„Šiaulių vandenys“ miesto vandentvarką plėtoja septynis dešimtmečius

„Šiau­lių van­de­nys“ mies­to van­dent­var­ką plė­to­ja sep­ty­nis de­šimt­me­čius

UAB „Šiau­lių van­de­nys“ mi­ni veik­los 70-me­tį. Sep­ty­ni jos veik­los de­šimt­me­čiai – tai ir van­dent­var­kos ūkio kū­ri­mas, ir plėt­ra, ir mo­der­ni­za­vi­mas.

Šiau­lie­čiai šian­dien ge­ria ko­ky­biš­ką van­de­nį, nuo­te­kos tvar­ko­mos pa­gal šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas, o Šiau­liai prieš dau­giau nei de­šimt­me­tį iš­brauk­ti iš karš­tų­jų tar­šos taš­kų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Da­nu­tė RAČ­KAUS­KAI­TĖ

Van­den­tie­kio iš­ta­kos – tar­pu­ka­ry­je

Apie Šiau­lių van­dent­var­kos plėt­ros eta­pus ir ak­tua­li­jas kal­ba­mės su bend­ro­vės „Šiau­lių van­de­nys“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Jo­nu MAT­KE­VI­ČIU­MI.

„1948-ųjų spa­lio 30-ąją, kai į baig­tą sta­ty­ti van­dens bokš­tą bu­vo pra­dė­tas pum­puo­ti van­duo iš Lep­šių van­den­vie­tės, lai­ko­me sa­vo įmo­nės įkū­ri­mo da­ta. Tai ir mies­to cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio pra­džia“, – pa­brė­žia J. Mat­ke­vi­čius.

Cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos užuo­maz­gos mies­te at­si­ra­do dar tar­pu­ka­riu. 1925 me­tais bu­vo pra­dė­ti reng­ti pro­jek­tai. Šiau­liams van­den­tie­kį ir ka­na­li­za­ci­ją pro­jek­ta­vo Ste­po­nas Kai­rys, VDU do­cen­tas, in­ži­nie­rius, Va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­ras. Pa­si­tel­kus vo­kie­tį pro­fe­so­rių Brik­są ieš­ko­ta po­že­mi­nių van­dens tel­ki­nių.

Prie Sal­du­vės ta­da nu­spręs­ta sta­ty­ti van­den­vie­tę – tai Lep­šių van­den­vie­tė. Ši se­niau­sia mies­to van­den­vie­tė vei­kia iki šiol.

In­ten­sy­viau­si van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos dar­bai vy­ko 1935 me­tais. Spau­da ra­šė, jog 1937 me­tais Šiau­liuo­se bu­tuo­se jau bu­vo 430 „va­terk­lo­ze­tų“, o įreng­tą vi­di­nį van­den­tie­kį tu­rė­jo 652 bu­tai.

Tuo­me­ti­nis bur­mist­ras P. Lin­ke­vi­čius bu­vo iš­lei­dęs įsa­ky­mą so­dy­bų sa­vi­nin­kams, jog pri­va­lo­ma jung­tis prie ka­na­li­za­ci­jos ir van­den­tie­kio tink­lo, kai gat­vė­je bus pa­sta­ty­tas ka­na­li­za­ci­jos ka­na­las ir pra­ves­ti mies­to van­den­tie­kio vamz­džiai.

1939 me­tais pra­dė­ta van­dens bokš­to sta­ty­ba. Pla­nuo­ta vi­sus van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos dar­bus baig­ti 1942 me­tais. Bet ne­prik­lau­so­my­bės pra­ra­di­mas ir ka­ras su­jau­kė pla­nus.

Iš so­viet­me­čio pa­vel­dė­ta tar­ša

J. Mat­ke­vi­čius sa­ko, jog įmo­nės sta­tu­sas kei­tė­si ne kar­tą:

– So­viet­me­čiu pri­klau­sė­me Ko­mu­na­li­nio ūkio mi­nis­te­ri­jai, ga­my­bi­niam su­si­vie­ni­ji­mui „Van­duo“, ku­ris tu­rė­jo 14 te­ri­to­ri­nių val­dy­bų. Mums pri­klau­sė ir Kur­šė­nai, Jo­niš­kis, Pak­ruo­jis, Lin­ku­va, Rad­vi­liš­kis, Še­du­va, Kel­mė, Ty­tu­vė­nai.

Po Nep­rik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo bu­vo­me vals­ty­bi­nė van­dens tie­ki­mo įmo­nė, pri­klau­sė­me Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai. Po to van­dent­var­ka bu­vo ati­duo­ta sa­vi­val­dai.

1995 me­tais įmo­nė bu­vo pa­va­din­ta „Šiau­lių van­de­nys“, ta­po­me Sa­vi­val­dy­bės kontroliuojama už­da­rą­ja ak­ci­ne bend­ro­ve.

– Ko­kios pro­ble­mos pa­vel­dė­tos iš so­viet­me­čio?

– Šiau­liai so­viet­me­čiu pa­kan­ka­mai spar­čiai plė­tė­si, sta­ty­tos di­džiu­lės ga­myk­los. Bet į ap­lin­ko­sau­gą, nuo­te­kų va­ly­mą jo­kio dė­me­sio ne­kreip­ta. Dar ir van­dens trū­ko. Įmo­nėms bu­vo nu­sta­to­mi li­mi­tai, kiek van­dens ga­li su­var­to­ti per pa­rą. O ter­ša­lai iš įmo­nių te­kė­jo to­no­mis.

Per Šiau­lius te­kan­ti Kul­pė bu­vo la­biau­siai už­terš­ta. 1988 me­tais į Kul­pę per pa­rą bu­vo iš­lei­džia­ma 9,8 to­nos ter­ša­lų. Pa­ly­gi­ni­mui – da­bar jų iš­bė­ga 0,008 to­nos.

Di­džiau­sios pro­ble­mos bu­vo nuo­te­kų va­ly­mas, van­dens sty­gius ir ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bė. Jo­kių van­dens ge­ri­ni­mo įren­gi­nių ne­bu­vo, o mies­to nuo­te­kų ne­pa­jė­gė iš­va­ly­ti net pa­sta­ty­ti bio­lo­gi­nio va­ly­mo įren­gi­niai, nes pra­mo­nės įmo­nė­se pra­ktiš­kai pir­mi­nio va­ly­mo ne­bu­vo.

Štai su to­kio­mis pro­ble­mo­mis atė­jo­me į ne­prik­lau­so­my­bę. Eko­lo­gi­nių žy­gių žy­gei­viai pa­vo­jaus var­pais skam­bi­no dėl Kul­pės.

– Jau­tė­tės pra­si­kal­tė­liais?

– Mums pa­tiems tie da­ly­kai rū­pė­jo. 1988 me­tais jau bu­vo pa­reng­tas pro­jek­tas sta­ty­ti nuo­te­kų va­lyk­lą. Bet tai bu­vo so­vie­ti­nės tech­no­lo­gi­jos grioz­das. Ge­rai, kad ir ne­pra­dė­jo­me sta­ty­ti.

Pra­dė­ta nuo ap­lin­ko­sau­gos

– Ka­da pa­ju­dė­ta pir­myn?

– Rea­lus dar­bas pra­si­dė­jo, kai pra­dė­jo­me įgy­ven­din­ti Pa­sau­lio ban­ko (PB) fi­nan­suo­ja­mą ap­lin­ko­sau­gos pro­jek­tą.

Per aš­tuo­ne­rius me­tus –1996–2004 me­tais – jį įgy­ven­di­no­me. Pri­si­dė­jo do­no­ri­nės ša­lys – Šve­di­ja, Suo­mi­ja, Nor­ve­gi­ja, su­tei­ku­sios su­bsi­di­jas. Lė­šų sky­rė ir vals­ty­bės biu­dže­tas. Pro­jek­to ver­tė bu­vo be­veik 23 mi­li­jo­nai do­le­rių. Iš jų PB pa­sko­la su­da­rė 6 mi­li­jo­nus do­le­rių. Ją jau grą­ži­no­me.

– Ką mies­tui da­vė šis pro­jek­tas?

– Bi­ru­tės van­den­vie­tė bu­vo mo­der­ni­zuo­ta, pa­sta­ty­ti van­dens ge­ri­ni­mo įren­gi­niai. Pas­ta­ty­ti nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­niai Aukšt­ra­kiuo­se, pa­grin­di­nė nuo­te­kų siurb­li­nė, spau­di­mi­nė li­ni­ja, re­no­vuo­ta da­lis nuo­te­kų tink­lų.

PB rei­ka­la­vi­mu tu­rė­jom ras­ti par­tne­rių do­no­rų. Bend­ra­dar­bia­vo­me su Trond­hei­mo (Nor­ve­gi­ja) ir Kris­tians­ta­do (Šve­di­ja) įmo­nė­mis, mo­kė­mės stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo, pro­ce­sų val­dy­mo, mo­der­nių dar­bo me­to­dų.

Hel­sin­kio ko­mi­si­ja HEL­COM (tai – Hel­sin­kio kon­ven­ci­jos dėl Bal­ti­jos jū­ros ba­sei­no ap­lin­kos ap­sau­gos val­dy­mo or­ga­nas) Šiau­lius že­mė­la­py­je žy­mė­jo karš­tu rau­do­nu taš­ku – dėl la­biau­siai už­terš­tos Kul­pės upės. 2006 me­tais iš rau­do­nų­jų taš­kų są­ra­šo bu­vo­me iš­brauk­ti.

– Kas pa­siek­ta su Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pa­ra­ma?

– La­bai daug. ES re­mia­mus pro­jek­tus pra­dė­jo­me 2007-2013 me­tais, van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai nu­ties­ti Me­de­ly­ne, Pa­ba­liuo­se, Kal­niu­ke, Til­žės, Ver­du­lių, Ka­na­pių, Gi­ru­lių gat­vių kvar­ta­le, da­ly­je Gin­kū­nų gat­vių, po to – dar 122 mies­to gat­vė­se iš­plė­to­ti tink­lai. Be­veik 8,5 tūks­tan­čio na­mų ūkių su­da­ry­ta ga­li­my­bė pri­si­jung­ti prie cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio ir nuo­te­kų. Dau­gu­ma jau pri­si­jun­gė. Po 100 na­mų per me­tus dar pri­si­jun­gia. Esa­me iden­ti­fi­ka­vę kiek­vie­ną na­mą, ku­ris tu­ri van­den­tie­kį, ka­na­li­za­ci­ją, ku­ris dar ne.

Lep­šių van­den­vie­tę mo­der­ni­za­vo­me, ji vi­siš­kai au­to­ma­ti­zuo­ta.

Prob­le­mų se­niai ne­bė­ra dėl ge­ria­mo­jo van­dens ko­ky­bės. Šiau­lie­čiai drą­siai ga­li ger­ti van­de­nį tie­siai iš čiau­po ir tai svei­ka.

Cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai da­bar api­ma be­veik 98 pro­cen­tus mies­to. Ten, kur dar nė­ra tink­lų pa­klo­ta, plėt­rą to­liau vyk­do­me iš sa­vo lė­šų. O su ES pa­ra­ma da­bar re­konst­ruo­ja­me tink­lus, ku­rie pa­klo­ti iki 1991 me­tų. Iki 2021 me­tų at­nau­jin­si­me apie 70 ki­lo­met­rų van­den­tie­kio, nuo­te­kų ir pa­vir­ši­nių nuo­te­kų tink­lų.

Dėl ge­ro­vės rei­kia tik pa­ken­tė­ti. Re­mon­tas ke­lia ne­pa­to­gu­mų, bet šie dar­bai neiš­ven­gia­mi. 50–60 me­tų ne­keis­ti vamz­džiai bai­gia su­dū­lė­ti, nes bu­vo da­ry­ti iš pra­stų me­džia­gų, rei­kia pa­keis­ti ir apie 2 200 gelž­be­to­ni­nių šu­li­nių, ku­rių būk­lė to­kia, kad gat­vė­se smeg­duo­bės gre­sia.

Šie­met dau­giau­sia dar­bų da­ry­ta mies­to cent­re. Ki­tais me­tais čia dar­bus baig­si­me, išei­si­me į ki­tus mies­to ra­jo­nus. Pie­ti­nia­me ra­jo­ne taip pat dar­bai pra­dė­ti.

Sa­vi­val­dy­bė pa­lai­kė mū­sų pro­jek­tus, nes prieš gat­vių re­konst­ruk­ci­jas pir­miau­sia po­že­mi­nes ko­mu­ni­ka­ci­jas rei­kia at­nau­jin­ti.

– Kiek van­dens mies­tas su­var­to­ja?

– Per pa­rą tie­kia­me 12 tūks­tan­čių kub. met­rų van­dens, o prieš tris de­šimt­me­čius – 55 tūks­tan­čius kub. met­rų. 2015 me­tais už­kon­ser­va­vo­me Bu­bių van­den­vie­tę. Bet tu­ri­me su­da­rę ga­li­my­bes pa­ten­kin­ti po­rei­kius, jei­gu pra­mo­nė plė­sis. Ga­lė­tu­me tiek­ti ir 90 tūks­tan­čių kub. met­rų per pa­rą. Van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai yra pa­klo­ti ir Pra­mo­nės par­ke, ir LEZ-e.

– Koks šian­dien yra įmo­nės ko­lek­ty­vas, ko­kios van­dent­var­kos per­spek­ty­vos?

– Įdie­gus nau­jas tech­no­lo­gi­jas per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų dar­buo­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo šim­tu – da­bar dir­ba 252 dar­buo­to­jai. Jų kva­li­fi­ka­ci­ja aukš­ta. Pir­mie­ji ša­ly­je iš van­dent­var­ki­nin­kų įdie­gė­me ap­lin­ko­sau­gos ir ko­ky­bės va­dy­bos sis­te­mas, ati­tin­kan­čias tarp­tau­ti­nius ISO stan­dar­tus. Vė­liau ser­ti­fi­ka­vo­me dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos bei ener­gi­jos nau­do­ji­mo va­dy­bos sis­te­mas.

Įdie­gė­me skait­me­ni­nį van­den­tie­kio tink­lo mo­de­lį, ku­ris rea­liu lai­ku ro­do van­dens su­var­to­ji­mą konk­re­čio­je mies­to zo­no­je, o tai lei­džia iš kar­to nu­sta­ty­ti, kur yra įvy­ku­si ava­ri­ja. Tink­lų re­konst­ruk­ci­ja to­liau bus nuo­la­ti­nis pro­ce­sas.

Pla­nuo­ja­me įdieg­ti ir nuo­to­li­nę van­dens skai­tik­lių pa­ro­dy­mų bu­tuo­se nu­skai­ty­mo sis­te­mą.

Išsp­ren­dė­me nuo­te­kų dumb­lo tvar­ky­mo pro­ble­mą – nuo­te­kų va­lyk­lo­je pa­sta­tė­me dumb­lo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nius. Da­bar nuo­te­kų dumb­las ne­be­ter­šia ap­lin­kos – ap­do­ro­jant jį iš­gau­na­mos bio­du­jos. Jas de­gi­nant ko­ge­ne­ra­ci­nė­je jė­gai­nė­je pa­si­ga­mi­na­me „ža­lio­sios“ ener­gi­jos – elekt­ros ir ši­lu­mos, ku­rią nau­do­ja­me tech­no­lo­gi­niams po­rei­kiams.

Da­bar ki­ta ak­tua­li pro­ble­ma – kaip pa­nau­do­ti iš­džio­vin­tą nuo­te­kų dumb­lą. Dėl jo de­gi­ni­mo ta­ria­mės su „Ak­me­nės ce­men­tu“.

Iki 2025 me­tų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lų plėt­ra nu­ma­to­ma Lie­po­rių-Šven­tu­pio kvar­ta­luo­se, ku­rie sta­to­si.

Gy­ve­ni­mas ei­na pir­myn, moks­las žy­giuo­ja į prie­kį ir van­dent­var­ka ne­ga­li su­sto­ti. Sto­vin­tis van­duo gen­da.

SKAI­ČIAI IR FAK­TAI

Į Šiau­lių van­den­tie­kio bokš­tą ly­giai prieš 70 me­tų –1948-ųjų spa­lio 30-ąją – pra­dė­tas pum­puo­ti van­duo iš Lep­šių van­den­vie­tės. Ši da­ta lai­ko­ma mies­to van­dent­var­kos įmo­nės įkū­ri­mo da­ta.

UAB „Šiau­lių van­de­nys“ tu­ri 53,6 tūkst. klien­tų (gy­ven­to­jai, įmo­nės, or­ga­ni­za­ci­jos).

Mies­tui tie­kia­mas po­že­mi­nis van­duo iš­gau­na­mas Bi­ru­tės ir Lep­šių van­den­vie­tė­se iš gi­lu­mi­nių grę­ži­nių, ku­rių gy­lis sie­kia apie 200 m.

Per pa­rą pa­tie­kia­ma apie 12 tūkst. kub. met­rų ko­ky­biš­kai pa­ruoš­to ge­ria­mo­jo van­dens.

Van­den­tie­kio tink­lų il­gis – 619 km.

Nuo­te­kų tink­lų il­gis – 622 km.

Per pa­rą nuo­te­kų va­lyk­lo­je iš­va­lo­ma apie 23 tūkst. kub. met­rų nuo­te­kų, ap­do­ro­ja­ma apie 535 kub. met­rų nuo­te­kų dumb­lo ir iš­gau­na­ma apie 2,6 tūkst. kub. met­rų bio­du­jų. Jas de­gi­nant per pa­rą pa­ga­mi­na­ma apie 7,6 tūkst. kWh elekt­ros ir apie 15,7 tūkst. kWh ši­lu­mos ener­gi­jos, ku­ri pa­nau­do­ja­ma dumb­lo ap­do­ro­ji­mo ir nuo­te­kų va­ly­mo pro­ce­suo­se.

1996–2018 m. I pusm. į Šiau­lių van­dent­var­kos ūkio mo­der­ni­za­vi­mą ir plėt­rą in­ves­tuo­ta 96,5 mln. eu­rų (be PVM). Di­džią­ją da­lį (51,4 mln. Eur) in­ves­ti­ci­jų su­da­ro ES ir vals­ty­bės biu­dže­to lė­šos.

Įgy­ven­di­nus plėt­ros pro­jek­tus prie cent­ra­li­zuo­to van­den­tie­kio pri­si­jun­gė 78 pro­c. na­mų ūkių, prie nuo­te­kų tvar­ky­mo – 88 pro­c.

Pro­jek­tų me­tu nu­ties­ta apie 110 km nau­jų van­den­tie­kio tink­lų, 105 km – nuo­te­kų, re­konst­ruo­ta 14,3 km van­den­tie­kio, 17 km nuo­te­kų ir 9 km pa­vir­ši­nių nuo­te­kų tink­lų.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos – www.siau­liu­van­de­nys.lt.

Užs. Nr. 399723

„Šiau­lių van­de­nų“ nuo­tr.