Mokslo metų pradžia – su baime dėl algų

Moks­lo me­tų pra­džia – su bai­me dėl al­gų

Nuo rug­sė­jo įve­da­ma mo­ky­to­jų eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo už dar­bą tvar­ka. At­ly­gi­ni­mai mo­ky­to­jams bus skai­čiuo­ja­mi ne tik už pa­mo­kų krū­vį, bet ir už vi­sas dar­bo va­lan­das. Ši per­mai­na at­ne­šė daug ne­ži­no­my­bės ir su­maiš­ties.

Pro­fe­si­nės są­jun­gos džiau­gia­si be­ne di­džiau­siu lai­mė­ji­mu, o mo­ky­to­jai bai­mi­na­si dėl sa­vo atei­ties. Sei­mo na­rys Arū­nas Gu­mu­liaus­kas, pa­si­va­ži­nė­jęs po mo­kyk­las, sa­kė, jog di­džiau­sia bai­mė – kad su­ma­žės at­ly­gi­ni­mas.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Dau­giau­siai dar­bo mo­kyk­lų di­rek­to­riams

Šiau­lių švie­ti­mo pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vė Ra­sa Jas­mon­tie­nė sa­ko, jog šiuo me­tu mo­kyk­lo­se pa­ts dar­by­me­tis, o dau­giau­siai ne­ri­mo ir dar­bo tu­ri mo­kyk­lų di­rek­to­riai.

Per rug­sė­jį rei­kia in­di­vi­dua­liai su­da­ry­ti kiek­vie­no mo­ky­to­jo dar­bo pa­rei­gy­bės ap­ra­šy­mą: ko­kias funk­ci­jas jis vyk­do, kiek tu­ri da­ly­ko pa­mo­kų, kiek pa­si­ren­gi­mo va­lan­dų, kiek bend­ruo­me­ni­nės veik­los ir ki­tų dar­bų. Mo­kyk­lų va­do­vams tai ne­ma­žas iš­šū­kis.

Nors lai­ko tik­rai ne­daug, ta­čiau mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės, pa­sak R. Jas­mon­tie­nės, nė­ra pa­lik­tos be pa­gal­bos. Yra pa­reng­tos įvai­rios me­to­di­kos, skai­čiuok­lės, kon­sul­ta­ci­jas tei­kia švie­ti­mo pro­fsą­jun­gų na­riai, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai.

Su kon­tak­ti­nė­mis ir pa­si­ruo­ši­mo pa­mo­koms va­lan­do­mis si­tua­ci­ja daug­maž aiš­ki, ta­čiau ko­kias bend­ruo­me­nei nau­din­gas veik­las mo­kyk­la vyk­do, teks su­sės­ti mo­kyk­lų ad­mi­nist­ra­ci­jos, me­to­di­nių bū­re­lių, dar­bo ta­ry­bų ar pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vams ir vi­siems kar­tu su­dė­lio­ti są­ra­šus.

„Rei­kia vie­ną kar­tą įsi­ver­tin­ti, su­si­ra­šy­ti vis­ką, ką mo­kyk­la da­ro, ir iš­si­brauk­ti, ko ne­rei­kia da­ry­ti, nes tik­rai yra ne­bū­ti­nų dar­bų, ku­rie uži­ma dau­gy­bę lai­ko, to­dėl mo­ky­to­jai pa­var­gę, ne­pa­ten­kin­ti, ne­tu­ri lai­ko nei kny­gai pa­skai­ty­ti, nei in­ter­ne­te pa­nar­šy­ti. Jie pra­ra­dę žais­min­gu­mą ir gy­ve­ni­mo džiaugs­mą“, – sa­ko R. Jas­mon­tie­nė.

Ji su­pran­ta, kad šiuo me­tu daug įtam­pos, daug ne­su­sip­ra­ti­mų, pa­si­me­ta­ma gau­sios in­for­ma­ci­jos srau­te, ta­čiau pa­ni­kuo­ti esą ne­ver­ta.

„Aš ir di­rek­to­riams sa­kau, kur nu­pul­sim, kas čia mus ve­ja? Na, ne­sus­pė­sim per rug­sė­jį su­si­dė­lio­ti, pra­šy­sim mi­nis­te­ri­jos ter­mi­ną pra­tęs­ti iki spa­lio pa­bai­gos. Bet lie­tu­viai tu­ri tą „strio­ši­ni­mą­si“, bai­mi­ni­mą­si, kas da­bar bus, nu­baus! Nie­kas čia mū­sų ne­nu­baus, esa­me sa­vo mo­kyk­los, sa­vi­val­dy­bės, vals­ty­bės šei­mi­nin­kai, tai ir tvar­ky­ki­mės. Dar iš­li­ku­si so­vie­ti­nė val­džios bai­mė, ta bai­mė vi­sur ir vis­ką stab­do“, – sa­ko R. Jas­mon­tie­nė.

Iš­ban­dy­mas ir mo­ky­to­jų są­mo­nin­gu­mui

Eta­ti­nį mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mą R. Jas­mon­tie­nė lai­ko be­ne di­džiau­siu švie­ti­mo pro­fsą­jun­gų lai­mė­ji­mu, dėl jo bu­vo ko­vo­ja­ma be­maž 10 me­tų.

„Mi­nu­sas tas, kad da­bar vi­siems rei­kės pa­dir­bė­ti ir sme­ge­ni­mis, ir lai­ko su­gaiš­ti“, – vie­nin­te­lį mi­nu­są ma­to pro­fsą­jun­gos at­sto­vė.

„Mo­ky­to­jas tu­ri bū­ti są­mo­nin­gas, pri­va­lo ži­no­ti, ko­kie jo dar­bai, funk­ci­jos, kiek ir už ką jam mo­ka­ma. Jei­gu mo­ky­to­jas ne­bus są­mo­nin­gas, drą­sus, prin­ci­pin­gas, sa­ve ger­bian­tis, ne­bi­jan­tis iš­sa­ky­ti sa­vo ar­gu­men­tus, tai apie ko­kią ug­dy­mo ko­ky­bę ga­li­me kal­bė­ti?“ – sa­ko R. Jas­mon­tie­nė.

Paš­ne­ko­vės manymu, mo­ky­to­jai, kaip ir dau­gu­ma ki­tų pro­fe­si­jų tau­tie­čių, bi­jo ar­ba ne­no­ri priim­ti nau­jo­vių, ne­si­gi­li­na į jas dėl ne­sup­ran­ta­mų prie­žas­čių, dėl to ky­la įvai­rių klai­din­gų įsi­ti­ki­ni­mų ir bai­mių.

„Kar­tais net klau­siu: kas jums yra, ar tin­git? Ko­dėl ne­ga­lit su­sės­ti ir per­si­skai­ty­ti to įsta­ty­mo? Jei tin­git, pa­si­kvies­kit ma­ne, aš įkal­siu į gal­vas. Bet lie­tu­viai tu­ri to­kį kvai­lą už­si­spy­ri­mą“, – sa­ko mo­ky­to­ja.

Eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas, pa­sak R. Jas­mon­tie­nės, bu­vo tik pir­mas žings­nis, to­liau pro­fsą­jun­gos sieks, kad dvi­gu­bai ar net tri­gu­bai kil­tų pa­mo­kos įkai­nis.

Prie­ši­no­si opo­zi­ci­ja

Sei­mo na­rys, is­to­ri­kas, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to na­rys Arū­nas Gu­mu­liaus­kas sa­ko, kad la­biau­siai mo­ky­to­jų eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo mo­de­liui prie­ši­no­si opo­zi­ci­ja, tei­kė pa­tai­sas, vil­ki­no pro­ce­sus, to­dėl įsta­ty­mas Sei­me bu­vo priim­tas ge­ru mė­ne­siu vė­liau, nei bu­vo pla­nuo­ta, tai yra bir­že­lio 29 die­ną.

Pa­sak Sei­mo na­rio, nors pa­si­prie­ši­ni­mas bu­vo ne­ma­žas, ta­čiau konst­ruk­ty­vių, lo­giš­kų pa­sta­bų iš opo­zi­ci­jos ne­bu­vo su­lauk­ta. Be­ne pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas – per ma­žai lai­ko pa­si­ruoš­ti eta­ti­niam ap­mo­kė­ji­mui. Bu­vo siū­lo­ma nu­kel­ti re­for­mą į 2019 me­tus.

„Man kar­tais bu­vo svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­ma, ko­dėl taip da­ro­ma. Rei­kė­jo daug ir fi­zi­nių, ir mo­ra­li­nių jė­gų, nes kar­tais tai nu­ves­da­vo iki vi­siš­ko nu­si­vy­li­mo Sei­mo dar­bu. Dest­ruk­ci­jos bu­vo la­bai daug“, – sa­ko par­la­men­ta­ras.

A. Gu­mu­liaus­kas džiau­gia­si, kad bu­vo at­si­lai­ky­ta spau­di­mui, juo­lab kad šių me­tų biu­dže­te jau bu­vo nu­ma­ty­ta eta­ti­niam ap­mo­kė­ji­mui 17,4 mi­li­jo­no eu­rų, ir taip bu­vo iš­sau­go­ta fi­nan­si­nė draus­mė.

Mo­ky­to­jų bai­mės

A. Gu­mu­liaus­kas kar­tu su švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­re ap­lan­kė ne vie­ną Jo­niš­kio ir Pak­ruo­jo ra­jo­nų mo­kyk­lą. Be­ne di­džiau­sia mo­ky­to­jų bai­mė – kad įve­dus eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą su­ma­žės at­ly­gi­ni­mas.

„Al­gos ga­li ne­di­dė­ti tik dviem at­ve­jais: pir­ma, jei­gu įsi­vels klai­dų skai­čiuo­jant, ir ant­ra, jei­gu mo­kyk­lo­je iki rug­sė­jo 1 die­nos dras­tiš­kai su­ma­žės mo­ki­nių“, – ti­ki­na par­la­men­ta­ras.

Pa­sak A. Gu­mu­liaus­ko, taip pat ne­ma­ža da­lis pe­da­go­gų klai­din­gai įsi­vaiz­duo­ja, kad eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas – tai al­gų di­di­ni­mas.

„Ne, eta­ti­nis apmokėjimas ne­pa­di­dins al­gų, jis tik įves tvar­ką. Bet al­gas di­dins 95 mi­li­jo­nų eu­rų in­ves­ti­ci­ja. Al­ga ne­pa­kils „nė už nie­ką“, tie­siog mo­ky­to­jams bus ap­mo­ka­ma už pa­pil­do­mas dar­bo va­lan­das, už ku­rias iki šiol ne­bu­vo mo­ka­ma“, – sa­ko A. Gu­mu­liaus­kas.

Dar vie­nas mi­tas, ku­rį Sei­mo na­rys iš­gir­do, kad, įve­dus eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą, mo­ky­to­jams mo­kyk­lo­je teks sė­dė­ti nuo 8 iki 17 va­lan­dos.

„Tai vi­siš­kas non­sen­sas, – sa­ko A. Gu­mu­liaus­kas ir ci­tuo­ja mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tą in­for­ma­ci­ją: – Mo­kyk­lų vi­daus tei­sės ak­tuo­se bus nu­sta­ty­ti at­ve­jai, ka­da da­lį su­lyg­tų dar­bo funk­ci­jų mo­ky­to­jai at­lie­ka ne dar­bo­vie­tė­je, bet ki­to­se jiems priim­ti­no­se vie­to­se.“

Pa­sak par­la­men­ta­ro, ku­riant eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo tei­si­nę ba­zę ak­ty­viai da­ly­va­vo pen­kių ša­lies švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vai. Jie la­biau­siai rū­pi­no­si tuo, kad po re­for­mos ne­nu­ken­tė­tų mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai.

„Aš ne­ma­nau, kad švie­ti­mo pro­fsą­jun­gų žmo­nės no­rė­tų mo­ky­to­jams blo­go. Kiek­vie­na re­for­ma neap­sieis be kaž­ko­kių ne­sklan­du­mų, bet ne­rei­kia iš to da­ry­ti tra­ge­di­jos. Mes pa­si­ruo­šę tai­sy­ti klai­das, jei­gu jų bus“, – sa­ko A. Gu­mu­liaus­kas.

Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to na­rys įsi­ti­ki­nęs, kad tai, kaip sklan­džiai pa­vyks įgy­ven­din­ti eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lį, la­biau­siai pri­klau­so nuo mo­kyk­lų va­do­vų ge­ra­no­riš­ku­mo.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių švie­ti­mo pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vė Ra­sa Jas­mon­tie­nė: „Mo­ky­to­jo dar­bas nė­ra tik pa­mo­kos ve­di­mas, jis su­si­de­da iš dau­ge­lio funk­ci­jų. Vie­na iš jų – bend­ruo­me­nei nau­din­gi dar­bai: pa­si­ta­ri­mai, me­to­di­nė veik­la, dar­bas su tė­vais, pro­jek­ti­nės veik­los, ren­gi­niai, eks­kur­si­jos su vai­kais ir taip to­liau. Iki šiol bu­vo ma­no­ma, kad čia taip sau, iš pa­šau­ki­mo. Da­bar vi­sa tai bus įver­ti­na­ma lai­ku, dar­bo in­ten­sy­vu­mu ir tai bus ap­mo­ka­ma.“

Sei­mo na­rys, is­to­ri­kas, Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to na­rys Arū­nas Gu­mu­liaus­kas: „Sup­ran­tu, kad kar­di­na­li re­for­ma at­ne­ša daug ne­ži­no­mų­jų, ir jų neiš­siaiš­ki­nus at­si­ran­da daug vie­tos pa­ska­loms, o jos daž­nai bū­na ne re­for­mos nau­dai.“

Eta­ti­nis ap­mo­kė­ji­mas

Po re­for­mos mo­ky­to­jo eta­tas su­da­rys 1 512 va­lan­dų per me­tus (36 va­lan­das per sa­vai­tę). Pe­da­go­go veik­la bus skirs­to­ma į tris da­lis: pa­mo­kų ve­di­mą (kon­tak­ti­nes va­lan­das), pa­si­ren­gi­mą pa­mo­koms bei dar­bą su bend­ruo­me­ne.

Kiek­vie­nai mo­kyk­lai, re­mian­tis Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­ta me­to­di­ka, bus pa­teik­tas nu­sta­ty­tas mo­ky­to­jo pa­rei­gy­bių skai­čius, ku­ris pri­klau­sys nuo ug­dy­mo pla­no apim­ties kiek­vie­no­je kla­sė­je ir mo­ki­nių skai­čiaus.

Eta­tas ga­lės bū­ti da­li­ja­mas, bet ne smul­kiau nei iki 0,25 eta­to. Kaip ir iki šiol, mo­ky­to­jas ga­lės dirb­ti vie­no­je mo­kyk­lo­je, taip pat dirb­ti 1,5 eta­to to­je pa­čio­je mo­kyk­lo­je ar su­da­ry­ti to­kį dar­bo krū­vį per dvi ar ke­lias dar­bo vie­tas.

Pra­de­dan­tie­ji mo­ky­to­jai ga­lės tu­rė­ti iki 756 kon­tak­ti­nių va­lan­dų (pa­mo­kos, bū­re­liai, kon­sul­ta­ci­jos), vi­si ki­ti mo­ky­to­jai – iki 1008 kon­tak­ti­nių va­lan­dų per me­tus.

Ki­tą dar­bo lai­ką su­da­rys pa­si­ren­gi­mas pa­mo­koms, pa­sie­ki­mų ver­ti­ni­mas, pro­fe­si­nis to­bu­lė­ji­mas (pra­de­dan­tie­siems mo­ky­to­jams – 90–100 pro­c., ki­tiems mo­ky­to­jams – 30–50 pro­c. nuo kon­tak­ti­nių va­lan­dų) bei veik­la mo­kyk­los bend­ruo­me­nei (iki 40 pro­cen­tų nuo eta­to va­lan­dų – pra­de­dan­tie­siems mo­ky­to­jams ir iki 50 pro­cen­tų – ki­tiems mo­ky­to­jams).

Kiek­vie­no mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas bus skai­čiuo­ja­mas in­di­vi­dua­liai. Kaip ir iki šiol, jis pri­klau­sys nuo dar­bo sta­žo ir kva­li­fi­ka­ci­nės ka­te­go­ri­jos.

Vi­sa eta­tą su­da­ran­ti veik­la bus nu­ma­ty­ta mo­ky­to­jo ir mo­kyk­los va­do­vo su­tar­ty­je.

At­ly­gin­ti už pa­pil­do­mą dar­bą pe­da­go­gams dar šie­met pa­pil­do­mai bus skir­ta 17,4 mi­li­jo­no eu­rų, ki­tais me­tais – 49 mi­li­jo­nai eu­rų, 2020 me­tais – dar 28,6 mi­li­jo­no eu­rų. Iš vi­so mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams per pust­re­čių me­tų pa­pil­do­mai bus skir­ta 95 mi­li­jo­nai eu­rų.

Pa­gal Vy­riau­sy­bės pla­ną, vi­du­ti­nis mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas tu­rė­tų per­kop­ti 1 000 eu­rų, neats­kai­čius mo­kes­čių.