
Naujausios
„Toksikos“ krosnyje – dar daugiau atliekų?
UAB „Toksika“ planuoja sudeginti daugiau pavojingų atliekų. Netoli Šiaulių pastatytas deginimo įrenginys yra galingesnis, negu buvo numatyta konkurso sąlygose, todėl kasmet kelis mėnesius jis yra stabdomas. Gavus leidimą, vietoj 8 000 tonų per metus į krosnį gali būti kišama ir 10 000 tonų. „Toksika“ ramina, jog tai – tik ateities planai. Gyventojai jau kelerius metus uosto, jų žodžiais, „nenusakomą kvapą“ ir dairosi į pavojingą objektą.
Loreta KLICNER
loreta@ skrastas.lt
Bendruomenė pasigenda socialinės atsakomybės
Bridai (Šiaulių r.) nuo pavojingų atliekų deginimo įrenginio, pastatyto Jurgėliškių kaime, yra nutolę apie porą kilometrų. Netoli „Toksikos“ Šiaulių filialo veikia apskrities nepavojingų atliekų sąvartynas, Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiai.
Pakalbinti Bridų kaimo gyventojai pasakojo ramiais vakarais užuodžiantys „nenusakomą kvapą“, kiti priešingai – neaiškių kvapų užuodžia, kai juos atpučia vėjas. Kvapą jiems sunku apibūdinti ir pasakyti, ar jis sklinda iš „Toksikos“, ar iš sąvartyno, ar net iš grybyno, esančio už 10 kilometrų, prie Gruzdžių. Gyventojai svarstė, ar nepadidės tarša, jeigu bus deginama daugiau?
Asociacijos Bridų bendruomenė pirmininkė Rasa Šiškuvienė tik pasidžiaugė, kad kaimynystė su pavojingu objektu nesumažino nekilnojamojo turto kainų: šalia miesto įsikūręs kaimas yra paklausus tarp miestiečių. Tačiau ji pasigedo UAB „Toksika“ bendradarbiavimo su gyventojais: „Kai statė įrenginį, mums žadėjo daug, sakė, jeigu reikės – net žalią liniją medžiais užsodins. Bet nuo to laiko, kai pradėjo deginti atliekas, neturime jokių santykių.“
R. Šiškuvienė kartu su kitų bendruomenių atstovais matė įrenginį, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Jos nuomone, pavojingas atliekas deginanti įmonė turėtų jausti socialinę atsakomybę ir prisidėti prie arčiausiai gyvenančios bendruomenės poreikių: kaimas neturi dviračių tako, jungiančio su Šiauliais, koplyčios, remonto reikia pastatui, kuriame įsikūrusi biblioteka, renginių salė, yra ir kitų poreikių, nes kaimas sensta. Žvelgdama į nenaudojamą vandens bokštą, R. Šiškuvienė svarsto: gal jis galėtų tapti apžvalgos bokštu, nuo kurio matyti net Kryžių kalnas.
„Per ankstyva informacija“
Pavojingų atliekų deginimo įrenginys Jurgėliškių kaime pradėtas statyti prieš dešimt metų, 2010-aisiais turėjo būti paleistas, tačiau konkursą laimėjusi Italijos bendrovė „Hafner Slr“, vadovaujama Heinrich Hafner, įrengė galingesnį įrenginį, nei reikalauta konkurso sąlygose, ir dar su daugybe trūkumų. „Šiaulių kraštas“ rašė, kad įrenginio bandymų metu buvo užfiksuoti 3,4 karto didesni už leistinus vėžį sukeliančių medžiagų – dioksinų ir furanų – išmetimai į aplinką.
2014 metų liepą atliekant paskutinius bandymus driokstelėjo sprogimas, apie kurį bandyta nutylėti – buvo pastumtas sandarinimo žiedas ir krosnį teko stabdyti avariniu būdu.
Po avarijos Ūkio ministerijos valdoma UAB „Toksika“ pasitelkė ekspertą iš Šveicarijos, kuris įvertino įrenginio trūkumus ir nurodė, ką reikėtų taisyti. Kadangi „Hafner Slr“ atsisakė trūkumus pašalinti savo lėšomis, „Toksika“ paskelbė konkursą naujam rangovui trūkumams ištaisyti.
2015 metų pradžioje pavojingų atliekų deginimo krosnis buvo užkurta. Jai leista per metus sudeginti iki 8 000 tonų atliekų. Šiuo metu „Toksika“ svarsto kreiptis į Aplinkos ministeriją leidimo deginti daugiau – įrenginys pajėgtų dūmais paleisti ir 10 000 tonų.
„Ši informacija – per ankstyva, – „Šiaulių kraštui“ sakė sako UAB „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas. – Įrenginys yra galingesnis negu buvo pirkimo sąlygose, bet tai kita istorija, kurią nagrinėja teismas. Vykdydami veiklą, matome galimybes ateityje praplėsti, nes šiandien su 8 000 tonų per metus esame, turbūt, mažiausi Europoje.“
A. Dirvinskas užtikrino, kad tarša nebus didesnė, jeigu sudegins daugiau atliekų. Kaip tai paaiškinti?
– Mes prašytume ateityje nedidinti valandinio, mėnesinio sudeginamų atliekų kiekio, bet didinti metinį kiekį, – paaiškino generalinis direktorius. – Šiandien turime tris mėnesius sustoti. Aišku, tuo metu išsivalome, susitvarkome, bet jeigu nėra tokių darbų, turime specialiai sustoti, kad neviršytume leistinų deginti kiekių.
Pagal išduotus leidimus, mūsų riba yra ne daugiau kaip 1 200 kg sudeginamų atliekų per valandą.
Kol kas jokių paraiškų dėl didesnio kiekio, kreipimosi į Aplinkos ministeriją nesame padavę, tai – galimybės į ateitį.
Kita vertus, įrenginys yra modernus, mes dirbame su didele atsarga, o atliekų, kuriose yra daugiau sieros ar chloro, mes nedeginame, nes negalime, jos yra išvežamos į Europą, į galingesnius deginimo įrenginius.
Mūsų internetinėje svetainėje galite pažiūrėti deginimo įrenginio taršos grafikus, juos gyvai mato Šiaulių aplinkosaugininkai. Matuojami šeši parametrai.
– Bet ten nėra duomenų, kiek išmetama furanų ar dioksinų.
– Jie yra matuojami pagal reikalavimus du kartus per metus. Matuoja tarptautinė kompanija. Matuos ir šį rudenį.
– Kuo remiatės sakydamas, kad Lietuvoje išaugo poreikis deginti daugiau pavojingų atliekų?
– Jaučiamas ekonominis pakilimas, rinka intensyvėja ir gamybiniame procese lieka atliekų. Manau, saugiau jas surinkti ir sutvarkyti tinkamai, negu leisti gyventojams ar įmonėms sandėliukuose, garažuose deginti panaudotą gumą ar alyvą. Tikrai saugiau, kai sutvarko specialistai.
– Vadinasi, 10 000 tonų pavojingų atliekų būtų nesunku surinkti Lietuvoje?
– Nesakau, kad 10 000 tonų, gali būti ir 8 500–9 000 tonų. Ar gausime palaikymą? Be to, bus privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, svarstyti su visuomene.
– Ar dėl per didelio įrenginio nepatiriate nuostolių? Panašu, kad bandoma prie įrenginio derinti atliekų kiekius.
– Jokiu būdu, pelningi buvo ir pernai metai, ir šių metų pirmas pusmetis.
Kai įrenginys buvo projektuojamas prieš 10 metų, manyta, kad reikės papildomai deginti krosnies kurą, kad palaikytume temperatūrą. Praktika rodo, kad krosnies kuro visai nereikia, nes temperatūrai palaikyti naudojame panaudotą alyvą – arba nemokamai susirenkame, arba per konkursus nebrangiai nusiperkame.
Savo žinioje turime du valstybinės reikšmės objektus – deginimo įrenginį ir pavojingų atliekų sąvartyną. Pajamas generuoja tik deginimo įrenginys. Sąvartynas dėl esančio taršos mokesčio į biudžetą – 65 eurai už toną paguldytų atliekų – yra dar nekonkurencingas. Dar turime savo vartų mokestį, kuris turi padengti statybos sąnaudas, šios dienos išlaidas ir 30 metų į priekį sąvartyno kaupo priežiūrą.
Šiandien sąvartynas pildomas tik mūsų po deginimo likusiais lakiaisiais pelenais ir šlakais, iš išorės atliekų gauname minimaliai. Sąvartynas negeneruoja nei pajamų, nei atliekų, o amortizaciniai kaštai, nusidėvėjimas yra labai didelis.
– Kaip gali būti, kad pavojingų atliekų tvarkymo projektas vis dar formaliai nebaigtas, nors krosnis rūksta treji metai? Įrenginio statybai buvo skirta per 52 milijonai litų ES Sanglaudos fondo lėšų, jas teks grąžinti?
– Dėl grąžintinų lėšų informacijos tikrai neturime. Kreipsimės į Finansų ministeriją, kad išaiškintų grėsmes. Finansavimas iš ES Sanglaudos fondo įrenginiui buvo 15 milijonų eurų, panaudota – 13 milijonų, du sulaikyti, kai projektas vėlavo.
Taip, projektas nėra baigtas, nes jis gana platus, į jį įėjo ir pesticidų, ir odų sąvartyno tvarkymas. Dar nepasibaigęs mūsų santykis su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), su kuria vyksta teisminiai procesai dėl rangovų parinkimo tvarkyti pesticidus.
Išgelbės senatis?
Užvakar Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl atliekų deginimo gamyklos, kurioje kaltinimai dėl sukčiavimo stambiu mastu pareikšti įrenginio statytojui Italijos bendrovės „Hafner Slr“ vadovui Heinrich Hafner bei tuometiniam šio įrenginio statybas užsakiusios bendrovės „Toksika“ generaliniam direktoriui Virginijui Daubarui dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Byla nebaigta – kitas posėdis paskirtas spalio 8-ąją, tačiau H. Hafner advokatas jau kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti bylą suėjus senaties terminui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
UAB „Toksika“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas teigia, kad degindama 8 000 tonų pavojingų atliekų per metus deginimo įmonė yra kone mažiausia Europoje.
Asociacijos Bridų bendruomenė pirmininkė Rasa Šiškuvienė pasakoja, kad ramiais vakarais kaime galima užuosti kvapą, kurį apibūdinti sunku.
UAB „Toksika“ deginimo įrenginys dabar per valandą gali sudeginti iki 1 200 kg pavojingų atliekų.