Su­si­ti­ko Ra­kan­džių kai­mo gy­ven­to­jai

MUMS RA­ŠO

Su­si­ti­ko Ra­kan­džių kai­mo gy­ven­to­jai

Karš­tą pa­sku­ti­nį rugp­jū­čio šeš­ta­die­nį Ra­kan­džių kai­mo (Šiau­lių r.) žmo­nės su­si­rin­ko į gar­bin­go Pra­no Ši­mai­čio so­dy­bą pa­mi­nė­ti pir­mo­jo su­si­ti­ki­mo 30-me­tį. Pir­ma­ja­me su­si­ti­ki­me mū­sų gy­vų bu­vo 154, o da­bar – 59. La­bai gau­siai da­ly­va­vo anū­kai, proa­nū­kiai. Tė­vų so­dy­bo­je Me­čis­lo­vas Ši­mai­tis ma­lo­niai priė­mė mus, že­mie­čius, kai­my­nus. Su­si­rin­ko apie 80 žmo­nių. Links­mi­no Pa­ka­pės mu­zi­kan­tai.

Kas tie Ra­kan­džiai? Tai kai­mas tarp Gruz­džių ir Šiu­py­lių. Tar­pu­ka­riu bu­vo 32 so­dy­bos, tu­rė­jo 414 hek­ta­rus že­mės. Ta­da kai­me bu­vo 140 vai­kų. Ūki­nin­kas Mar­ci­jo­nas Ži­bai­tis val­dė 24 ha, au­gi­no 8 vai­kus. Vi­si vai­kai išė­jo moks­lus, bu­vo gar­bin­gi žmo­nės. Ūki­nin­kai An­ta­ni­na ir Ka­zi­mie­ras Vait­kai val­dė 52 ha že­mės, au­gi­no 12 vai­kų. Ne vi­sa že­mė bu­vo der­lin­ga, bet su Die­vo pa­dė­ji­mu ne­ba­da­vo. Vi­si vai­kai su­ra­do sa­vo vie­tą gy­ve­ni­me. Ši­mai­tie­nė Pra­nė pa­gim­dė 12 vai­kų, o že­mės te­tu­rė­jo 9 ha, Če­pu­lie­nė Ag­nieš­ka pa­gim­dė 12 vai­kų, tu­rė­jo 9 ha že­mės, Zu­za­na Če­pu­lie­nė – 8 vai­kus, o že­mės – tik 4 ha.

Ra­kan­džiai to­li nuo mies­tų, nuo ge­rų ke­lių. Darbš­tūs, kant­rūs kai­mo žmo­nės au­gi­no gau­sias šei­mas, vi­si bu­vo ap­reng­ti, pa­val­gę, su­ra­do sa­vo vie­tą po sau­le. Ne­bu­vo ta­da so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, ne­bu­vo pa­šal­pų, gy­dy­to­jas – už 4 km, pri­va­tus. Ne­bu­vo pa­dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­vės. Toks maž­daug bu­vo kai­mas ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais iki ko­lek­ty­vi­za­ci­jos.

Kai­mas ga­li di­džiuo­tis, kad ja­me gi­mė auš­ri­nin­kas Jo­nas Šliū­pas (1861–1944). Jam, ne­to­li tos vie­tos, kur sto­vė­jo jo tro­ba, pa­sta­ty­tas pa­mink­las. Jį pri­žiū­ri Me­čis­lo­vas Ši­mai­tis, se­niū­ni­ja.

Kai­mo že­mė­se sto­vi ir pa­mink­li­nis ak­muo la­kū­nui Fe­lik­sui Vait­kui. Ra­kan­die­čiai pa­ger­bė ir žu­vu­sius po­ka­riu žmo­nes – jiems pa­sta­ty­tas di­džiu­lis ak­muo. Ta­len­tin­gas tau­to­dai­li­nin­kas Ste­po­nas Ši­mai­tis pa­da­rė di­džiu­lį ąžuo­li­nį pa­mink­lą kai­mo mo­ti­noms. Mes tu­ri­me ir sa­vo par­ką, pa­so­din­tą 1988 me­tais. Me­čis­lo­vas Ši­mai­tis pa­do­va­no­jo apie hek­ta­rą že­mės kai­mo par­kui. Gra­žiai au­ga prieš 30 me­tų kiek­vie­no kie­mo pa­so­din­tas ąžuo­las, kle­vas.

Ma­lo­nu, kad ma­no dė­dės Pi­ly­po Ja­tu­lio ini­cia­ty­va ir jo me­džia­gos pa­grin­du tu­ri­me apie 300 pus­la­pių kny­gą su nuo­trau­ko­mis, pla­nais – Ra­kan­džių kai­mo is­to­ri­ją. Jo min­tis bu­vo su­reng­ti kai­mo su­si­ti­ki­mą dar ta­ry­bi­niais lai­kais, bet bū­tų bu­vę sun­ku, ne­bū­tų lei­dęs sau­gu­mas.

5-aja­me su­si­ti­ki­me buvo pa­gerb­ti se­niau­si kai­mo žmo­nės Jo­nas Če­pu­lis, pro­fe­so­rius, gi­męs 1925 me­tais. Pa­dė­ka ap­do­va­no­ta liau­diš­ką me­di­ci­ną pro­pa­guo­jan­ti An­ge­lė Pra­že­vals­kie­nė. Su­si­rin­ku­sius pa­svei­ki­no Gruz­džių se­niū­nė Ni­jo­lė Bag­do­na­vi­čie­nė.

Ma­lo­nu su­si­tik­ti gim­ta­ja­me kai­me. Ja­me li­ko tik dvi so­dy­bos iš 32-jų. Gai­la, kad spar­čiai re­tė­ja mū­sų gre­tos, ir li­ku­sie­ms dau­giau­sia per 80 me­tų. Jau­niau­sia Kris­ti­na Ja­ku­baus­kai­tė – 43 me­tų.

Gražiai skam­bė­jo mu­zi­ka, šir­dį šil­dė ma­lo­nūs pri­si­mi­ni­mai, ska­nus bu­vo Me­čis­lo­vo Ši­mai­čio alus, sko­nin­gai Au­gus­ti­nos Ši­mai­tie­nės ir Ele­nos Ki­bil­die­nės pa­puoš­tas šven­ti­nis sta­las. Bū­tų ge­rai su­lauk­ti ki­to su­si­ti­ki­mo.

Kos­tas Ja­tu­lis, ra­kan­diš­kis,

As­me­ni­nė nuo­tr.

Ra­kan­džių kai­mas, pa­mink­las mo­ti­noms. Au­to­rius – Ste­po­nas Ši­mai­tis.