarbinimo firmos, kurios už vienkartinį mokestį parūpina transporto įmonėms Ukrainos piliečių.
Lietuviai vilkikų vairuotojai yra kiek kitokios nuomonės.
Socialiniuose tinkluose dažnai dalijamasi, kad jei ne trečiųjų šalių vairuotojai, darbdaviai būtų priversti jiems didinti atlyginimus. Vienos nedidelės, 10 vilkikų valdančios įmonės darbuotojai savo darbdaviui pareiškė, kad jam pasamdžius nors vieną ukrainietį, jie visi tą pačią dieną išeis iš darbo.
Ukrainiečių skaičius Šiauliuose kasmet padvigubėja
Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų Aptarnavimo ir e. paslaugų poskyrio vedėja Diana Grigienė informavo, jog šiandien ties 100 tūkstančių gyventojų riba balansuojančiame Šiaulių mieste skaičiuojama 5 915 ukrainiečių. Tai yra beveik dvi su puse Akmenės (2 392) ir trečdaliu daugiau nei Pakruojis (4 444). Per pastaruosius kelerius metus ukrainiečių mieste padaugėjo kelis kartus – 2016 metais jų skaičius siekė 1 821, pernai – 3 186.
Šiaulių teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento direktorė Jolanta Mikšionytė sakė, kad mieste yra išduota ukrainiečiams apie tūkstantis galiojančių leidimų ir sprendimų dirbti. Tačiau profesijų, įtrauktų į sąrašą darbuotojų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, atstovams leidimo dirbti nereikia. Jie įdarbinami supaprastinta tvarka, gavę nacionalinę „D“ vizą vieneriems metams.
Minėtame sąraše antram šių metu pusmečiui yra metalinių laivų korpusų surinkėjai, siuvėjai, skerdikai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai ir statybinių specialybių atstovai.
J. Mikšionytė teigė, kad daugiausiai ukrainiečių įdarbina statybos ir transporto įmonės.
Panašu, kad ukrainiečiai saugo savo darbo vietas. Pernai iš išduotų 180 leidimų dirbti 80 buvo panaikinti, o šįmet išduoti 152 leidimai, o panaikinti tik 8.
Departamento direktorė paminėjo, kad kiekvienu atveju darbdaviai pirmiausiai turi ieškoti jiems reikalingų profesijų atstovų tarp Lietuvos ir Europos piliečių ir tik neradę gali įdarbinti trečiųjų šalių gyventojus..
KOMENTARAS
Ne konkuruoja su lietuviais, o užima laisvas vietas
Asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas MIKĖNAS:
– Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos vežėjai masiškai samdo vairuotojus iš Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių yra ta, kad mūsų šalyje jau daugelį metų jaučiamas didžiulis kvalifikuotų tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas. Tas poreikis nėra patenkinamas ir samdant užsieniečius. Šiuo metu Lietuvos vežėjai galėtų įdarbinti apie 10 tūkstančių vairuotojų. Problema, kad į darbo rinką ateina labai mažai jaunų žmonių, dauguma vairuotojų 45–55 metų.
Ir lietuviai, ir trečiųjų šalių piliečiai gauna tokias pačias pajamas, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, pervežimų geografiją, patirtį. Pasiūlius prastesnes darbo sąlygas, vairuotojas pakeistų įmonę į tą, kuri siūlo standartines.
Reikia suprasti, kad transporto sektoriuje trečiųjų šalių piliečiai nekonkuruoja su lietuviais, o užima laisvas darbo vietas, kurių negali užpildyti Lietuvos darbo rinka. Tai leidžia išlaikyti esamas pozicijas sektoriui ir konkuruoti su užsienio vežėjais.
Šiaulių regiono vežėjai sudaro apie 10 procentų visų asociacijos „Linava“ narių. Sunku pasakyti, kokią tiksliai dalį sudaro ukrainiečiai tarp vežėjų kartu su Lietuvos vairuotojais, bet tarp užsieniečių vairuotojų jie sudaro didžiausią dalį – daugiau kaip pusę. Antri – baltarusiai, jų yra apie ketvirtadalis tarp užsienio vairuotojų.
Noriu akcentuoti trečiųjų šalių vairuotojų svarbą nacionalinei transporto rinkai ir visai ekonomikai. Mūsų asociacija „Linava“ intensyviai dirba su Lietuvos valstybės institucijomis, kad jos dar labiau palengvintų užsieniečių įdarbinimo procesą.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Ukrainietis Vasilijus kartą per savaitę atveža po mikroautobusą savo tautiečių dirbti į Šiaulius, iš jo firmos į šį miestą po pilną mikroautobusą išvyksta kasdien.
"Salduvės" viešbutis Šiauliuose tapo ukrainiečių anklavu.
„Linavos“ archyvo nuotr.
„Linavos“ prezidentas E. Mikėnas sako, kad trečiųjų šalių vairuotojai yra svarbūs nacionalinei transporto rinkai ir visai ekonomikai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Ukrainiečių bendrijos „Karpatai“ Šiauliuose pirmininkas J. Jančijukas apgailestauja, kad kai kurie darbdaviai su jo tautiečiais elgiasi nesąžiningai.