Visas laisvalaikis – avietyne

Vi­sas lais­va­lai­kis – avie­ty­ne

Vie­nin­te­lio Pak­ruo­jo ra­jo­ne avie­čių ūkio sa­vi­nin­kas Dai­nius Jur­gai­tis jau bai­gė nuim­ti pre­ki­nių uo­gų der­lių. Avie­ty­nas ple­čia­mas – ūki­nin­kas pa­si­so­di­no va­sa­ri­nės veis­lės au­ga­lų, pir­mą­jį der­lių duo­sian­čių ki­tą va­sa­rą.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Uo­gų ūky­je rū­pes­čių ne­trūks­ta

Nuo lie­pos vi­du­rio Dai­nius va­ka­rais, po dar­bo va­lan­dų pa­grin­di­nė­je dar­bo­vie­tė­je, „Pak­ruo­jo van­den­tie­ky­je“, ve­žio­da­vo už­sa­ko­vams ką tik nu­skin­tas avie­tes. Ūki­nin­kas skai­čiuo­ja, kad šie­met jų, tin­ka­mų par­duo­ti, pri­sky­nė be­veik dvi to­nas iš hek­ta­rą uži­man­čio avie­ty­no. Ja­me de­ra ru­de­ni­nės „Pol­ka“ veis­lės avie­tės.

Noks­tant uo­goms, į avie­ty­ną te­ko leis­tis ne tik ūki­nin­ko šei­mai: sky­ni­mas – lė­tas ir kruopš­tus dar­bas. Pri­siė­jo sam­dy­ti ir 3-4 tal­ki­nin­kus. Sky­nė­jai avie­tes čia pat rū­šiuo­da­vo, į pre­ki­nėms skir­tas tal­pas dė­da­mi tik svei­kas stam­bias uo­gas. Pa­žeis­tos, per­no­ku­sios lik­da­vo ar­ba sa­vi­nin­kams ar­ba ati­tek­da­vo jų pa­no­ru­siems sam­dy­tiems tal­ki­nin­kams.

„Šie­me­ti­niai karš­čiai „su­mai­šė pro­tą“ au­ga­lams – 'Pol­ka' pra­dė­jo no­kin­ti uo­gas be­veik mė­ne­siu anks­čiau, nei praė­ju­siais me­tais. Ir ati­tin­ka­mai anks­čiau bai­gė­si sky­ni­mas. Per­nai avie­tė­mis pre­kia­vo­me ko­ne iki pat šal­nų, spa­lio ant­ro­sios pu­sės. O da­bar ant krū­mų be­li­kę tik pa­sku­ti­nės smul­kios, ne­pre­ki­nės uo­gos. Jas su­nau­do­si­me sa­vo reik­mėms – vir­si­me uo­gie­nes, da­lį iš­ve­šiu į sul­čių spau­dyk­lą kar­tu su obuo­liais: bus šei­mai na­tū­ra­lių sul­čių“, – sa­ko D. Jur­gai­tis.

Ša­lia jau de­ran­čių avie­čių lau­ke Kund­ro­čių kai­me stie­bia­si jau­nos. Uo­gy­ną ple­čian­tis ūki­nin­kas šie­met pa­si­so­di­no pu­sę hek­ta­ro va­sa­ri­nių 'Glen Amp­le' veis­lės avie­čių. Jų pir­ma­sis der­lius lau­kia­mas ki­tų me­tų bir­že­lį.

Dai­nius ma­no, kad ru­de­ni­nės avie­tės de­ra pra­sčiau, nei tu­rė­tų. Per­nai iš jau­nų krū­mų gau­ta be­veik to­na uo­gų, šie­met ko­ne dvi to­nos. Bet li­te­ra­tū­ro­je nu­ro­do­mas 'Pol­kos' der­lin­gu­mas – apie trys to­nos iš hek­ta­ro. Ūki­nin­kas jau ėmė­si ieš­ko­ti prie­žas­čių: bend­rau­ja su moks­li­nin­kais, už­sa­kė dir­vo­že­mio ty­ri­mus.

Kol lau­kia jų re­zul­ta­tų, svar­biau­siu ru­dens iš­šū­kiu D. Jur­gai­tis va­di­na ka­rą su gram­buo­lių ler­vo­mis. Šios jau grau­žia avie­čių šak­nis – šei­mi­nin­kas ran­da plo­tus nyks­tan­čių au­ga­lų.

„Lie­tu­vo­je nė­ra re­gist­ruo­tų che­mi­ka­lų, nai­ki­nan­čių gram­buo­lių ler­vas. Už­mez­giau ry­šius su fir­ma Bel­gi­jo­je, siū­lan­čia bio­lo­gi­nę prie­mo­nę prieš šiuos ken­kė­jus – pli­ka aki­mi ne­ma­to­mus kir­mi­nė­lius ne­ma­to­dus. Jie į dir­vą iš­lei­džia­mi lais­tant kul­tū­ri­nius au­ga­lus. Ne­ma­to­dai že­mė­je su­ran­da ler­vą ir ją su­nai­ki­na. Toks ko­vos su gram­buo­liais bū­das priim­ti­nas ir to­dėl, kad svars­tau ga­li­my­bes avie­ty­nui įgy­ti eko­lo­gi­nio ūkio sta­tu­są“, – sa­ko D. Jur­gai­tis.

Ūki­nin­kau­ja vi­sa šei­ma

Vi­sas Dai­niaus ūkis uži­ma tik pu­sant­ro hek­ta­ro. Pu­sė hek­ta­ro nuo­mo­ja­ma, ki­ta da­lis – ūki­nin­ko nuo­sa­vy­bė. Su­ma­nęs kur­ti uo­gų ūkį, D. Jur­gai­tis že­mę pir­ko ten, kur pa­vy­ko ras­ti. Pak­ruo­jo ra­jo­ne dir­ba­mos že­mės skly­pų pa­siū­la la­bai ma­ža.

Pa­si­so­din­ti avie­ty­ną Dai­nius ma­nė, kaip pa­pil­do­mą už­siė­mi­mą bei už­dar­bį. Bet grei­tai su­pra­to, kad tos „pa­pil­do­mos veik­los“ vie­nam – ge­ro­kai per ­daug. Net­ru­kus tarp avie­čių stie­bų su­ko­si ne tik ūki­nin­ko žmo­na, bet ir tė­vai.

Ypač daug dar­bo avie­ty­ne pa­va­sa­rį, kai po žie­mos ky­lan­čius au­ga­lus rei­kia gel­bė­ti nuo ge­ro­kai spar­čiau au­gan­čių, ga­lin­čių už­gož­ti pikt­žo­lių.

„Mū­sų „her­bi­ci­dai“ – kaup­tu­kai ir ran­kos. Se­zo­no pra­džio­je avie­tes ten­ka ra­vė­ti ke­tu­ris, o kar­tais – ir pen­kis kar­tus. At­ro­do, ką tik pa­li­kai šva­rias va­gas, o po sa­vai­tės vėl ma­tai, kad žo­lių pil­na. Vė­liau, jau paau­gu­sios, avie­tės pa­čios žo­les nu­stel­bia“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi ūki­nin­kas.

D. Jur­gai­čio avie­ty­no tar­pu­va­giuo­se pa­lie­ka­ma žel­ti nuo­lat žo­liap­jo­vė­mis („tri­me­riais“) šie­nau­ja­ma pie­va. Ūki­nin­ko po­žiū­riu, nuo juo­dos že­mės ky­lan­čios dul­kės ga­di­na avie­tes. O kai ap­lin­kui pri­žiū­ri­ma pie­va – uo­gos au­ga ir noks­ta šva­rios.

Dai­niaus JUR­GAI­ČIO al­bu­mo nuo­tr.

Dai­niaus Jur­gai­čio avie­ty­nas uo­gas no­ki­no ant­rus me­tus.