Naujausios
Leidinys apie atvirukus ir jų istoriją
Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka (ŠRSVB) Valstybės atkūrimo šimtmečiui išleido meno atvirukų bloknotą „Lietuva – mano atviruke“. Jau šiandien Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekoje 17 valandą vyks šio leidinio pristatymas ir susitikimas su leidinio sudarytoju, filokartijos tyrinėtoju, muziejininku, bibliotekininku Almantu Šlivinsku.
Idėja įprasminti šią Lietuvai svarbią datą radosi dar pavasarį, kai biblioteka Šiaulių apskrityje ėmėsi organizuoti politinių atvirukų kūrimo konkursą, kurio teminė ašis – Lietuvos valstybingumo raida (nuo XIII aamžiaus, per 1918–2018 metų valstybės šimtmetį) ir savitas kiekvieno autoriaus pojūtis.
Konkurso rezultatas – naujasis meno leidinys, jis papildytas straipsniu „Atvirukas – dabarties ir praeities paveldo atspindys“, norėta atkreipti dėmesį į šią nykstančią spaudos – popierinių atvirukų rūšį, paminėti prieš 100 metų buvusį jų leidybos aukso amžių.
Pasak šio bloknoto sudarytojo ir straipsnio autoriaus A. Šlivinsko, nors atvirukai dar nėra tokie seni, kaip knygos ir laikraščiai (pirmąkart įteisinti Austrijos-Vengrijos imperijoje 1869 m.), bet jau XX a. pradžioje, kol ilgainiui išplito telefono ryšys, jie pasiekė leidybos piką. Tuomet jų ir įvairovė pagal žanrą, medžiagą ar spaudos būdą ir tiražai buvo didžiausi, o ir paštas iš to laimėjo, nes atvirlaiškio persiuntimas buvo pigesnis nei laiško.
Dabar atvirukų leidyba sparčiai mažėja: juos nurungia už paštą kur kas operatyvesnis komunikacijos būdas – elektroninis atvirukas ar GSM ryšio vaizdo žinutė. Ar šios naujos technologijos perteikia tą patį emocinį jausmą, kaip ir popierinis leidinys – retorinis klausimas kiekvienam.
Todėl ir šiuo leidiniu norėta priminti šį ne itin seną spaudos žanrą, tuomet, prieš šimtmetį, buvusį populiarų 10–12 išplėšiamų teminių atvirukų bloknotų tipą, įrištą varžtais, kaip pastarasis, ar tiesiog kabėmis.
Be to, kaip leidinio pratarmėje teigia šio konkurso ir leidinio iniciatorius Almantas Šlivinskas, visi šie tikslai tampa dar aktualesni emigracijos fone, kaip siekis sužadinti gęstantį tautinį patriotizmą.
Rengiant leidinį buvo akcentuotas noras bloknotus padalinti kaimo bibliotekų skaitytojams, kad šie juos įduotų ar paštu išsiųstų savo artimiesiems, apsistojusiems užsienyje, o šie, piešiniuose pajutę Lietuvos spalvų dvelksmą, išplėštų atviruką ir pasiųstų dar kažkam.
Bibliotekos rengtame atvirukų kūrimo konkurse galėjo dalyvauti vaikai nuo 12 metų, jaunimas ir suaugusieji. Jo sklaidą tiek Šiaulių rajone, tiek kitur padėjo vykdyti bibliotekininkai ir Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius. Įsibėgėjus konkursui buvo nutarta vertinti ir bene energingiausių 10–11 metų vaikų atsiųstus atvirukus, kurie sudarė apie 15 procentų visų atsiųstų atvirukų.
Iš viso buvo pateikta 112 darbų, 18 iš jų neturėjo tikslių autorystės duomenų, todėl buvo nevertinti. Kiekvienas galėjo pateikti neribotą kiekį autorinių darbų, atliktų pasirinkta technika. Vertindama darbų meniškumą, originalumą, 5 asmenų komisija atrinko dešimt geriausių. Įdomu tai, kad visi prizininkai iš Šiaulių rajono, ir net šeši iš Gruzdžių miestelio.
ŠRSVB ir „Šiaulių krašto“ inf.
Redakcijos ir bibliotekos archyvo nuotr.
Naujas meno leidinys sudarytas iš konkursui atsiųstų atvirukų.
Meno atvirukų bloknoto „Lietuva – mano atviruke“ sudarytojas, filokartijos tyrinėtojas, muziejininkas, bibliotekininkas Almantas Šlivinskas populiarina atviruką ir įdomią jo istorijos raidą.