
Naujausios
Kurtuvėnų miškai vėl virsta plynėmis
Kurtuvėnų regioniniame parke (Šiaulių r.) įsisuko medžių kirtėjai. Plynai skutamos gražuolės sengirės. Dirba dieną ir naktį, nes pakilo medienos supirkimo kainos. Kertami Kurtuvėnų miškai pažadino pilietišką visuomenę.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kai miršta medis – gimsta pilietis
Kurtuvėnuose gyvenanti menininkė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Salomėja Jastrumskytė dar pavasarį į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą įkėlė pirmąsias nuotraukas iš plynų kirtaviečių Kurtuvėnų regioninio parko miškuose.
S. Jastrumskytės iniciatyva viešoje erdvėje visuomenė ėmė platinti vis naujai iškirstų Kurtuvėnų regioninio parko teritorijų nuotraukas, fiksuoti paruoštos išvežti medienos stirtas, stebėti, kuriose vietose pažymėti būsimi kirtimai.
„Visada maniau, kad Kurtuvėnų regioniniame parke miškai patys saugiausi – kad čia neįmanomi jokie kirtimai. Daugelis atsikėlusių į Kurtuvėnus gyventi manė taip pat...“ – sakė S. Jastrumskytė.
Pavasarį ji susidūrė su kitokia realybe: nuėjusi į daugelio mėgstamą pasivaikščiojimų vietą prie pėduotojo akmens ji neberado šalia buvusio miškelio.
Su bičiuliu Aldu Šarausku sėdo į automobilį ir apstulbo nuo to, ką pamatė parko miškuose – daugybė plynų kirtimų, didžiuliai rąstų kalnai, plynai buvo iškirsti plotai ir šalia kurtuvėniškių namų.
S. Jastrumskytė stebėjosi, kad miškų naikinimą vis bandoma „aprėdyti visokiomis patogiomis kai kam ekonominėmis logikomis, bandoma užgesinti žmonių kritinį mąstymą, sąmoningumą ir socialinį jautrumą.“
„Gamtinis peizažas – tai ne tik ekologinis, bet ir kultūrinis objektas, kuris sieja kelių kartų atmintį. Ir savo akimis matai, kad šis pamatinis santykis yra ardomas!..“ – paaiškino S. Jastrumskytė.
Skaitydama miškotvarkos įstatymus ji įsitikino, kad įstatymuose tarp galima ir negalima yra paliktas „oro tarpas“, kuriame kas ką nori, tas tą gali daryti, tai ir suteikia galimybę pelnytis iš valstybės saugomų miškų, iškirsti regioniniame parke hektarus miško.
Jai pavyko suburti bendraminčių grupę, susisiekti su mokslininkais, gamtininkais, pajudinti Seimo narius.
Bloga žinia ir žvėrims
Kad situacija Kurtuvėnų regioninio parko miškuose iš tiesų ėmė sparčiai keistis, patvirtino ir Elgimantas Šufinskas, Kurtuvėnų medžiotojų būrelio vadovas.
Praėjusį šeštadienį Kurtuvėnų medžiotojų būrelis pradėjo medžioklės sezoną.
„Lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu, radome labai pasikeitusius Kurtuvėnų regioninio parko miškus – biržės didžiulės iškirstos ten, kur buvo brandus miškas“, – tvirtino E. Šufinskas, Kurtuvėnų miškus pažįstantis, čia medžiojantis jau 40 metų.
Pasak pašnekovo, masiškai kertami miškai bloga žinia ne tik žmonėms, bet ir žvėrims – jiems vis mažėja gyventi tinkamų plotų, nes mažėja brandaus miško, o į jaunuolynus pro aptvarus žvėrys ne visur gali patekti.
E. Šufinskas pastebėjo, kad kai kur miškai kertami plynai, kai kur išimami menkesnės vertės medžiai, paliekamos brandžios pušys, bet, išretinus mišką, jis tampa parku.
„Jeigu už kilometro miške gali matyti, tai koks čia miškas, čia – parkas. Kas kerta medieną, kas biokurui pjauna šakas, bet akivaizdu, kad miškams daroma žala“, – sakė medžiotojas.
Jis teigė, kad iš paliktų sėklinių medžių irgi ne visada yra naudos, nes siaučiantys smarkūs vėjai plynėse juos išlaužo.
„Skaudu žiūrėti. Kad nors Lietuvoje ta mediena būtų panaudojama, apdirbama, pagaminama gaminių – bent darbo mūsų žmonės turėtų, o dabar išplukdo, išveža – kaip žaliavą parduoda, o visuomenei iš to jokios naudos. Teisinasi – atsodina, bet juk akivaizdu, kad ten geras miškas bus tik po 80 metų“, – apgailestavo E. Šufinskas.
Prioritetas – pinigai ar ekosistema?
Kurtuvėnuose prieš 30 metų, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo gamtosauginis judėjimas, čia kūrėsi pirmasis Lietuvoje regioninis parkas, kurio pavyzdžiu buvo sukurti visi kiti šalies regioniniai parkai. Norėta apsaugoti gražiausius Lietuvos miškus nuo beatodairiškų kirtimų. Kodėl dabar įsisukta ir į Kurtuvėnų regioninį parką?
Parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigė, kad kirtimai regioniniame parke vyko „ir prieš 20, ir prieš 10, ir prieš 5 metus“.
R. Tamulaičio teigimu, kuriant regioninius parkus buvo siekiama, kad saugomose teritorijose miškininkystės tikslas būtų ne medienos gamyba, o prioritetas teikiamas miško ekosistemai išlaikyti. Tačiau apribojimų ūkinei veiklai saugomose teritorijose įvesta mažiau, nei tikėtasi.
O tai, kad dabar visuomenė vėl atsigręžė į miškus, regioninio parko direktoriaus teigimu, susiję ir su urėdijų reforma, kai žmonės ėmė akyliau stebėti situaciją, nes tikėjosi teigiamų pokyčių.
„Veikia du kraštutinumai: vieni sako, kad reikia pasiimti dabar – kam supūdyti, o kiti – kad iš miško yra ir kita nauda, nereikėtų taip beatodairiškai pjauti. Nors turėtų veikti ne kraštutinumai, o būti balansas. Tačiau mes jau visur įpratome kalbėti tik apie pinigus. Kultūrai, gamtosaugai taip pat, deja, veikia pagrindinis matas – pinigai“, – situaciją vertino R. Tamulaitis.
Akivaizdu – kirtimų žymiai padaugėjo
Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjas Robertas Paulauskas atsakė į „Šiaulių krašto“ klausimus.
– Kiek konkrečiai šiemet iškirsta Kurtuvėnų regioninio parko miškų plotų?
– Kurtuvėnų regioninio parko teritorija apima dvi girininkijas – Kurtuvėnų ir Vainagių. Šiemet per tris metų ketvirčius pagrindiniais kirtimais Kurtuvėnų girininkijos miškuose yra leista iškirsti 51,3 hektaro, tame skaičiuje plynai – 19,6 hektaro.
O drauge su Vainagių girininkija šiemet iš viso Kurtuvėnų regioninio parko miškuose leista iškirsti 67,6 hektaro miškų, tame skaičiuje plynai – 34,4 hektaro.
– Tai daugiau ar mažiau, lyginant su ankstesniais metais?
– Padaugėjo. Per 2017 metų tris ketvirčius kirtimų buvo mažiau. Pagrindiniais kirtimais buvo iškirsta 43,4 hektaro miškų, tame skaičiuje plynais kirtimais leista iškirsti 22,2 hektaro.
– Kokiuose miškuose – valstybiniuose ar privačiuose – padaugėjo kirtimų?
– Privačiuose miškuose, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo kertamų plotų, nes šiais metais pakilo medienos kainos. Valstybinės reikšmės miškuose padaugėjo neplynų kirtimų, o plynų kirtimų, lyginant su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo: 2017 metais plynai iškirsti buvo 22 hektarai, šiemet – 19,6 hektaro.
– Kodėl, kai kyla medienos kainos, ir privačių miškų savininkams leidžiama kirsti daugiau miškų?
– Privatininkas pasirengia miškotvarkos projektą, vieni projektai galioja 10, kiti – ir 20 metų. Privatininkas neprivalo tuoj pat kirsti, jis gali rinktis, kuriais metais kirsti – kad ir po 5 metų, kai kainos pakils, todėl dalis tų savininkų, matyt, ir pasirinko dabar, kadangi kainos kilo.
– Kaip rengiami miškotvarkos projektai? Kokias procedūras reikia atlikti?
– Reikia atlikti privataus miško sklypo inventorizaciją, kurią atlieka miškotvarkos projektų autoriai, jie parengia ir miškotvarkos projektą. Projektas yra derinamas pas mus – Miškų kontrolės skyriuje ir tvirtinamas Valstybinėje miškų tarnyboje.
Jeigu miškas patenka į, pavyzdžiui, Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją, tai projektą turi suderinti ir su Kurtuvėnų regioniniu parku.
– Jeigu bent vieno iš šių suderinimų nebus – projektas negaliojantis?
– Taip. Turi būti visi minėti suderinimai.
– Kodėl leidžiami plyni kirtimai saugomose teritorijose?
– Toks ūkininkavimo metodas yra įteisintas ir yra įprasta, kad miškas yra iškertamas plynai ir per kelerius metus atkuriamas. Kartais iškertame šabakštynus, o atkuriame ąžuolynus, eglynus, pušynus ir turime geresnius miškus.
– Gyventojai sukilo prieš kirtimus saugomose teritorijose, kokia jūsų nuomonė apie kirtimus saugomose teritorijose?
– Aplinkos ministerija koreguos miškų kirtimo taisykles, II grupės miškuose bus iš viso uždrausti pagrindiniai kirtimai. Kurtuvėnų regioniniame parke yra nemažai II grupės miškų. Greitai tie pagrindiniai atrankiniai kirtimai bus draudžiami. Ir visuomenė bus jau nebe tokia pikta.
R. Paulauskas informavo, kad šiais metais regioniniame parke nebuvo užfiksuota savavališkų kirtimų.
Vadinasi, visi kirtimai – suderinti.
Laiškai su konkrečiomis sumomis
„Šiaulių kraštas“ sulaukė ne vieno pranešimo, kad gyventojai gauna laiškus su „komerciniais pasiūlymais“ parduoti savo miškus. Viename iš laiškų siūloma nupirkti mišką būtent Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje.
Laiškuose rašoma, kad „komercinį pasiūlymą“ teikia penkioliktus metus „sėkmingai vystantys šeimos verslą miškų pirkimo ir prekybos mediena srityse“.
Rašoma, kad „jūsų miškas yra tame miškų masyve, kuriame turime tikslą plėsti savo miškų valdą. Todėl siūlome nupirkti Jums priklausantį mišką“. Siūloma ir konkreti suma už konkretų turimą miško plotą.
Laiške nurodyta, kad miškų supirkėjas veikia pagal individualios veiklos pažymėjimą, registruotą Kaune.
Tiksliai nurodoma, kokioje vietovėje ir kiek miško turi laiško gavėjas, žinomas tikslus miško savininko adresas, vardas ir pavardė.
Iš kur miškų supirkėjai turi tikslius miškų savininkų duomenis?
Iš kur duomenys apie turimus miško plotus ir vietovę?
Piliečiai kilo ir prieš 15 metų
Prieš 15 metų, 2003 metų pavasarį, apie tai, kad Kurtuvėnų regioninį parką niokoja plyni kirtimai, „Šiaulių krašto“ redakcijai taip pat pranešė gyventojai.
„Reikia pagaliau tapti piliečiais ir nebeleisti naikinti miškų. Juk matome visi, kas darosi, bet tylime“, – „Šiaulių krašto“ pagalbos prašėsi tuomet pilietiškai nusiteikę gyventojai.
2003 metų gegužę „Šiaulių kraštas“ iš oro pro lėktuvo iliuminatorių fotografavo ir parodė visuomenei, kaip niokojami Kurtuvėnų regioninio parko miškai.
Rašėme ("Pakilimo takai Kurtuvėnų parke“, „Šiaulių kraštas“, 2003 05 27), kad Kurtuvėnų regioninį parką išraižiusios tada šviežios plyno kirtimo kirtavietės atrodė tarsi orlaivių pakilimo takai. Važiuojant plentu kirtaviečių nesimatė, nes jas nuo kelio skyrė siauros paliktų medžių juostos.
Tų pačių metų vasarą „Šiaulių kraštas“ dar kartą braidė po regioninio parko miškus. Rašyta ("Šlamant tūkstančiams virsta miškas“, 2003 07 25), kad nemažai kalnų regioniniame parke tarsi nuskusti – nė medelio, tik kelmai, o nuo plikų kalnų viršūnių gerai matyti apylinkės.
Tada atsakingų pareigūnų tvirtinta, kad Lietuvos įstatymai nedraudžia plynlauke paversti ir gražiausių šalies miškų.
Tada su „Šiaulių krašto“ pagalba pavyko nustatyti, kad vienoje iš stambių kirtaviečių Kurtuvėnų regioniniame parke iškirsta miško daugiau, nei numatyta miškotvarkos projekte, buvo išniokotas jaunuolynas.
Už išguldytą gražuolę sengirę ir suniokotą jaunuolyną miško kirtėjas atsipirko kelių šimtų litų bauda, nors naudos turėjo tūkstančius litų. Miškininkai dar tada juokavo, kad iš nukirstos medienos nauda ne šimtais, bet tūkstančiais skaičiuojama.
Aldo ŠARAUSKO nuotr.
Salomėja Jastrumskytė ir Aldas Šarauskas ėmė fiksuoti kirtimus Kurtuvėnų regioniniame parke.
Redakcijos archyvo nuotr.
Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjas Robertas Paulauskas pateikė akivaizdžius skaičius, kad kirtimų Kurtuvėnų regioninio parko miškuose šiemet padaugėjo akivaizdžiai.
Žinoma menininkė, menotyrininkė Salomėja Jastrumskytė paakino visuomenę, kad suaktyvėjo kirtimas net ir valstybės saugomuose Kurtuvėnų miškuose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis mano, kad vis pažeidžiamas balansas tarp ekonominio ir gamtosauginio miškų naudojimo.
Pliki Kurtuvėnų regioninio parko kalnai.
2003 metais „Šiaulių krašto“ žurnalistai per lėktuvo iliuminatorių fiksavo iškirstus Kurtuvėnų regioniniame parke didžiulius miško plotus.
„Šiaulių krašto“ fotografo užfiksuoti vaizdai plaukiant kruizu iš Rygos į Stogholmą. Išplaukia didžiuliai medienos kiekiai.