
Naujausios
Pinigai tekėjo į asmenines sąskaitas
Praėjusių metų rugsėjį minėtos įstaigos vadovas, grįžęs po atostogų, pastebėjo jam įtarimus sukėlusius pinigų pervedimus į su jais daug bendrų projektų dariusio sporto klubo sąskaitą. Per devynis kartus buvo pervesta beveik 104 tūkstančiai eurų.
Pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad minėti pinigai atsidūrė jų įmonės apskaitininkės, kuri dar ir sporto klube dirbo buhaltere, asmeninėse sąskaitose. Įtariama, jog moteris, direktoriui atostogaujant, klastodavo sąskaitas-faktūras ir jas pateikdavo centralizuotai buhalterijai, kad ši atliktų pinigų pervedimus iš įmonės į sporto klubą, o iš pastarojo sąskaitos ji pinigus persivesdavo į savo asmenines sąskaitas.
Įstaigos vadovas kreipėsi į Šiaulių apskrities policiją. Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. 51 metų įmonės apskaitininkei pareikšti įtarimai.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad iš pasisavintų pinigų moteris ne tik nepralobo, bet juos ir dar savo 40 tūkstančių eurų prarado, nes pati tapo sukčių auka.
Atsirado geradariai
Joniškietės nesėkmės istorija prasidėjo praėjusių metų pavasarį, kai, naršydama internete, perskaitė žinutę, jog pareigūnai sulaikė vaikiną, kuris turėjo 200 tūkstančių eurų, uždirbtų iš prekybos bitkoinais. Šis tyrimas dėl neteisėtų pajamų patyrė fiasko konstatavus, jog prekyba kriptovaliuta yra teisėta ir vaikinui buvo grąžinti visi jo pinigai. Moters akis užkliuvo už čia pat buvusios nuorodos į prekybos kriptovaliuta tinklalapį. Ji paspaudė ant nuorodos, pasižvalgė po tinklalapį ir jį užvėrė.
Netrukus jai paskambino rusiškai kalbantis žmogus ir pasiūlė investuoti į prekybą kriptovaliuta, nes tai esąs legalus ir patikimas biznis, duodantis gerą pelną.
Skambinusysis ragino paskubėti, nepavėluoti į šio biznio skubantį "traukinį". Moters buvo paprašyta į nurodytą sąskaitą pervesti 250 eurų tam, kad prekybai kriptovaliuta jai būtų sukurta internetinė platforma, prie kurios prisijungusi ji galėtų sekti, kiek yra investavusi ir kokį pelną investicijos duoda.
Joniškietė susigundė, o jai paskambinę "geradariai" uoliai talkino. Moteris sudarė jiems visas sąlygas savo kompiuterį, naudojant specialią programą, valdyti nuotoliniu būdu. Nepažįstamieji jungdavosi net prie moters elektroninės bankininkystės ir iš jos sąskaitos darydavo pervedimus kriptovaliutai pirkti.
Prisijungusi prie savo internetinės platformos, gyventoja matė, kaip auga jos pelnas. Realiai tai buvo tik akis apgaunanti sukčių sukurta skaičiuoklė, turėjusi patiklią moterį įtikinti jos investicijų sėkme. Joniškietė iš pradžių investavo savo 40 tūkstančių eurų, o vėliau sukčiavimu įgytus 100 tūkstančių įmonės eurų.
Kai išlindo iš įmonės pasisavintų pinigų istorija, moteris pažadėjo pinigus įmonei grąžinti. Tuo metu ji internetinėje platformoje matė, jog yra sukaupusi jau apie 600 tūkstančių dolerių, tad pareiškė norą pinigus išgryninti. Tačiau pinigų nesulaukė: jos tai buvo prašoma sumokėti tūkstantines mokesčių sumas, tai jos pinigai neva buvo pervesti ne į tą sąskaitą ir pasiklydo.
Tada joniškietės gyvenime atsirado dar vieni "geradariai", kurie įtariama, buvo tos pačios organizuotos sukčių grupės bendrininkai. Jie pasisiūlė pagelbėti ir padėti susigrąžinti prarastus pinigus. Už paslaugą paprašyta 50 tūkstančių eurų. Moteris pinigų nebeturėjo, tad teko skolintis, nes pagunda atgauti 600 tūkstančių dolerių buvo didžiulė. Deja, investuotų pinigų jai niekas nesugrąžino, o pasiskolintuosius ji irgi prarado.