
Naujausios
Susirinkę žmonių pinigus, bankai palieka provinciją
Lina VYŠNIAUSKIENĖ
Netrukus į banką nueiti galėsime tik po mėnesio ar poros – panašiai kaip į polikliniką pas specialistą. Bankai imasi naujos praktikos: klientai privalės iš anksto registruotis. O jei registracijos talonėliai pasibaigę – lauk savo eilės. Bankai atvirai atsuko nugarą smulkiesiems klientams. „Didieji bankai išsikrausto“, – situaciją apibendrina Pakruojo meras Saulius Gegieckas.
Į banką – kaip pas gydytoją
„Swedbank“ paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 d. Pakruojyje ir Zarasuose savo skyriuose priims tik iš anksto trumpuoju telefono numeriu užsiregistravusius klientus. Esą taip nesusidarys eilės.
Jau iš anksto aišku, kad eilės tikrai susidarys, nes, kaip „Vakaro žinioms“ sakė Pakruojo meras Saulius Gegieckas, iš buvusių dviejų darbuotojų „Swedbank“ skyriuje lieka vienas. Tad pensijų, pašalpų ar atlyginimų mokėjimo metu gyventojai vargu ar galės iš karto pasiimti savo grašius.
„Didieji bankai išsikrausto. Vedėme derybas su „Luminor“ banku, tačiau susitarti nepavyko. Jie savo skyrių jau uždarė. Bandėme tartis ir su „Swedbank“. Jie paliko tik vieną vadybininką. Gal todėl, kad pas mus yra keli stambieji ūkininkai. Vienintelė išeitis žmonėms – pinigus išsigryninti parduotuvėse arba kredito unijoje. Čia dar aptarnaujama senąja tvarka“, – sakė S. Gegieckas.
Lupa devintą kailį
Mero pavaduotojas Jonas Juozapaitis pasidžiaugė, kad jau yra pasitraukęs iš „Swedbank“. „Pasitraukiau dėl labai didelių mokesčių. Plaukai šiaušdavosi, kai turėjau tiek mokėti“, – sakė vicemeras.
O tiems, kurie tebelikę šio banko klientais, teks ne tik eilėje laukti, bet ir papildomai mokėti. Už skambutį trumpuoju numeriu. Ir mokėti nemažai, nes tokiu numeriu paskambinus pirmiausia reikia išklausyti litaniją, kad „jūsų pokalbį įrašysime“ ir t.t. Paskui ilgėliausiai groja muzika. Žodžiu, plosime pinigėlius kaip dideli.
Lyg dar to nebūtų gana, bankas informuoja, kad atvykdamas klientas, be asmens dokumento, turi turėti internetinės bankininkystės prisijungimo priemones. Solidaus amžiaus sulaukę diedukas ar bobutė ne tik tokių žodžių nežino, bet dauguma ir kompiuterį tik iš tolo yra matę. Tik nereikia paistyti: „Gali nueiti į biblioteką ir pasinaudoti“. Jis nemokės to kompiuterio nė įsijungti. Jau nekalbant apie tai, kad ir bibliotekos mažuose miesteliuose viena po kitos naikinamos.
Su „Swedbank“ solidarizuojasi ir SEB. Tiesa, šiek tiek švelnesniu būdu. Jie tiesiog siūlo, bet dar nereikalauja, „rezervuoti susitikimo laiką“. Ir vizitą planuoti prieš išmokų dienas ar po jų.
Pakruojo meras Saulius Gegieckas sakė, kad vienintelė išeitis žmonėms – pinigus išsigryninti parduotuvėse arba kredito unijoje. Čia dar aptarnaujama senąja tvarka.
Situacijos komentaras
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė:
- Nesuprantu mūsų valdžios struktūrų, kurios prižiūri, ar bent turėtų prižiūrėti šiuos procesus. Ar grynieji pinigai yra atgyvena, ar tikrai reikia mus visus tempti į tuos elektroninius pinigus? O kai atsiranda elektroniniai pinigai, kai vyksta toks stūmimas, tai atsiranda ir problemos labai nemenkai Lietuvos gyventojų daliai. Bankai, atrodo, savo veiksmams randa pritarimą visur. Ir Seime, ir Lietuvos banke, ir visose kitose valdiškose struktūrose. Turiu pasakyti, bankai visada „atidarinėjo duris kojomis“ – jie valdo valstybę. Ypač aiškiai tai matyti tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, per krizę. Bankai, o ne kas kitas uždarinėja mūsų verslo šakas: visą vežėjų pramonę, automobilių nuomą, statybinių medžiagų ir statybų verslą. Krizės metu Seimas lindėjo kamputyje ir laukė – kas čia bus. Iš tiesų, mes bankams suteikėme daug galių ir jie jomis naudojasi.
Ką daryti, kad padėtis keistųsi? Mūsų galios yra tokios – mes renkame valdžią ir ji turėtų būti atskaitinga rinkėjams. Jei matome, kad yra problema, turime iš valdžios reikalauti dėmesio.
Praeitą pirmadienį buvau Lietuvos banke būtent dėl komercinių bankų savivalės. Iš atsakingo darbuotojo išgirdau, kad dabar yra virsmas, ir, paaiškino, kad tuo virsmu jie mums kuria šviesią ateitį. Pasakiau, kad nelabai norėčiau sutikti, nes nemanau, kad valdžios ar bankų užduotis – mus kankinti, ir kad nenoriu su tuo taikytis.
Kodėl nėra valstybinio komercinio banko? Manau, esame pernelyg maži. Vengrija, Lenkija, kur tokie bankai yra, daug didesnės ir ten nuosava, valstybinė bankininkystė turi didesnį ekonominį mastą. Realiai mes jau turėjome valstybinius bankus ir džiaugėmės juos atidavę į privačias rankas. Nes tikėjomės, kad tose privačiose rankose viskas taps atsakingiau, logiškiau. Toks buvo mūsų poreikis. O valstybinis komercinis bankas, kaip ir kitos valstybinės institucijos, norom nenorom kišasi į politiką. Dabar jau esame labiau subrendę, matome, kad valstybinės įmonės, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“, ima po truputį „apsitvarkyti“. Gal jau pribrendome ir iki valstybinio banko. Bet vis dėlto – bankas turi atitikti visus saugumo reikalavimus, turėti dideles investicijas. Tą reikėtų gerai apsvarstyti.
Turiu ir kitą pasvarstymą. Būtų skatintina iniciatyva, kad pas mus ateitų bankai iš kitų regionų, pavyzdžiui, iš Austrijos ar Vokietijos, sudarant ir jiems palankias sąlygas, kaip buvo padaryta Švedijos bankams. Kalbu apie mokesčių lengvatas. Galėtume sukurti rinkoje realią konkurenciją.
Manau, Lietuvos bankas turi galių suvaldyti pernelyg suįžūlėjusius komercininkus. Turi švelniųjų galių: paveikti nuostatų kūrimą, pagalvoti apie paramą, kompensavimą ar kitokį procesą.