
Naujausios
Venclauskių namai stebina unikaliu interjeru
Restauruojamuose Venclauskių namuose Šiauliuose atsiskleidžia senasis planavimas, gausiai ir ryškiai dekoruotos, tapytos sienos. Namo sienos slėpė ir du netikėtumus: vertingas dvivėres duris ir radiatorių. „Unikalu!“ – apie Venclauskių namus sako pirmos kategorijos sienų tapybos restauratorė Jurga Krilavičienė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Įkvepia unikalumas
Venclauskių namus dabar sunku pažinti: buvusios „Aušros“ muziejaus erdvės tapo klaidžiu labirintu, kuriame triūsia restauratoriai. Po pastatą palydi pirmos kategorijos sienų tapybos restauratorė Jurga Krilavičienė.
Kazimierui ir Stanislavai Venclauskiams priklausęs pastatas, projektuotas architekto Karolio Reisono, – ryškus tarpukario modernizmo architektūros objektas. Pasak restauratorės, labai gražiai dera jo interjeras ir išorė.
Restauratoriai dirba antrą mėnesį. Plušės dar ir kitąmet: pabaigtuvės priklausys nuo darbų eigos. Vasarą pamainomis dirba penki šeši žmonės.
Dirbant šią vasarą, šypsosi restauratorė, buvo iššūkių: karščiai, dulkės.
„Darbo daug, dabar pirminiai, kaip mes sakome, nešvarūs, bet labai svarbūs, darbai. Pastatas suteikia įkvėpimo savo unikalumu – nėra rutinos, mus „veža“ užsidegimas, – sako J. Krilavičienė. – Buvo labai smalsu, nes polichrominiai tyrimai, ataskaitos rodė, kad bus labai spalvinga, labai ryšku, įdomūs dekorai. Itin įdomu tęsti pradėtus zondus ir ieškoti, ar dar kažką rasime, ir kaip atrodys visuma.“
Paaiškėjo, kaip kito patalpų planavimas: pertvaros ir statytos, ir griautos. Dabar atrandamos nišų, langų, angų ribos. Bus atkurtas vienas langas – jis matyti ir išlikusiose nuotraukose.
Pasak J. Krilavičienės, interjero nuotraukų yra, bet iš jų galima susidaryti tik bendrą vaizdą: sienų piešiniui studijuoti medžiagos nepakanka. Tad restauratoriai viską atranda ir tyrinėja patys. Džiugina, kad visuose kambariuose yra pakankamai informacijos, kad būtų galima suvokti ir spalvas, ir piešinius.
Nenustoja stebinti ryškios, intensyvios spalvos: kiekvieno kambario kitokios. Restauratorė kambarius pagal spalvas ir vadina: žydrasis, žaliasis, vyšninis, violetinis, rožinis...
Gausi puošyba
Restauravimo darbai vyksta keturiolikoje kambarių ir laiptinėse.
Stovime vienoje patalpoje, bet skirtingos sienų spalvos rodo, kad Venclauskių gyvenimo metais čia buvo trys kambariai: Venclauskio miegamasis ir du jo kabinetai. Už sienos – ponios Venclauskienės miegamasis, šone – interesantų kambarys.
Miegamieji, svetainės, darbo kabinetai – skirtingi, ryškiaspalviai. Pagalbinės patalpos kuklesnės.
Antrame aukšte tapybos, dekoro nėra: greičiausiai sienos buvo dengtos apmušalais.
Dviejose patalpose imituojami apmušalai. Įspūdingas ir kambarys į gatvės pusę su erkeriu, puoštas gėlių girlianda.
Spalvingos interjero gėlės būdingos lietuvių gėlių darželiams: tulpės, bijūnai, rožės, našlaitės.
Restauratorę labiausiai nustebino ir sudomino nematyti motyvai: pavyzdžiui, vaisiai valgomajame. Visa frizinė juosta sukomponuota iš slyvų, kriaušių, obuolių, vynuogių. Čia – legendinis valgomasis, kur prie stalo būdavo susodinamos dešimtys vaikų – Venclauskių globotinių.
Labai puošni laiptinė, išdailinta lelijomis, tulpėmis, jų motyvai nuleisti vertikaliomis girliandomis. Puošta ir dirbtinio marmuro imitacija.
Kambariuose yra ir geometrinių ornamentų, atėjusių iš lietuviškų audimo tradicijų.
„Būtinai bus palikti informatyvūs zondai, o kai kur – ištisinės frizų juostos, – džiaugdamasi unikalumu sako J. Krilavičienė. – Atkūrus turėtų atrodyti labai įspūdinga, labai puošnu.“
Nudžiugino radiniai
Palipusios ant pastolių restauratorės įnikusios į darbą.
„Atidenginėja ne pirminį storąjį tinką, o valo mažus gabalėlius, sukibusius su autentišku dažu. Reikia kruopštumo. Nubučiuoti, nulaižyti“, – šypsosi J. Krilavičienė.
Kiek laiko trunka restauratoriaus darbas, priklauso nuo aplinkybių. Būna, kad restauratorius per dieną nuvalo tik mažytį gabaliuką ir džiaugiasi, nes jei jautrus piešinys, svarbi spalva, linija – labai saugo. Jei plotas vienspalvis, ištisinis – darbas vyksta greičiau.
„Mes ir sergame savo darbu, ir gydome: turime skalpelį, chalatėlį, pirštines. Esame mikrochirurgai“, – juokiasi J. Krilavičienė.
Restauruojamos sienos slėpė nuo 6 iki 12 dažų sluoksnių. Vietomis restauratoriai palieka ne tik seniausią, bet ir kitų sluoksnių zondus, nes jie, prabėgus metams, jau irgi atspindi laikotarpio madą.
Venclauskių namų kambariams būdingos moderno stiliaus lubos: susikirtimas su sienomis yra užapvalintas.
Restauratoriai džiaugiasi ir įdomiais radiniais. Senovinį autentišką radiatorių, ant kurio sklendės lietuviškai nurodyta „šilta“, „šalta“, inžinieriaus pavardė, vadina eksponatu.
Antrame aukšte, nišoje, kurios nesimatė, buvo atidengtos vertingos, dvivėrės durys.
Kaip vertinamas Venclauskių namų interjeras visos Lietuvos kontekste? „Manau, kad tai bus unikalus atvejis. Panašių interjerų galbūt rastume, bet kad viename pastate būtų pasirinkta taip drąsiai ir taip kūrybingai – unikalu.“
O ką toks pasirinkimas sako apie pačius šeimininkus? „Pagarba, drąsa, galbūt ir ponios Venclauskienės įtaka, ji buvo kūrybingas žmogus, šeimininkas irgi pasaulio vėjų pajutęs ir žinojęs. Tuo laikotarpiu į Lietuvą atkeliavęs modernas, o pasirinkti tautiniai motyvai. Tai parodo šeimininkų požiūrį.“
Išlydėdama J. Krilavičienė sako, kad Venclauskių name tvyro labai gera atmosfera. Nes, restauruojant pastatus, būna visko: į sienas įsismelkia skausmas, mirtis.
„Čia labai gera energetika, išlikusi gera energija, gera dirbti“, – sako restauratorė. Tik apgailestauja, kad namų restauracijos nebesulaukė Šiaulių miesto garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė.
Tvarkys ir aplinką
Senajame Venclauskių sode obuolius tebenokina keturios šeimininkų obelys.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus statybos inžinierė Ilona Aukščionytė veda prie išorinės Venclauskių namo sienos. Ant jos – spalvų pavyzdžiai, kaip ateityje atrodys pastatas. Išorė bus balta, cokolis rudas.
Bus tvarkoma ir Venclauskių namų aplinka, restauruojama tvora.
Nors darbus planuojama baigti kitų metų pabaigoje, statybininkai Venclauskių namuose dar nedirba.
„Vyksta projektavimas. Liepos 3 dieną gavome leidimą tvarkybos darbams. Dirba tik restauratoriai, statybininkai, tikimės, pradės dirbti už poros savaičių. Popieriniai darbai vyksta labai ilgai. Bus koncentruota statyba, rangovas turės labai stengtis, maksimaliai dirbti“, – sako I. Aukščionytė.
Rangos sutartį „Aušros“ muziejus yra pasirašęs su vilniškiais UAB „Infes“. Paslaugų pirkimas muziejui užsitęsė daugiau nei metus, neapsieita be teismų.
Muziejus su Centrine projektų valdymo agentūra Europos Sąjungos (ES) investicijų projekto finansavimo sutartį dėl Venclauskių namų pritaikymo daugiafunkcėms muziejinėms veikloms pasirašė 2016 metų rugsėjį. Tai buvo pirmoji kultūros srities ES investicijų projekto finansavimo sutartis iš 2014–2020 metų laikotarpiu skiriamų ES investicijų kultūrai.
Projekto sąmata – apie 2,75 milijono eurų, už šią sumą bus atlikti rangos darbai, įsigyta ekspozicinė įranga.
Restauravus Venclauskių namus, bus įrengta XX amžiaus pirmos pusės Šiaulių miesto istorijos ekspozicija, atspindinti laikmečio gyvenimo būdo ypatumus, pristatanti istorinius įvykius, asmenybes.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Venclauskių namuose kruopščiai dirba restauratoriai.
Venclauskių valgomasis puoštas vaisių motyvais.
Kambarių tapyba – ryški ir spalvina.
Kambariai dažyti skirtingomis spalvomis.
Restauratoriai atidengė ir geometrinių motyvų.
Laiptinė buvo itin puošni, išgražinta ir vertikaliomis gėlių girliandomis.
Pirmos kategorijos sienų tapybos restauratorė Jurga Krilavičienė Venclauskių namų interjerą vadina unikaliu.
Radinys – autentiškas radiatorius.
Siena slėpė dvivėres duris.
Interjerui buvo pasirinkti Lietuvoje augančių gėlių motyvai.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus statybos inžinierė Ilona Aukščionytė rodo, kaip ateityje atrodys pastatas: išorė bus balta, cokolis rudas.
Kazimierui ir Stanislavai Venclauskiams priklausiusį pastatą projektavo architektas Karolis Reisonas.