Kužių bibliotekoje išbandė paslatingąjį ebru meną

Ku­žių bib­lio­te­ko­je iš­ban­dė pa­sla­tin­gą­jį eb­ru me­ną

Šiau­lių ra­jo­no Ku­žių bib­lio­te­ka pa­kvie­tė į spal­vų te­ra­pi­jos už­siė­mi­mą, ku­rį ve­dė ra­jo­no vie­šo­sios bib­lio­te­kos In­for­ma­ci­jos ir kraš­to­ty­ros sky­riaus kul­tū­ri­nės veik­los va­dy­bi­nin­kė Ro­ber­ta Ra­si­kie­nė. Ji pa­sa­ko­jo, kad te­ra­pi­ja spal­vo­mis bu­vo ži­no­ma jau se­no­vės Egip­te, o skir­tin­gos spal­vos skir­tin­gai vei­kia ir žmo­gaus ner­vų sis­te­mą: ra­mi­na ar­ba įaud­ri­na.

Pris­ta­ty­tas eb­ru me­nas – ta­py­ba ant van­dens, ku­ri kil­di­na­ma iš Se­no­vės Ki­ni­jos, kur bu­vo lai­ko­ma slap­tu žy­nių moks­lu, vė­liau iš­pli­to po vi­są pa­sau­lį, įga­vo skir­tin­gus pa­va­di­ni­mus. Apie XVI am­žių iš­pli­to da­bar­ti­nės Tur­ki­jos že­mė­se, ten įga­vo eb­ru pa­va­di­ni­mą. Da­bar­ti­nė Tur­ki­ja šią me­no ša­ką iš­plė­to­jo taip, jog ji yra va­di­na­ma tra­di­ci­niu tur­kų me­nu ir yra sau­go­ma UNES­CO kul­tū­ros pa­vel­do.

Ta­py­ba ant van­dens (eb­ru) iš­si­ski­ria tuo, kad ug­do pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, kū­ry­biš­ku­mą, dė­me­sio la­vi­ni­mą, mo­ty­va­ci­ją. Ku­riant eb­ru tech­ni­ka ne­rei­kia iš­skir­ti­nių me­ni­nių ge­bė­ji­mų – pui­kus re­zul­ta­tas vi­sa­da ga­ran­tuo­tas, o pie­ši­nys kas­kart išei­na me­niš­kas ir sa­vaip gra­žus.

Ku­žiš­kės, su­si­rin­ku­sios į Ku­žių bib­lio­te­ką, kur­da­mos at­si­pa­lai­da­vo, mė­ga­vo­si bend­ra­vi­mu, džiau­gė­si sa­vo dar­bais ir net už­dai­na­vo. O joms pa­vy­ku­sių kū­ry­bi­nių dar­bų pa­ro­da „Ma­no lai­mės spal­vos“ bus eks­po­nuo­ja­ma Ku­žių bib­lio­te­ko­je iki lapk­ri­čio 17 die­nos.

Ni­jo­lė VIK­TO­RA­VI­ČIE­NĖ, Ku­žių bib­lio­te­kos vy­res­nio­ji bib­lio­te­ki­nin­kė

Ku­žių bib­lio­te­kos nuo­tr.

Ku­žių bib­lio­te­ko­je ta­py­bos ant van­dens – eb­ru – me­ną iš­ban­dė ku­žiš­kės. Jų dar­bai, su­kur­ti ta­pant ant van­dens, eks­po­nuo­ja­mi ir bib­lio­te­kos pa­ro­do­je.