
Naujausios
Etatinis apmokėjimas – gėris ar blogis?
Nuo šių metų rugsėjo šalies mokyklose įvestas etatinis mokytojų apmokėjimo modelis, keitėsi mokyklų finansavimo tvarka. Pertvarka nepatenkinti pedagogai siekia švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės atsistatydinimo. Ketvirtadienį peticiją su tokiu reikalavimu buvo pasirašę jau beveik 5000 žmonių.
Peticijoje sakoma, kad įvestos naujos ir neišdiskutuotos reformos mokyklose pasėjo susipriešinimą, tarpusavio konkurenciją ir nerimą dėl ateities.
Domėjomės, kokiomis nuotaikomis gyvena Šiaulių apskrities švietimo bendruomenės.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Išvadas daryti dar anksti
Beveik visose Šiaulių apskrities mokyklose mokytojams jau išmokėti arba baigiami mokėti rugsėjo mėnesio atlyginimai. Kalbinti švietimo skyrių vedėjai sako, kad nepasitenkinimo ir protesto iš mokytojų nesulaukė, nors ne visi gavo didesnius ar tokius pat kaip anksčiau atlyginimus.
Kaip po pertvarkos keitėsi mokytojų atlyginimai, kol kas yra apskaičiavęs tik Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius: 70 procentų mokytojų gavo didesnį atlyginimą, 25 procentams atlyginimas šiek tiek sumažėjo, o 5 procentams išliko panašus kaip anksčiau.
Skyriaus vedėja Judita Šertvytienė sako, kad sunkiausia situacija yra Kuršėnų Stasio Anglickio mokykloje ir Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų pagrindinėje mokykloje.
Abiejose mokyklose mokinių pakankamai, tačiau dėl mokyklų tinklo pertvarkos šios mokyklos neformuoja devintų klasių, taigi mažėja pamokų skaičius, o kartu ir mokytojų krūviai.
Panaši situacija ir Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje, kurioje šiemet sumažėjo 60 vaikų.
„Automatiškai ir mokytojai gavo mažesnius atlyginimus, nes sumažėjo darbo valandų“, – sako Akmenės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo pareigas Violeta Karalienė.
Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė informavo, kad jų rajone neliko 12 klasių komplektų. Pusė jų dėl to, kad buvo likviduota Jaunimo mokykla.
Kalbinti švietimo skyrių vedėjai sakė, kad šiemet šiek tiek kilo pamokos koeficientas, tad tie mokytojai, kurie gavo tokį pat kontaktinių valandų skaičių ar didesnį, uždirbs daugiau.
Pasak J. Šertvytienės, klausimų mokytojams ir mokyklų vadovams buvo ir vis dar yra, konsultacijos vyksta nuolat.
Visų apskrities švietimo skyrių vedėjai tikino, kad nuolat bendrauja su mokyklų vadovais, kaip sekasi įgyvendinti pertvarką, kokios mokytojų nuotaikos, nes žinias kas savaitę, o kartais ir dažniau tenka perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai.
„Etatinis apmokėjimas nėra kažkas tokio baisaus. Anksčiau atlyginimai buvo skaičiuojami valandomis, o dabar atsirado etatai. Gal reikia išlaukti, dabar sudėtingas laikotarpis ir šiandien daryti išvadas dar sunkoka, – sako V. Karalienė. – Ar etatinis apmokėjimas gerai ar blogai, pasijaus po mėnesio, kito, kai bus sudėlioti galutiniai taškai. Dabar dar daug neaiškumų, dar ne viskas įsivažiavę.“
Mažėjo valdymo aparatas
Nuo rugsėjo keitėsi ne tik mokytojų darbo apmokėjimo, bet ir mokyklų finansavimo tvarka.
„Dabar yra nebe mokinio krepšelis, o mokymo lėšos, ir ši tvarka turi kitą loginę struktūrą, kitokiu principu skaičiuojama. Mokykla anksčiau viename krepšelyje gaudavo lėšų ir valdymui, ir švietimo pagalbai, ir ugdymo planui įgyvendinti. Dabar gauna tik ugdymo planui įgyvendinti, tiesiogiai – mokytojų atlyginimams, o savivaldybės paskirsto lėšas švietimo pagalbai, valdymui ir kitiems dalykams“, – aiškina Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė.
Šie pasikeitimai palietė mokyklų administracijų etatus (dažniausiai pavaduotojų).
„Kai kuriose mokyklose buvo labai išplėsta administracija. Dabar sistema suskaičiuoja vaikų skaičių įstaigoje ir apskaičiuoja, kiek priklauso valdymo etatų, jeigu priskaičiuoja tris etatus, o buvo penki, tai logiška, kad tenka spręsti problemą, nes tiesiog negaus tiek pinigų, kad išlaikytų penkis etatus“, – sako E. Minkuvienė.
Su šia problema susidūrė nemaža dalis Šiaulių apskrities rajonų mokyklų. Problemos spręstos įvairiai.
Pasak Pakruojo rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Irenos Mažulienės, vieni mokyklų vadovai ar pavaduotojai jau buvo garbaus amžiaus ir išėjo į užtarnautą poilsį, kiti gavo daugiau dalyko pamokų ir liko dirbti mokytojais.
Kol kas apie administracijos darbuotojų atleidimą nesvarstė nė viena savivaldybė, nes reikia laikytis Darbo kodekso, apie atleidimą įspėti prieš tam tikrą laiką, mokėti išeitines ir panašiai. Kai kurie administracijos darbuotojai netekę viso etato patys apsisprendė išeiti, ieškotis darbo kitur.
Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas sako, kad dar įdomesnė situacija susiklostė mažose mokyklose, mat jeigu mokykloje mokosi 120 mokinių, priklauso tik vienas valdymo etatas, pavyzdžiui, tik direktorius, be pavaduotojų. O jeigu mokinių skaičius dar mažesnis, tai ir direktoriui viso etato neišeina.
Pritrūks lėšų švietimo pagalbai
Pasikeitusi mokyklų finansavimo tvarka kelia ir kitų rūpesčių.
Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Novogreckis sako, kad šiuos metus kaip nors išgyvens, tačiau kitais metais nusimato, kad švietimo pagalbai (specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams, socialiniams pedagogams) pritrūks 40 procentų lėšų, padidės finansinė našta savivaldybei.
Dėl to paties nerimauja ir S. Jokubauskas, teigiantis, kad mokinių, kuriems reikalinga švietimo pagalba, yra daug, o lėšų tam pakankamai neskiriama. Apie tai jau kalbėta ir su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, problemą žadėta spręsti.
Kita problema, kurią įvardijo S. Jokubauskas ir J. Šertvytienė, – jeigu mokykloje yra daug pradinių klasių, jos finansavimas yra šiek tiek mažesnis, nei tos, kuri turi daug vyresnių mokinių klasių, todėl mokytojams lieka mažiau lėšų iš bendruomenės veiklų „kišenės“.
Pasak S. Jokubausko, perėjus nuo mokinio krepšelio prie klasės krepšelio, finansiškai nukentėjo gimnazijos, kurios turėjo dideles (28–30 mokinių) klases, mat dabar ir tos, kurios turi po 22 mokinius, ir tos, kurių klasės gerokai didesnės, gauna vienodai pinigų.
„Negalima sakyti, kad pertvarka buvo nereikalinga, bet, mano nuomone, mokytojui niekada nebus už viską sumokama, nes daug darbų tiesiog negalima pamatuoti. Jeigu sąsiuvinių taisymui skirta pusantros valandos, tai negi praėjus tam laikui mesi taisęs, nors dar liko neištaisytų darbų? Manau, kad reikėtų mokėti už pamoką, nes tai yra pagrindas, tačiau į tą pamoką turėtų būti įskaičiuotas ir pasiruošimas, ir darbų taisymas, ir darbas su vaiku papildomai“, – sako S. Jokubauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė sako, kad 70 procentų mokytojų gavo didesnį atlyginimą, 25 procentams atlyginimas šiek tiek sumažėjo, o 5 procentams išliko panašus kaip anksčiau.
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė sako, kad pertvarka palietė mokyklų valdymo etatus, mat kai kuriose mokyklose buvo labai išplėsta administracija.
Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Novogreckis baiminasi, kad kitais metais pritrūks pinigų specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams.
Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas mano, kad mokytojams niekada nebus už viską sumokama, nes daugelio darbų tiesiog neįmanoma pamatuoti.