Naujausios
Nebesidairyti atgal – žiūrėti į ateitį
Seimas rugsėjo 10 dieną pradės rudens sesiją. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė interviu „Šiaulių kraštui“ teigia, jog rengiamasi svarstyti net 400 sprendimų projektų. R. Baškienė kritiškai vertina tokius kiekius ir bandymą kurti dar vieną tyrimo komisiją – dėl ankstesnių kadencijų veiklos. Ji kalba apie socialinės atskirties, skurdo mažinimą, dalijasi nuomone ir dėl „valstiečių“ kandidato į Prezidentus, kandidatų į merus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Kas rūpi rinkėjams
– Kiekvieną pirmadienį atvykstate į Šiaulius, į savo vienmandatę Kuršėnų–Dainų rinkimų apygardą, dėl ko rinkėjai kreipiasi?
– Daug ateina dėl pensijų, kadangi dabar perskaičiuojame darbo stažo įtaką pensijų dydžiui. Klausia, ar metų eigoje keisis pensijos dydis? Ir man džiugu atsakyti, kad pensijas ir visas socialines išmokas kiekvienais metais indeksuosime pagal vidutinio darbo užmokesčio augimo koeficientą. Koks bus vidutinio atlyginimo augimas, tiek didės socialinės išmokos. Bus indeksuojamos ir valstybės remiamos pajamos, kurios dabar sudaro 122 eurus.
O vidutinio darbo užmokesčio augimas yra – per šių metų antrąjį ketvirtį pakilo 3,5 procento, 31 euru, ir dabar sudaro 926 eurus.
– Bet skurdo lygio rodikliai nemažėja. Paskelbta, jog 2017 metais žemiau skurdo ribos gyveno 22,9 procento gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais.
– Santykinis skurdas niekada nebus nulinis. Tam tikra visuomenės dalis visada turės mažiau pajamų nei 60 procentų kitos visuomenės dalies. Pagal tai skaičiuojamas santykinis skurdas ir pas mus, ir kitose šalyse.
Aiškinausi, kodėl mes taip prastai atrodome, nors socialinei atskirčiai mažinti skyrėme net 600 milijonų eurų. Pasirodo, 2017 metais atliko tyrimą, imdami 2016 metų duomenis, o paskelbė rezultatus kaip 2017 metų.
Kitais metais skurdo lygio tyrimo rezultatai jau atsispindės įtaką to, ką mums pavyko padaryti.
Reakcija į Prezidentės veto
– Kokius sprendimus rengiatės priimti Seimo rudens sesijoje?
– Pradėsime nuo Prezidentės vetuotų dviejų įstatymų projektų – Referendumo įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų. Grąžinsime įstatymus svarstyti komitetams ir ne vėliau kaip per savaitę turėsime priimti sprendimą.
– Ką pati apie tai manote: ar reikia nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės?
– Referendumo sąlygos yra įrašytos į Konstitucijos pirmąjį skirsnį. Tai skirsnis, kuriame yra mūsų valstybingumo pagrindai. Jeigu vieną iš punktų pajudiname – palengviname sąlygas referendumui įvykti, tai reiškia, kad pajudiname visą skirsnį. Konstituciškai tai nėra teisinga, manau, kad taip pasisakytų ir Konstitucinis Teismas. Bet jo negalime užklausti, nes įstatymas dar nėra priimtas.
Mano galva, Prezidentė teisingai pasielgė vetuodama, nes referendumo palengvinimas išdarko Konstituciją. Mes norime padėti savo tautiečiams, girdime pasaulio lietuvių balsą. Bet dėl dvigubos pilietybės turi pasisakyti tauta.
Ką reikėtų daryti? Ką siūlo ir Prezidentė: jėgas nukreipti į referendumo organizavimą tokiomis sąlygomis, kokias apibrėžia Konstitucija. Kitaip, kas gali paneigti, jog neatsiras referendumų dėl valstybinės kalbos, simbolių ir kitų dalykų?
Manau, reikėtų pritarti Prezidentės veto.
– Ar pritartumėte ir veto dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo? Ką manote apie ligoninių tinklo optimizavimą, ar tai gali būti atiduota vien į ministro rankas?
– Prezidentė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą vetuodama akcentavo nevienodų sąlygų sudarymo valstybinėms ir privačioms įstaigoms problemą.
Manau, tikslinga būtų įvertinti Prezidentės argumentus ir nuimti įtampas.
Bet turėtume atmesti Prezidentės veto – priimti įstatymą, kitaip liks galioti senasis, ir nedelsiant pradėti jį tvarkyti.
Dėl galių suteikimo ministrui pertvarkyti tinklą – reikėtų dar galvoti. Manau, turėtų pasitelkti sveikatos tarybas.
Kiekvienos ligoninės situaciją reikia atskirai vertinti ir neuždaryti tų ligoninių, kurios turi sukauptą modernią aparatūrą, gali pasitelkti specialistų.
Į Kuršėnų ligoninę, pavyzdžiui, atvažiuoja specialistai konsultantai ir nebereikia laukti ilgose eilėse, važinėti 22 kilometrus į Šiaulius. Yra dienos stacionaras, kuriame galima gauti visas paslaugas. Tik rimtesnei ligai užklupus važiuojama į didžiąsias ligonines.
Sveikatos priežiūros tinklo pertvarkoje negali būti skubos. Todėl įstatymą priėmus, reikėtų atidėti jo įsigaliojimą ir išsiaiškinti su savivaldybėmis dėl kiekvieno atvejo.
Dėl reformų – „ant kilimėlio“
– Dėl ko rudens sesijoje gali kilti daugiausia diskusijų?
– Vyriausybė yra pateikusi per 100 teisės aktų, pavieniai Seimo nariai taip pat teikia projektus. Turėsime apie 400 teisės aktų projektų – tai ženkliai per didelis kiekis. Niekaip neprieiname prie tvarkos mažinti įstatymų kiekį ir didinti kokybę.
Praėjusioje sesijoje daugiausia diskutavome dėl mokestinės reformos, dabar gi – dėl kitų metų biudžeto ir Lietuvos situacijos Europos Sąjungos kontekste. Artėja nauji biudžetiniai metai, nauji finansiniai laikotarpiai.
Kiekvieną antradienį į Seimą ateis ministrai aiškinti, ką padarė dėl priimtų sprendimų. Ypač žiūrėsime, kaip vyksta reformos. Švietimo ir mokslo ministrė pirmoji stovės tribūnoje – dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo, klasių krepšelio įvedimo.
Aišku, kitų metų biudžeto projektas užims didžiausią dalį svarstymų. Spalio 18 dieną numatomas naujo biudžeto pateikimas. Matome, kad jis bus didesnis ir turėsime didesnes galimybes.
Labai svarbu, kad "Sodros" 3,7 milijardo eurų skola yra likviduota, perkelta į valstybės biudžetą. „Sodra“ išlaisvinta nuo skolos ir gali kaupti rezervą. Nebemokės 2 procentų įmokos į kaupiamuosius pensijų fondus.
Žmogaus rūpestis bus mokėti įmokas pensijų fondui nuo savo darbo užmokesčio pajamų, prisidės papildomai ir valstybės biudžetas – 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio. Prievolės nebus, kaip toliau žmonės pasirinks – jų valioje.
– Opozicija kritikuoja, kad reformos tik minimalios, kosmetinės ir nėra gerai apgalvotos, kad bus chaosas. Ar tvirtai jaučiatės?
– Kiekvienas ministras su savo komanda turėjo apgalvoti, kad nebūtų chaoso. Seime taip pat gilinomės, ne šiaip mygtukus spaudėme.
Problema, manau, ta, kad tuo pačiu laiku sutapo labai daug reformų – valstybės tarnybos, viešojo sektoriaus, aukštojo mokslo optimizavimo, vaiko teisių apsaugos, sveikatos priežiūros, mokestinė, pensijų.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, matysime, kiek kainuoja darbo vieta. Skubėjome mokesčių įstatymus priimti, kad būtų ruošiamos tvarkos ir, jeigu išryškės klaidos, jas dar galima būtų ištaisyti su naujo biudžeto priėmimu. Nebijome pasakyti, kad suklydus reikia klaidas taisyti.
– Kokie dar žmonėms aktualūs sprendimai rengiami?
– Jau turime aiškią poziciją dėl vaiko pinigų – nuo 30 eurų auga iki 50 eurų. Vyriausybė pritaria, tam papildomai bus skiriami 93 milijonai eurų. Per 500 tūkstančių vaikų gaus po 50 eurų nuo sausio 1 dienos.
Su šeimos stiprinimo įstatymo paketu ateina parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti regionuose. Nuo rugsėjo iki gruodžio tam skiriami 2 milijonai eurų, paramą, skaičiuojama, gautų 105 šeimos – tai nėra daug. Kitų metų biudžete numatomi 4 milijonai eurų – svarbu numatyti ženkliai didesnę sumą, kad ši parama pasiteisintų.
Neapmokestinamas pajamų dydis nuo 310 eurų iki 380 eurų, o neįgaliesiems – iki 450 eurų jau padidintas šiais metais. Per trejų metų laikotarpį numatyta NPD padidinti iki 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio – tai būtų grandiozinė programa. Tai reiškia, kad mažas pajamas gaunantys iš viso nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio, į rankas gautų daugiau pinigų.
Bet turime žiūrėti, kaip tada subalansuosime biudžetą?
– Gal Finansų ministerija planuoja naujus mokesčius?
– Finansų ministerija dabar pluša prie biudžeto projekto. Skaičiuoja, kaip mokestinė reforma palies biudžetą. „Sodros“ mokesčiai mažėja ir gyventojų pajamų mokestis mažėja – vienu procentu: nuo 21 iki 20 procentų. Ar surinksime biudžetą? Ar investicijų, inovacijų reforma, kuria siekiame pritraukti investuotojų, atneš didesnį pelną?
– Automobiliai dėl taršos ar nebus apmokestinti?
– Nebus, nebent tik naujai įsigyjami. Europos Sąjunga kelia reikalavimą apmokestinti taršius automobilius.
Negudru nepanaudoti pinigų
– Ar savivaldybės kreipiasi dėl kitų metų valstybės investicijų?
– Merai aktyviai kreipiasi. Šiaulių – ir dėl Rėkyvos mokyklos renovacijos, ir dėl kitų renovacijų. Tik sakyčiau, jog labai negaspadoriška yra taupyti biudžeto lėšas, jų laiku neinvestuoti, nepanaudoti žmonių gerovei didinti. Tai tiesiog negudru. Reikia, kad kiekvienas turimas euras būtų įveiklintas.
– Šiaulių miesto savivaldybė garsino pernai sutaupiusi net 16 milijonų eurų.
– Tie 16 milijonų eurų – tai ne tie pinigai, kuriuos reikėtų taupyti.
Džiaugiuosi, kai savivaldybėse galvojama apie laisvųjų ekonominių zonų veiklą, kai girdžiu, jog Akmenės rajono meras tą ir tą padarė, pritraukdamas investicijų. Kaunas kaip garsėja, naujos įmonės ten kuriasi. Ne viskas nuo Vilniaus priklauso – daug lemia asmeninis kiekvieno mero gebėjimas.
– Gal savivaldybes optimizuosite, gyventojų juk mažėja? Neplanuojate administracinės reformos?
– Nebuvo tokių diskusijų. Seime tik yra užregistruoti projektai mažinti Seimo narių skaičių – ir iki 101, ir iki 121. Jeigu sprendimą priimtume, keistųsi rinkimų apygardos.
Bet iki savivaldos rinkimų to negalėtume daryti, Vyriausioji rinkimų komisija jau derina rinkimų datą – 2019 metų kovo 3 dieną.
Apie rinkimus
– Esate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotoja. Ar „valstiečiai“ jau turi kandidatus į merus Šiauliuose, Šiaulių rajone? Ką keltumėte kandidatu į Prezidentus?
– Į Prezidentus, mano nuomone, jeigu sutiks, galėtų kandidatuoti ir sulauks palaikymo Saulius Skvernelis. Dėl kandidatų į merus konkrečių pavardžių dar nėra.
Seime turime šiauliečius Stasį Tumėną, Arūną Gumuliauską. Jie rūpinasi Šiauliais, bet nemanau, kad kuris iš jų planuotų kandidatuoti į merus. Manau, ieškosime kitų kandidatų.
Mano nuomone, kas pasiryžo dirbti Seime, ypač išrinktas vienmandatėje apygardoje, tai ir turėtų baigti kadenciją. Rinkimai vienoje apygardoje kainuoja 300 tūkstančių eurų.
Šiaulių rajone matome gerai dirbantį merą Antaną Bezarą. Manom, kad partijos skyrius juo pasitikės ir jis ryšis dirbti antrą kadenciją.
„Stipri opozicija – puiku“
– Kaip manote, kodėl Seimo rinkimus laimėję „valstiečiai“ vis sulaukia didelio pasipriešinimo?
– Manau, dėl to, kad daug ką pajudinome. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas dėl verslo įtakos politikams ypač sukėlė aistras.
Galbūt įtakos turi ir tai, kad antrą vietą rinkimuose laimėję konservatoriai liko opozicijoje – tai neatitiko rinkėjų lūkesčių. Gal galėjome su Tėvynės sąjunga sudaryti koaliciją, bet nepavyko.
Seime stipri opozicija – puiku, verčia valdančiuosius pasitempti. Bet opozicija iki šiol nesugeba išsirinkti savo lyderio, vadinasi, nė tarpusavyje nesugeba susitarti.
Mes su opozicija ieškome susikalbėjimo atskirais klausimais ir randame. Valdantieji dabar neturime daugumos Seime. Tariamės pasirašyti susitarimą su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.
– Kokios reakcijos sulaukiate iš rinkėjų?
– Iš jų didesnio pykčio nejaučiu. Pasako: baikite tarpusavio ginčus – orientuokitės į darbą.
Žmonės nori matyti konkrečius rezultatus, nori sprendimų, kurie gerina gyvenimą. Kai mato, kad dar vieną kažkokią komisiją kuriame, piktinasi.
Aš esu neparanki savo kolegoms, nes irgi sakau, kad nebesidairykime atgal į praeitį, o fokusuokimės į ateitį.
Bet nežinau, ar nebus sukurta komisija tirti Seimo veiklą nuo 2009 metų – skolinimosi ir kitus reikalus.
Regioninė politika – nearti dirvonai
– Ar regionai sulauks dėmesio, prioritetinių investicijų pagal Baltąją knygą? „Valstiečiai“ per rinkimus žadėjo regionus stiprinti, bet ar neįžvelgiate, jog optimizuojant įvairias struktūras vyksta centralizacija? Žadėjote ir emigraciją mažinti.
– Regioninėje politikoje dirvonai dar neišarti.
Centralizacijos yra, bet džiaugiuosi, kad pavyko atkovoti Šiaulių teritorinę darbo biržą. Gal ir kokią ministeriją pavyks išsiųsti į Kauną?
Kita vertus, Seime privalai matyti visumą, o Vyriausybė privalo racionaliai lėšas naudoti. Neišeina padaryti visko iš karto. Bet turiu optimizmo, kad daug kas pavyks.
Dėl demografinės situacijos galime pasidžiaugti: trečias mėnuo iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta.
– Bet ar tas rodiklis gerėja grįžtančių lietuvių, ar atvykstančių užsieniečių sąskaita?
– Jeigu ukrainiečiai atvyksta, ar tai blogai? Jie čia mokesčius moka, pensijas mums uždirba.
„Pikantiški“ dalykai nepuošia
– Ketvirtą kadenciją dirbate Seime, ar yra daugiau politinės kultūros? Ar nepamirštami pažadai būti „arčiau žmogaus“?
– Kolegoms nuolat sakau, jog neužtenka vaikščioti tik po Vilnių, jog turi pasivaikščioti ir po kaimą, tada ir kitokie įstatymai gims.
Politinė retorika Seimo nepuošia. Nepuošė ir ankstesnių kadencijų Seimo.
Dažnai atsiprašau žmonių dėl to, ką jie mato per televiziją, nes apie Seimo narius vis rodomi „pikantiški“ dalykai – tai dėl alkoholio, tai dėl automobilų ar dar kažko.
Yra Seimo narių, kurie prie mikrofono vis veržiasi ir su vienu sakiniu – mat taip didėja jų pasisakymų statistika. Keisime tą praktiką.
– Ko pati tikėjotės šią kadenciją?
– Vyliausi, kad šią kadenciją bus daugiau konsoliduotų sprendimų. Sutariame ir darome nebekišdami pagalių į ratus. Kaip, pavyzdžiui, dėl krašto apsaugos buvo pasirašytas partijų susitarimas skirti 2 procentus BVP iki 2020 metų. O kaip bus su susitarimu iki 2030 metų – jau neaišku. Siūlome skirti 2,5 procento. Bet socialdemokratai mano kitaip.
0,1 procento BVP sudaro apie 50 milijonų eurų. Dabar krašto apsaugai skiriame 873 milijonus eurų, arba 2,1 procento nuo BVP.
Galvokime apie šių lėšų panaudojimą: duokime iš jų uždirbti verslui, Lietuvoje galime gaminti šovinius, įrangą, gal šauktiniams didinkime išmokas, bet nepriešinkime krašto apsaugos ir socialinių reikalų.
Nacionalinis biudžetas sudaro 9 milijardus eurų, o socialinei sričiai skiriama 5,3 milijardo eurų. Tai dideli pinigai. Reikia galvoti ir apie balansą. Ar galime tik vis pašalpas didinti?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Rima Baškienė, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, tikina, jog reformos bus taisomos, jeigu paaiškės klaidos: „Nebijome pasakyti, kad suklydus reikia išsitaisyti.“
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pritartų Prezidentės veto, jog negalima lengvinti referendumo sąlygų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo: „Toks palengvinimas išdarko Konstituciją. Kas paneigs, jog tuomet neatsiras referendumų dėl valstybinės kalbos ar simbolių?“
