Profesionalių vairuotojų labai trūksta

Pro­fe­sio­na­lių vai­ruo­to­jų la­bai trūks­ta

Kro­vi­nių ve­ži­mo rin­ka ir tarp­tau­ti­niai per­ve­ži­mai yra spar­čiai au­gan­ti ir pel­nin­ga ūkio ša­ka. Bet ve­žė­jams trūks­ta vai­ruo­to­jų.

Vid­man­tas MI­SE­VI­ČIUS

Da­bar­ti­nė tvar­ka ydin­ga

Lie­tu­vos ve­žė­jų są­jun­gos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Si­gi­tas Ži­lius pa­žymi, kad Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nių per­ve­ži­mų trans­por­to vie­ne­tų skai­čius di­dė­ja po dvi­de­šimt ir dau­giau pro­cen­tų kiek­vie­nais me­tais. Maž­daug apie 6 000 viene­tų kas­met. Kiek­vie­nam trans­por­to vie­ne­tui sta­tis­tiš­kai rei­kia apie 1,5 ir dau­giau vai­ruo­to­jo. Rea­ly­bė yra to­kia, kad da­lis vai­ruo­to­jų kiek­vie­nais me­tais kei­čia dar­bo sri­tį, išei­na į pen­si­ją, emig­ruo­ja ir t. t. No­rint kom­pen­suo­ti šiuos pra­ra­di­mus, kas­met rei­kia apie 12 000–15 000 vai­ruo­to­jų.

„De­ja, Lie­tu­vos mo­ky­mo įstai­gos rei­kia­mo skai­čiaus pro­fe­sio­na­lių tarp­tau­ti­nių per­ve­ži­mų vai­ruo­to­jų per me­tus pa­ruoš­ti ne­ga­li. Nau­jo­sios Vil­nios ir Troš­kū­nų mo­kyk­los jų pa­ren­gia tik ke­lias de­šim­tis. Ki­tos mo­ky­mo įstai­gos gal­būt ga­lė­tų pa­ruoš­ti dau­giau vai­ruo­to­jų, bet Lie­tu­vo­je bai­gia­mi iš­sem­ti žmo­giš­kie­ji re­sur­sai. No­rin­čių bū­ti vai­ruo­to­jais taip pat nė­ra daug“, – rea­li­jo­mis da­li­ja­si S.Ži­lius.

„Prieš po­rą me­tų, kai tik tarp­tau­ti­nių kro­vi­nių ga­be­ni­mo vai­ruo­to­jų pro­fe­si­ja bu­vo įtrauk­ta į trūks­ta­mų pro­fe­si­jų są­ra­šą, vi­zas vai­ruo­to­jams iš tre­čių­jų ša­lių pa­vyk­da­vo gau­ti per sa­vai­tę. Da­bar tai trun­ka ke­lis mė­ne­sius. URM kon­su­li­niai sky­riai ir Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas ski­ria per ma­žai re­sur­sų pro­ce­dū­roms op­ti­mi­zuoti. Čia, re­gis, taip pat trūks­ta dar­buo­to­jų, to­dėl il­gė­ja klien­tų ap­tar­na­vi­mo lai­kas. Be to, pa­sta­rai­siais me­tais ženk­liai išau­go rei­ka­lau­ja­mų do­ku­men­tų są­ra­šas, dau­gė­jo no­rin­tiems įsi­dar­bin­ti ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų“, – pa­si­kei­ti­mus ap­žvel­gia pa­šne­ko­vas.

Ve­žė­jams ir vai­ruo­to­jams ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl po vie­ne­rių dar­bo me­tų jau rei­ka­lau­ja­ma įfor­min­ti lei­di­mą gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. S. Ži­liaus nuo­mo­ne, tai ga­li bū­ti da­ro­ma tam, kad vė­liau po­li­ti­kai ga­lė­tų gir­tis, jog gy­ven­to­jų skai­čius au­ga ar­ba taip ban­do­ma už­si­dirb­ti pa­pil­do­mų po­li­ti­nių ba­lų. Ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus nuo­mo­ne, jei­gu ri­bo­ji­mai ir to­liau bus tai­ko­mi, įmo­nėms fi­ziš­kai pra­dės trūk­ti vai­ruo­to­jų, pra­si­dės pra­sto­vos, ma­žės pel­nai ir, ati­tin­ka­mai, su­ren­ka­mi mo­kes­čiai.

No­ri dirb­ti? Ap­si­šar­vuok kant­ry­be

Vai­ruo­to­jai, su ku­riais te­ko bend­rau­ti, pa­tvir­ti­no, kad lei­di­mo dirb­ti ga­vi­mas už­trun­ka ge­ro­kai il­giau, ne­gu, tar­kim, Len­ki­jo­je ir rei­ka­lau­ja ne­ma­žų in­ves­ti­ci­jų.

Alek­sand­ras, Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tis, to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jas, dir­ban­tis Lie­tu­vo­je. Me­tus lai­ko vy­ras tie­siog dir­bo. Praė­jus me­tams jam te­ko rink­tis – mes­ti dar­bą ar­ba rū­pin­tis lei­di­mu nuo­lat gy­ven­ti mū­sų ša­ly­je. Pas­ta­ra­sis lei­di­mas, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, jam vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gas, ta­čiau dar­bo rei­kia, tad vy­ras tu­rė­jo tai­ky­tis su tai­syk­lė­mis.

Do­ku­men­tams tvar­kytis į Lie­tu­vą Alek­sand­ras vy­ko 5 kar­tus. Dar kar­tą vy­ras tu­rės at­vyk­ti pa­siim­ti lei­di­mo. Ke­lis kar­tus te­ko vyk­ti į Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nę Mins­ką. Do­ku­men­tai, au­to­mo­bi­lio drau­di­mas, ke­lio­nės iš­lai­dos ir t. t. sie­kė apie 600 eu­rų.

Reik­tų įver­tin­ti ir tai, kad gaiš­da­mas lai­ką do­ku­men­tams tvar­ky­ti, vy­ras ne­ga­li dirb­ti. Tai, vi­sų pir­ma, – nuo­sto­lis jam. Taip pat dėl pra­sto­vų ken­čia įmo­nė ir, ga­liau­siai, vals­ty­bė, ku­ri šiuo at­ve­ju ne­gau­na mo­kes­čių. Alek­sand­ras įsi­ti­ki­nęs, kad pa­nai­ki­nus rei­ka­la­vi­mą iš­siim­ti lei­di­mą gy­ven­ti, dar­bi­nių vi­zų ga­vi­mas tap­tų ge­ro­kai spar­tes­nis ir pa­pras­tes­nis.

URM ko­men­ta­ras

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir kul­tū­ri­nės dip­lo­ma­ti­jos de­par­ta­men­to at­sto­vai pa­brė­žė, kad at­si­žvelg­da­mos į pa­si­tai­kan­čius pikt­nau­džia­vi­mo at­ve­jus krei­pian­tis dėl vi­zų ir siek­da­mos juos už­kar­dy­ti, Lie­tu­vos vi­zų tar­ny­bos už­sie­ny­je tu­ri įver­tin­ti vi­są pa­sie­kia­mą in­for­ma­ci­ją. Bū­tent šios in­for­ma­ci­jos ga­vi­mas ar duo­me­nų, nu­ro­dy­tų pa­teik­tuo­se do­ku­men­tuo­se, au­ten­tiš­ku­mo pa­tik­ri­ni­mas ga­li pa­rei­ka­lau­ti pa­pil­do­mų lai­ko są­nau­dų, apie ku­rias ir kal­bė­jo ve­žė­jų at­sto­vas.

Taip pat URM at­sto­vai pa­tvir­ti­no, jog pa­gal ES tei­sę, il­ga­lai­kės (na­cio­na­li­nės) vi­zos ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­pis ga­li bū­ti ne il­ges­nis kaip vie­ne­ri me­tai. Jei­gu už­sie­nie­čiui lei­džia­ma pa­si­lik­ti il­giau kaip vie­ne­rius me­tus, il­ga­lai­kė vi­za, prieš pa­si­bai­giant jos ga­lio­ji­mo lai­kui, tu­ri bū­ti pa­kei­čia­ma lei­di­mu gy­ven­ti.

Pa­reng­ta pa­gal res­pub­li­ka.lt

Giedriaus BARANAUSKO nuo­tr.

Tarp­tau­ti­niai per­ve­ži­mai – vie­na iš au­gan­čių ūkio ša­kų.