
Naujausios
Švietimo reformos sriuba išvirta skubotai
Radviliškiečiai pedagogai kol kas neprisijungė prie šalyje vykstančio mokytojų streiko. Ar etatinis darbo apmokėjimas juos tenkina? Apie švietimo naujovių įgyvendinimą Radviliškio rajone kalbamės su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaite JUODEIKIENE.
Reforma – skubotas, didelis iššūkis
– Kokius iššūkius teko patirti rajono švietimo įstaigoms, įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą?
– Iššūkis buvo didelis visai pedagoginei bendruomenei. Galiu teigti, kad ši naujovė įvesta per daug skubotai. Ir nors ministerija sako, jog apie tai kalbėta jau seniai, bet tai tebuvo kalbos. Ir jų buvo įvairių.
Taip, mokyklų vadovai apmąstydavo, koks galėtų būti pedagogų krūvis, bet kol nebuvo dokumentų, nebuvo ir tikrojo pasirengimo. O dokumentus mes pradėjome gauti birželio pabaigoje ir liepos mėnesį, kai faktiškai jau atostogavo beveik visi mokytojai ir mokyklų vadovai.
Esu jiems labai dėkinga, kad visi suprato savo pareigą ir daugelis rašė prašymus atšaukti juos iš atostogų, kad galėtų padirbėti prie naujųjų dokumentų. Dalis vadovų dirbo savo atostogų metu.
Būsimąjį darbo krūvį reikėjo aptarti ir su mokytojais. Didžiausias darbas – rugpjūčio pabaiga, kai reikėjo pasirašinėti naujas darbo sutartis. Vis tik dalis sutarčių buvo pasirašytos rugsėjo mėnesį.
– Kaip pavyko įgyvendinti reformą?
– Vadovams teko ieškoti kompromiso, įvertinant galimybes ir ieškant geriausio varianto.
Mus gelbėjo ir tai, kad turėjome gerą konsultantę dėl etatinio darbo įvedimo. Tai – V. Kudirkos progimnazijos direktorė Rasa Dagienė, kuri teikė konsultacijas visai Šiaulių apskričiai ir dar konsultavo Panevėžio miesto ir rajono mokyklas. Kol kas dėl reformos įgyvendinimo iš pedagogų nesame gavę jokių skundų.
– Jau lapkritis, todėl yra žinomi „piniginiai“ reformos rezultatai rajone. Kokie jie?
– Pagal mokyklų pateiktus duomenis matome, kad 77 procentams mokytojų atlyginimas padidėjo.
Tiesa, kilimas labai įvairus – pradedant 1 euru ir baigiant 500. Jis priklauso nuo klasės komplektų, nuo to, kiek mokykloje yra tos srities pedagogų ir kaip jie dalijasi darbo krūvį.
Visiems 100-ui procentų pedagogų atlyginimai pakilo Gražinos pagrindinėje mokykloje, 95 procentams – Šeduvos gimnazijoje, Alksniupių pagrindinėje, 85 procentams – Pociūnėlių pagrindinėje (nors šioje įstaigoje kilimas nebuvo didelis – 90 eurų ribose), Vaižganto progimnazijoje – 76 procentams, V. Kudirkos progimnazijoje – 75 ir taip toliau.
Sumažėjimas (nuo 2 iki 290 eurų) yra 17-ai procentų pedagogų. Pagrindinės to priežastys: mažėja klasių komplektų skaičius. 6 procentams mokytojų atlyginimas nekito.
Vienintelėje Pakalniškių pagrindinėje mokykloje atlyginimas nepakilo nė vienam pedagogui. Pas juos sumažėjo klasių komplektų – yra jungiama 5 ir 6 klasės, nes liko tik penki penktokai, todėl mažėja krūviai ir nėra iš ko kelti atlyginimų. Ši mokykla gaus papildomai lėšų, kad galėtų bent tris mėnesius padidinti atlyginimus.
Finansavimo modelis – su trūkumais
– Ar, Jūsų nuomone, etatinis darbo apmokėjimas pasiteisino?
– Pati etatinė struktūra – gerai, bet finansavimo modelis yra su trūkumais. Anksčiau 93 procentai mokinio krepšelio likdavo mokykloje, o 7 – Savivaldybei, kuri jas dalindavo mokytojams už egzaminų organizavimą, dailei, muzikai, sportui (mokymo priemonėms, plenerams). Dalis lėšų keliaudavo koeficientams išlyginti, padėti mokykloms išgyventi.
Dabar 80 procentų lieka mokyklai, 20 – Savivaldybei, bet Savivaldybė iš jų turi skirti lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti – mokyklų direktoriams, jų pavaduotojams.
Šios lėšos skiriamos ir švietimo pagalbai organizuoti – logopedams, psichologams, socialiniams darbuotojams, judesio korekcijos pedagogams, mokytojams padėjėjams, dalyvaujantiems ugdymo procese. Prie pagalbos specialistų nurodyta priskirti ir mokyklų bibliotekininkus.
Situacija tokia, kad kai kurioms mokykloms skiriamų valdymo lėšų neužtenka ir direktoriaus etatui. Todėl dalis vadovų susimažino pavaduotojų etatus.
Pasikeitus tinklo kūrimo reikalavimams, vienas direktorius dabar gali vadovauti ir dviem ar trims jungtinėms mokykloms. Dar viena išeitis – skyriai.
Labiausiai lėšų pritrūks švietimo pagalbai organizuoti: logopedams, socialiniams pedagogams ir kitiems. Skiriamų lėšų yra per mažai. Todėl gali tekti prašyti jų ir iš biudžeto.
Šiuo metu lėšos yra susipynusios iki 2019 metų sausio. Tai yra, mokyklos gyvena iš lėšų, kurios buvo skirtos 2018 metams nuo rugsėjo iki sausio. Mes jau išanalizavom situaciją – rugpjūčio mėnesį Savivaldybė peržiūrėjo ir daliai įstaigų papildė lėšas, kurių turėtų užtekti iki sausio.
Rajonui buvo skirta tikslinė dotacija – 177,8 ūkstančio eurų papildomų lėšų. Įvertinome situaciją ir nenuskriaudėme nė vienos įstaigos. Pavyzdžiui, visos gimnazijos gaus vienodai – po 17 tūkstančių eurų.
Toliau vėl žiūrėsime, koks bus finansavimas ir kaip išgyvensime iki kito rugsėjo.
– Ar yra ir daugiau finansavimo grėsmių?
– Dar viena naujos finansavimo tvarkos grėsmė ta, kad klasėje turi būti ne mažiau kaip 21 vaikas – tik tada įstaiga gaus pilną klasės krepšelį ir klasės išlaikymas bus šimtaprocentinis. Jei vaikų mažiau – finansavimas mažesnis. Mes kaime tokių klasių neturime. Net pagrindinių mokyklų klasėje daugiausiai yra nuo 9 iki 15 vaikų.
Alksniupiuose, Pakalniškiuose, Pociūnėliuose nėra nė vienos klasės, kur būtų 21 mokinys. Vadinasi, šios mokyklos nė vienam klasės komplektui negaus pilno krepšelio. Tada lieka vienintelė išeitis – klasių jungimas.
Jei paliktume mokyklą su nepakankamu finansavimu, jau reiktų politikų sprendimo, ar padeda Savivaldybė savo lėšomis šią mokyklą išlaikyti.
Labai norisi kad kaime liktų mokyklos, bet kokios jos bus? Dabar galima jungti net keturias pradines klases ir jungtinėje klasėje turėti 24 mokinius.
Tuo pasinaudojo Baisogalos mokyklos-darželio Skėmių skyrius bei V. Kudirkos progimnazijos Aukštelkų skyrius, kur yra po vieną komplektą su keturiomis pradinėmis klasėmis. Tose klasėse dirba patirtį turintys mokytojai, bet ir jiems tai yra iššūkis.
Neaiškumo tebėra daug: kaip bus formuojamas finansavimas – mokslo metams ar kalendoriniams metams. Tai labai svarbu, nes tuoj bus pradedamas formuoti rajono biudžetas.
Žadama, kad finansavimas pagerės. Bet ar taip bus iš tikrųjų? Tad kol kas klaustukų yra pakankamai.
Kalbėjosi ir fotografavo Laima AGANAUSKIENĖ
Autorės nuotr.
Radviliškio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė: „Etatinė struktūra yra gerai, bet finansavimo modelis yra su trūkumais ir neaiškumo liko dar daug“.