Naujausios
Kainos ir alga – kas ką vejasi?
Oficiali statistika skelbia, kad per dvejus su puse metų vartojimo prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 6,7 procento, maisto ir nealkoholinių gėrimų – 4,1 procento. Šiaulių universiteto (ŠU) Ekonomikos katedros docentės dr. Janinos Šeputienės teigimu, tokie skaičiai dažnam kelia pyktį, mat oficiali statistika neatitinka gyventojų įsitikinimų: kainos, pasak jų, augo daugiau, bet padidėjusiu darbo užmokesčiu džiaugiasi retas.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Beveik pusšimtis prekių ir paslaugų brango 8 procentais
Pasak dr. J. Šeputienės, nesusikalbėjimo priežastis ta, kad Statistikos departamentas skelbia kainų pokyčio vidurkį.
„Tačiau vidurkis gali neatspindėti realios situacijos. Vieni produktai brango, kiti pigo, to paties produkto kaina viename mieste didėjo, kitame mažėjo. Taip pat ne visų produktų mes vartojame vienodai. Kuo produktui išleidžiame daugiau pajamų, tuo jo įtaka kainų vidurkiui yra didesnė“, – sako ŠU mokslininkė.
Pagal skelbiamus duomenis buvo galima apskaičiuoti 97 vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius Šiauliuose nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų rugpjūčio. Tik 6 prekių ir paslaugų kaina kilo 5–8 procentais ir daugiau ar mažiau atitiko šalies vidurkį (6,7 proc.), 46 prekės ir paslaugos brango daugiau nei 8 procentais, 20-ies kaina didėjo mažiau nei 5 procentais, o 25-ių kaina mažėjo.
Labiausiai pabrangusiųjų dešimtukas
„Kainų pasikeitimo vidurkis apima daugelį prekių ir paslaugų, bet gal jūs labai mažai savo pajamų skiriate tam produktui, kuris atpigo, ir labai daug vartojate būtent to produkto, kuris ženkliai pabrango. Tokiu atveju jums visiškai neaktualus tas vidutinis statistinis kainų pokytis, jūs susiduriate su gerokai didesniu kainų augimu“, – sako dr. J. Šeputienė.
Tam tikrų produktų kainos kilo daugiau nei 20 ar net 50 procentų. Pavyzdžiui, tepusis riebalų mišinys Lietuvoje vidutiniškai pabrango 52,4 procento, morkos – 44,7 procento, pusė litro alaus kavinėje – 33,1 procento. Net ir to paties produkto ar paslaugos kaina Lietuvos miestuose keitėsi labai skirtingai. Pavyzdžiui, Šiauliuose morkos brango 18,8 procento, o Klaipėdoje net 73,2 procento.
Lietuvoje automobilio statymo miesto centre 1 valandos kaina vidutiniškai išaugo 57,6 procento. Vilniečiai gali piktintis išgirdę šį skaičių, mat jiems kaina išaugo daugiau nei dvigubai (105 proc.). O štai Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojams automobilio statymo kaina nesikeitė.
„Tam tikrų produktų kainų kilimas Šiauliuose viršija 30 procentų, todėl žiūrėdami į tų produktų kainas mes ir stebimės, kodėl statistikai sako, kad kainos padidėjo tik apie 7 procentus“, – sako mokslininkė.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Šiauliuose labiausiai brango tepusis riebalų mišinys (apie 44 proc.), 0,5 litro pilstomo alaus kavinėje (34 proc.), dyzeliniai degalai (32 proc.), 30 proc. riebumo grietinė (32 proc.), 0,5 kg pomidorų kečupo (39 proc.).
Į Šiauliuose labiausiai brangusių dešimties prekių ir paslaugų sąrašą pateko kūdikių šliaužtinukai (83 proc.), vyriškai marškiniai (40 proc.), vyrų modelinis kirpimas kirpykloje (38,5 proc.), konservuoti žalieji žirneliai (36 proc.), dantų pasta (32 proc.), nors visoje Lietuvoje šių prekių ar paslaugų kainų kilimas buvo net kelis kartus mažesnis.
„Kainų kilimas dar nereiškia, kad šie produktai Šiauliuose kainuoja brangiausiai. Pavyzdžiui, vyrų modelinio kirpimo kaina Šiauliuose didėjo daugiausiai iš analizuotų miestų, tačiau Šiauliuose apsikirpti vis tiek yra pigiau nei Vilniuje ar Kaune. Danties plombavimas helio plomba Lietuvoje vidutiniškai pabrango apie 11 procentų, o Šiauliuose net 24,5 procento, tačiau šios paslaugos kaina šiauliečiams yra mažiausia (apie 34 eurai), antroje vietoje yra Klaipėda (37 eurai), o brangiausiai moka vilniečiai – apie 55 eurus“, – atkreipia dėmesį dr. J. Šeputienė.
Brango ne viskas
„Jeigu koks produktas pabrango, mes tai ilgai prisimename ir iki šiol galima išgirsti padejavimų – argi sviestas kada kainavo 6 litus? Matydami kai kurių prekių kainų kilimą 50 procentų ar net daugiau, vartotojai linkę apibendrinti – viskas pabrango. Kad kažkas atpigo, mes jeigu ir pastebime, tai labai greitai pamirštame“, – sako ŠU docentė.
Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, labiausiai atpigo pomidorai, vynuogės ir bananai. Čia įtakos turi ir sezoniškumas, nes lyginama šių produktų kaina vasarą (2018 m. rugpjūčio mėnuo) ir žiemą (2016 m. sausio mėnuo).
Sumažėjo skalbimo miltelių, šilumos energijos ir cukraus kaina. Vidutiniškai vertinant Lietuvoje prie labiausiai atpigusių produktų patenka manų kruopos ir ilgagrūdžiai baltieji ryžiai, jų kaina mažėjo visuose miestuose, išskyrus Šiaulius.
„Tačiau šiauliečiams neverta nusiminti, nors manų kruopų kaina Šiauliuose nesikeitė (66 centai už kg), ji vis tiek išliko mažiausia, lyginant su kitais miestais, nors ryžiai Šiauliuose kainuoja daugiau (91 centas už kg) nei Klaipėdoje (85 centai) ar Kaune (87 centai). Atkreipiu dėmesį, kad analizuojamos yra vidutinės kainos – kiek produktas kainavo įvairiose parduotuvėse tam tikrą mėnesį. Tai nėra mažiausia kaina, už kurią buvo galima nusipirkti produktą“, – sako ŠU mokslininkė.
Šių metų rugpjūtį pomidorų, cukraus, virtų aukščiausios rūšies dešrelių, karštai rūkytos kiaulienos nugarinės, svogūnų, negazuoto mineralinio vandens kaina Šiauliuose buvo mažesnė nei kituose didmiesčiuose.
Lietuvoje karštas vanduo atpigo apie 15 procentų, Kaune beveik 25 procentais, Vilniuje 21 procentu, tačiau Šiaulių ir Panevėžio gyventojams kaina mažėjo tik apie 8 procentais. 2016 metų sausio mėnesį karšto vandens kubinio metro kaina Šiauliuose (5,08 euro) buvo mažesnė nei Vilniuje ir Klaipėdoje, tai šių metų rugpjūčio mėnesį šiauliečiai už karštą vandenį mokėjo didžiausią kainą, lyginant su kitais miestais.
Darbo užmokesčio skirtumai daug didesni
Statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis nuo 2016 metų sausio išaugo beveik 25 procentais. Žinoma, vieniems jis didėjo daugiau, kitiems – mažiau. Pavyzdžiui, Visagino, Pagėgių, Lazdijų rajono savivaldybėse darbo užmokestis vidutiniškai didėjo tik 12 procentų, o Trakų, Rietavo, Neringos, Širvintų savivaldybėse – 30–34 procentais.
„Akivaizdu, kad šių savivaldybių gyventojų perkamoji galia ir reakcija į kainų pokyčius, labai skiriasi“, – sako mokslininkė.
2018 metų antrąjį ketvirtį mažiausias vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo Kalvarijos savivaldybėje – 633,60 euro, didžiausias – 1 066,50 euro – Vilniaus miesto savivaldybėje.
Šiaulių apskrityje vidutinis darbo užmokestis (prieš mokesčius) buvo 770,7 euro. Šalies vidurkis – 918,8 euro. Mažesnis nei Šiaulių apskrityje vidutinis darbo užmokestis buvo Tauragės, Marijampolės, Alytaus ir Utenos apskrityse.
Per kiek daugiau nei dvejus metus Šiaulių apskrityje darbo užmokestis išaugo 24,1 procento, tik šiek tiek mažiau nei vidutiniškai šalyje – 24,7 procento. Sparčiau nei Šiaulių apskrityje darbo užmokestis augo tik Telšių (25,9 proc.), Vilniaus (25,4 proc.) ir Kauno (24,9) apskrityse.
Darbo užmokestis Šiaulių apskrityje labiausiai išaugo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (36 proc.), tačiau pats darbo užmokestis, nepaisant didžiausio augimo, šiame sektoriuje yra pats mažiausias (495,5 euro).
Didžiausias vidutinis darbo užmokestis Šiaulių apskrityje yra kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje – 1 258,3 euro. Darbo užmokesčio augimas šiame sektoriuje taip pat vienas didžiausių – 23,5 procento. Beje, šiame sektoriuje Šiaulių apskrityje mokamas darbo užmokestis didžiausias, lyginant su kitomis apskritimis.
Kiti sektoriai, kuriuose darbo užmokestis augo sparčiausiai: transportas ir saugojimas (beveik 29 proc.); didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (27 proc.), nekilnojamojo turto operacijos (24 proc.).
Lietuvoje mažiausiai uždirba drabužių siuvimo, odos ir odos dirbinių gamybos, pašto ir pasiuntinių/kurjerių veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių darbuotojai. Jų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius nesiekia 700 Eur, todėl natūralu, kad šių sektorių darbuotojai gali labai jautriai reaguoti į kainų kilimą.
Kainų kilimas mažiau aktualus dujų gamybos sektoriaus darbuotojams, kurie vidutiniškai uždirba 2 264 Eur, ar dirbantiems finansų ir draudimo sektoriuje, kur atlyginimas prieš mokesčius viršija 1 700 eurų.
Asmeninė nuotr.
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros docentė dr. Janina Šeputienė sako, kad statistiniai vidurkiai neatspindi realios kiekvieno regiono situacijos.
