Šiaulių apskrityje iš šeimų buvo paimti beveik 300 vaikų

Šiau­lių ap­skri­ty­je iš šei­mų bu­vo paim­ti be­veik 300 vai­kų

Ne­rims­tant aist­roms dėl iš šei­mų pai­ma­mų vai­kų, do­mė­jo­mės, ko­kia si­tua­ci­ja yra Šiau­lių ap­skri­ty­je. Šiau­lių ap­skri­ties vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus lai­ki­na­sis va­do­vas Do­na­tas Ža­ka­ris tie­sio­giai bend­rau­ti su re­dak­ci­ja ne­su­ti­ko, nu­ro­dė kreip­tis į Vil­nių, į at­sto­vą spau­dai. Į „Šiau­lių kraš­to“ klau­si­mus at­sa­kė Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos (VVTAĮT) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vi­ta ŠULS­KY­TĖ.

Kas mė­ne­sį pai­ma­ma maž­daug po 80 vai­kų

– Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau pa­si­girs­ta, kad vai­kai pai­ma­mi ne tik iš gir­tau­jan­čių, vai­kais ne­si­rū­pi­nan­čių, nuo­lat smur­tau­jan­čių, bet ir nor­ma­lių šei­mų. Ar ga­li­ma teig­ti, kad to­kių at­ve­jų tik­rai pa­dau­gė­jo?

– Nuo lie­pos 1 die­nos iki spa­lio 24 die­nos Šiau­lių ap­skri­ty­je paim­ti 295 vai­kai iš ne­sau­gios ap­lin­kos, iš jų 112 vai­kų nu­sta­ty­tas II grės­mės ly­gis.

Dau­giau­siai vai­kų paim­ta rugp­jū­čio mė­ne­sį – 88. II grės­mės ly­gis nu­sta­ty­tas 45 vai­kams. Šį mė­ne­sį paim­ti 44 vai­kai, II grės­mės ly­gis nu­sta­ty­tas 17 vai­kų.

Vi­sais 112 at­ve­jų, kai vai­kams bu­vo nu­sta­ty­tas II grės­mės ly­gis, teis­mai įver­ti­nę Šiau­lių ap­skri­ties Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus (VTAS) pra­šy­mų pa­grįs­tu­mą bei tei­sė­tu­mą ten­ki­no pra­šy­mus ir bu­vo iš­duo­ti lei­di­mai paim­ti vai­kus iš tė­vų ar ki­tų jo at­sto­vų pa­gal įsta­ty­mą.

Vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se vai­kų, ku­riems bu­vo nu­sta­ty­tas ant­ra­sis grės­mės vai­kui ly­gis, pro­cen­tas (skai­čiuo­ja­mas nuo vi­sų to­je sa­vi­val­dy­bė­je gy­ve­nan­čių vai­kų skai­čiaus) – pa­na­šus. Ma­žiau­sias Jo­niš­kio ra­jo­ne ir Šiau­lių mies­te – 0,08 ir 0,10 pro­c., di­džiau­sias – Ak­me­nės ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­nuo­se – 0,45 ir 0,43 pro­c.

– Pra­ne­ši­mų apie skriau­džia­mus, ne­pri­žiū­ri­mus vai­kus tur­būt ir­gi dau­gė­ja? Kiek per mė­ne­sį Šiau­lių ap­skri­ty­je gau­na­ma pra­ne­ši­mų? Ar vi­si pra­ne­ši­mai tu­ri rim­tą pa­grin­dą?

– Nuo lie­pos 1 die­nos iki spa­lio 24 die­nos Šiau­lių ap­skri­ty­je gau­ti 926 pra­ne­ši­mai dėl ga­li­mų vai­ko tei­sių pa­žei­di­mų. 251 pra­ne­ši­mas gau­tas Šiau­lių mies­te, Šiau­lių ra­jo­ne – 155, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – 121, Pak­ruo­jo ra­jo­ne – 81, Kel­mės ra­jo­ne – 138, Jo­niš­kio ra­jo­ne – 69, Ak­me­nės ra­jo­ne – 111 pra­ne­ši­mų. Dau­giau­siai pra­ne­ši­mų gau­ta spa­lio mė­ne­sį – 262.

Grės­mės ly­giai ver­tin­ti 1 343 vai­kų at­žvil­giu: 681 vai­kui nu­sta­ty­tas I grės­mės ly­gis, o 662 vai­kams ne­bu­vo nu­sta­ty­tas grės­mės ly­gis.

Pra­ne­ši­mų dėl ga­li­mai pa­žei­džia­mų vai­ko tei­sių dau­gė­ja, nes vis dau­giau at­si­ran­da nea­be­jin­gų, pi­lie­tiš­kų žmo­nių, ku­rie pra­ne­ša VTAS ar­ba po­li­ci­jai.

Vi­si pra­ne­ši­mai yra ver­ti­na­mi ir, esant po­rei­kiui, tar­ny­ba ima­si įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tų veiks­mų. Apie 50 pro­cen­tų gau­tų pra­ne­ši­mų pa­si­tvir­ti­na – tar­ny­ba nu­sta­to vai­ko tei­sių pa­žei­di­mų.

Sie­kia stab­dy­ti smur­tą

– Vai­ko paė­mi­mas iš šei­mos yra di­de­lė trau­ma ir vai­kams, ir tė­vams. Kaip ma­no­te, ar kai ku­riais at­ve­jais ne­bū­na pa­da­ro­ma dau­giau ža­los ne­gu nau­dos?

– Pri­gim­ti­nė ir be­ne svar­biau­sia kiek­vie­no vai­ko tei­sė – aug­ti šei­mo­je, ku­rio­je bū­tų su­da­ry­tos ge­riau­sios są­ly­gos vi­sa­pu­siš­kam vai­ko vys­ty­mui­si. Ta­čiau kar­tais įvai­rios prie­žas­tys le­mia tai, jog ne vi­sos šei­mos tin­ka­mai už­tik­ri­na sa­vo vai­kų tei­sė­tus in­te­re­sus.

Vai­ko paė­mi­mas tai­ko­mas kaip kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė sie­kiant ap­sau­go­ti ge­riau­sius vai­kų in­te­re­sus, tik iš­nau­do­jus vi­sas prie­mo­nes pa­dė­ti šei­mai ir so­cia­li­niam dar­bui ne­da­vus tei­gia­mų re­zul­ta­tų ar­ba tė­vams at­si­sa­kant priim­ti bū­ti­ną pa­gal­bą.

Ne­tin­ka­mas el­ge­sys su vai­ku, smur­to prieš jį nau­do­ji­mas nė­ra su­de­ri­na­mas su ge­riau­siais vai­ko in­te­re­sais, ir tu­ri bū­ti ima­ma­si veiks­mų, sie­kiant tai su­stab­dy­ti. Vai­ko paė­mi­mas iš šei­mos pa­de­da ap­sau­go­ti vai­ką nuo pa­kar­to­ti­nio smur­ta­vi­mo ar­ba ki­tų nei­gia­mų pa­da­ri­nių. Tuo tar­pu vai­ko pa­li­ki­mas ne­sau­gio­je ap­lin­ko­je ga­li su­kel­ti jam il­ga­lai­kių tiek fi­zi­nių, tiek psi­cho­lo­gi­nių su­ža­lo­ji­mų.

Kiek­vie­nu at­ve­ju, kai yra gau­na­mas pra­ne­ši­mas dėl ga­li­mai pa­žeis­tų vai­ko tei­sių ar smur­to prieš vai­ką ar ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, yra ver­ti­na­mas grės­mės ly­gis in­di­vi­dua­liai kiek­vie­nam vai­kui, au­gan­čiam šei­mo­je. Kaip jau mi­nė­jau, be­ne pu­sė gau­tų pra­ne­ši­mų ne­pa­sit­vir­ti­na.

Nus­ta­čius pir­mą­jį grės­mės vai­kui ly­gį, VVTAĮT te­ri­to­ri­nių sky­rių spe­cia­lis­tai ini­ci­juo­ja at­ve­jo va­dy­bi­nin­ko pa­sky­ri­mą. At­ve­jo va­dy­bi­nin­kas pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką at­lie­ka šei­mos po­rei­kių pa­gal­bai ver­ti­ni­mą bei or­ga­ni­zuo­ja at­ve­jo nag­ri­nė­ji­mo po­sė­dį, ku­ria­me yra su­da­ro­mas pa­gal­bos pla­nas šei­mai.

Nus­ta­čius ant­rą­jį grės­mės vai­kui ly­gį, vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai ini­ci­juo­ja dar ir VVTAĮT mo­bi­lio­sios ko­man­dos su­da­ry­mą.

Iš psi­cho­lo­go, so­cia­li­nio dar­buo­to­jo ir spe­cia­lis­to, tu­rin­čio ži­nių ar dar­bo pa­tir­ties su pri­klau­so­my­be ser­gan­čiais žmo­nėms, su­da­ry­ta mo­bi­lio­ji ko­man­da 14 die­nų (iš­sky­rus sa­vait­ga­lius ir šven­čių die­nas) nuo vai­ko paė­mi­mo die­nos tei­kia in­ten­sy­vią pa­gal­bą, sie­kiant pa­dė­ti šei­mos na­riams ko­re­guo­ti el­ge­sį, kur­ti ir pa­lai­ky­ti sau­gią ap­lin­ką vai­kui.

Iš tė­vų nea­ti­ma­ma tei­sė ma­ty­tis su vai­kais

– Kur pa­ten­ka vai­kai, paim­ti iš šei­mų? Ar Šiau­lių ap­skri­ty­je pa­kan­ka glo­bė­jų? Kiek lai­ko pa­pras­tai vai­kai pra­lei­džia ne šei­mo­je? Ar ga­li tė­vai ma­ty­tis su iš jų paim­tais vai­kais?

– Šiau­lių ap­skri­ty­je kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je trūks­ta tiek bu­din­čių glo­bo­to­jų, tiek so­cia­li­nių glo­bė­jų.

Vai­ką paė­mus iš ne­sau­gios ap­lin­kos, jis ga­li bū­ti lai­ki­nai ap­gy­ven­din­tas ne tik glo­bė­jų šei­mo­je, glo­bos cent­re, šei­my­no­je, kri­zių cent­re ar vai­kų glo­bos ins­ti­tu­ci­jo­je, bet ir pas gi­mi­nai­čius, as­me­nis, su vai­ku su­si­ju­sius emo­ci­niais ry­šiais, vai­ko bro­lį ar se­se­rį glo­bo­jan­čio­je, įvai­ki­nu­sio­je šei­mo­je.

Nuo šių me­tų lie­pos 1 die­nos įsi­ga­lio­ju­sio Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­muo­se įtvir­tin­ta, kad li­kęs be tė­vų glo­bos vai­kas ga­lės bū­ti ap­gy­ven­di­na­mas vals­ty­bi­nė­je ar­ba ne­vy­riau­sy­bi­nė­je vai­kų glo­bos ins­ti­tu­ci­jo­je tik išim­ti­niais at­ve­jais, kai nė­ra ga­li­my­bės jo glo­bo­ti šei­mo­je ar­ba šei­my­no­je. Vai­ko iki tre­jų me­tų glo­ba vai­kų glo­bos ins­ti­tu­ci­jo­je ga­li truk­ti ne il­giau kaip tris mė­ne­sius.

Vai­kas, ku­rio tė­vai gy­ve­na sky­rium, tu­ri tei­sę nuo­lat ir tie­sio­giai bend­rau­ti su abiem tė­vais, jei tai ne­ken­kia vai­ko in­te­re­sams.

Tė­vas ar mo­ti­na tu­ri tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­ją apie vai­ką iš vi­sų auk­lė­ji­mo, mo­ky­mo, gy­dy­mo, vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir ki­tų įstai­gų bei ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tu­ri ry­šį su jo vai­ku. At­si­sa­ky­ti su­teik­ti in­for­ma­ci­ją ga­li­ma tik tuo at­ve­ju, jei yra grės­mės vai­ko svei­ka­tai ar gy­vy­bei iš tė­vo ar mo­ti­nos pu­sės, taip pat įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais.

Vai­ko glo­bė­jas pri­va­lo ne­truk­dy­ti vai­kui bend­rau­ti su tė­vais, jei tai ne­ken­kia vai­ko in­te­re­sams, bei pa­lai­ky­ti ry­šius su vai­ko tė­vais, in­for­muo­ti juos ar ar­ti­muo­sius gi­mi­nai­čius apie vai­ko vys­ty­mą­si, svei­ka­tą, mo­ky­mą­si ir ki­tais svar­biais klau­si­mais.

Nors tei­sės ak­tai įtvir­ti­na vai­ko tei­sę bend­rau­ti su sky­rium gy­ve­nan­čiais tė­vais, ta­čiau ne­de­ta­li­zuo­ja, kaip daž­nai ir kur tė­vai ga­li su­si­tik­ti su vai­kais.

Vai­kas ga­li bū­ti grą­ži­na­mas jo tė­vams, kai mo­bi­lia­jai ko­man­dai at­li­kus in­ten­sy­vų dar­bą su šei­ma paaiš­kė­ja, jog tė­vai pa­kei­tė sa­vo ne­tin­ka­mą el­ge­sį su vai­ku ir dėl to ne­gre­sia pa­vo­jus jo sau­gu­mui, svei­ka­tai ar gy­vy­bei, taip pat jei ne­lie­ka so­cia­li­nės ri­zi­kos veiks­nių.

Vai­ką ga­li­ma grą­žin­ti ir tiems tė­vams, ku­rie sten­gia­si keis­ti ar­ba pa­kei­tė sa­vo ne­tin­ka­mą el­ge­sį su juo ir dėl to ne­gre­sia pa­vo­jus vai­ko sau­gu­mui, svei­ka­tai ar gy­vy­bei, ta­čiau iš­lie­ka so­cia­li­nės ri­zi­kos veiks­niai. To­kiais at­ve­jais nu­ma­ty­ta tai­ky­ti at­ve­jo va­dy­bą dėl pir­mo­jo grės­mės vai­kui ly­gio ir spren­džia­mas klau­si­mas dėl vai­ko grą­ži­ni­mo tė­vams.

– Pa­gal­ba šei­moms pra­de­da­ma teik­ti tik ga­vus sig­na­lą, kad jo­je kaž­kas vyks­ta ne­ge­ro. Ar ne­bū­tų ge­riau pre­ven­ciš­kai reng­ti pa­skai­tas, se­mi­na­rus, te­le­vi­zi­jos lai­das tė­vams, kaip iš­mok­ti su­val­dy­ti pyk­tį, ne­pra­ras­ti kant­ry­bės, kaip iš­mok­ti auk­lė­ti vai­kus ne­ke­liant prieš juos ran­kos, bal­so ir pa­na­šiai?

– Su­tin­ku, kad vai­ko tei­sių pa­žei­di­mų pre­ven­ci­ja yra itin reikš­min­ga, ta­čiau ly­giai taip pat svar­bu, kad pre­ven­ci­nes ži­nias su­teik­tų kom­pe­ten­tin­gi spe­cia­lis­tai, ge­ban­tys at­si­žvelg­ti į in­di­vi­dua­lius šei­mos at­ve­jus, at­pa­žin­ti ne­tin­ka­mus vai­kų auk­lė­ji­mo, draus­mi­ni­mo bū­dus, pa­de­dan­tys ko­re­guo­ti sa­vo el­ge­sį, spręs­ti šei­mo­je ky­lan­čius sun­ku­mus.

Ta­čiau tam svar­bus ir pa­čių tė­vų są­mo­nin­gu­mas kreip­tis į spe­cia­lis­tus at­si­ra­dus sun­ku­mų, nes, kaip pra­kti­ka ro­do, kuo sun­ku­mai il­giau ne­spren­džia­mi, tuo su­dė­tin­giau vė­liau pa­siek­ti tei­gia­mų re­zul­ta­tų.

Už­ra­šė Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

As­me­ni­nė nuo­tr.

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vi­ta Šuls­ky­tė sa­ko, kad pra­ne­ši­mų dėl ga­li­mai pa­žei­džia­mų vai­ko tei­sių dau­gė­ja, nes vis dau­giau at­si­ran­da nea­be­jin­gų, pi­lie­tiš­kų žmo­nių, ku­rie pra­ne­ša vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riams ar­ba po­li­ci­jai, vis­gi pa­si­tvir­ti­na tik pu­sė pra­ne­ši­mų.