
Naujausios
Visas laisvalaikis – avietyne
Vienintelio Pakruojo rajone aviečių ūkio savininkas Dainius Jurgaitis jau baigė nuimti prekinių uogų derlių. Avietynas plečiamas – ūkininkas pasisodino vasarinės veislės augalų, pirmąjį derlių duosiančių kitą vasarą.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Uogų ūkyje rūpesčių netrūksta
Nuo liepos vidurio Dainius vakarais, po darbo valandų pagrindinėje darbovietėje, „Pakruojo vandentiekyje“, vežiodavo užsakovams ką tik nuskintas avietes. Ūkininkas skaičiuoja, kad šiemet jų, tinkamų parduoti, priskynė beveik dvi tonas iš hektarą užimančio avietyno. Jame dera rudeninės „Polka“ veislės avietės.
Nokstant uogoms, į avietyną teko leistis ne tik ūkininko šeimai: skynimas – lėtas ir kruopštus darbas. Prisiėjo samdyti ir 3-4 talkininkus. Skynėjai avietes čia pat rūšiuodavo, į prekinėms skirtas talpas dėdami tik sveikas stambias uogas. Pažeistos, pernokusios likdavo arba savininkams arba atitekdavo jų panorusiems samdytiems talkininkams.
„Šiemetiniai karščiai „sumaišė protą“ augalams – 'Polka' pradėjo nokinti uogas beveik mėnesiu anksčiau, nei praėjusiais metais. Ir atitinkamai anksčiau baigėsi skynimas. Pernai avietėmis prekiavome kone iki pat šalnų, spalio antrosios pusės. O dabar ant krūmų belikę tik paskutinės smulkios, neprekinės uogos. Jas sunaudosime savo reikmėms – virsime uogienes, dalį išvešiu į sulčių spaudyklą kartu su obuoliais: bus šeimai natūralių sulčių“, – sako D. Jurgaitis.
Šalia jau derančių aviečių lauke Kundročių kaime stiebiasi jaunos. Uogyną plečiantis ūkininkas šiemet pasisodino pusę hektaro vasarinių 'Glen Ample' veislės aviečių. Jų pirmasis derlius laukiamas kitų metų birželį.
Dainius mano, kad rudeninės avietės dera prasčiau, nei turėtų. Pernai iš jaunų krūmų gauta beveik tona uogų, šiemet kone dvi tonos. Bet literatūroje nurodomas 'Polkos' derlingumas – apie trys tonos iš hektaro. Ūkininkas jau ėmėsi ieškoti priežasčių: bendrauja su mokslininkais, užsakė dirvožemio tyrimus.
Kol laukia jų rezultatų, svarbiausiu rudens iššūkiu D. Jurgaitis vadina karą su grambuolių lervomis. Šios jau graužia aviečių šaknis – šeimininkas randa plotus nykstančių augalų.
„Lietuvoje nėra registruotų chemikalų, naikinančių grambuolių lervas. Užmezgiau ryšius su firma Belgijoje, siūlančia biologinę priemonę prieš šiuos kenkėjus – plika akimi nematomus kirminėlius nematodus. Jie į dirvą išleidžiami laistant kultūrinius augalus. Nematodai žemėje suranda lervą ir ją sunaikina. Toks kovos su grambuoliais būdas priimtinas ir todėl, kad svarstau galimybes avietynui įgyti ekologinio ūkio statusą“, – sako D. Jurgaitis.
Ūkininkauja visa šeima
Visas Dainiaus ūkis užima tik pusantro hektaro. Pusė hektaro nuomojama, kita dalis – ūkininko nuosavybė. Sumanęs kurti uogų ūkį, D. Jurgaitis žemę pirko ten, kur pavyko rasti. Pakruojo rajone dirbamos žemės sklypų pasiūla labai maža.
Pasisodinti avietyną Dainius manė, kaip papildomą užsiėmimą bei uždarbį. Bet greitai suprato, kad tos „papildomos veiklos“ vienam – gerokai per daug. Netrukus tarp aviečių stiebų sukosi ne tik ūkininko žmona, bet ir tėvai.
Ypač daug darbo avietyne pavasarį, kai po žiemos kylančius augalus reikia gelbėti nuo gerokai sparčiau augančių, galinčių užgožti piktžolių.
„Mūsų „herbicidai“ – kauptukai ir rankos. Sezono pradžioje avietes tenka ravėti keturis, o kartais – ir penkis kartus. Atrodo, ką tik palikai švarias vagas, o po savaitės vėl matai, kad žolių pilna. Vėliau, jau paaugusios, avietės pačios žoles nustelbia“, – dalijasi patirtimi ūkininkas.
D. Jurgaičio avietyno tarpuvagiuose paliekama želti nuolat žoliapjovėmis („trimeriais“) šienaujama pieva. Ūkininko požiūriu, nuo juodos žemės kylančios dulkės gadina avietes. O kai aplinkui prižiūrima pieva – uogos auga ir noksta švarios.
Dainiaus JURGAIČIO albumo nuotr.
Dainiaus Jurgaičio avietynas uogas nokino antrus metus.