Šiaulių meras savo reitingų ir batų nesitepa?

Šiau­lių me­ras sa­vo rei­tin­gų ir ba­tų ne­si­te­pa?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Nuo šios vie­tos ga­lė­jo pra­si­dė­ti bu­vu­sio Ch. Fren­ke­lio fab­ri­ko te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mas. Bet ne­pra­si­dė­jo.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Pir­ma­die­nį Šiau­liuo­se, bu­vu­sio Chai­mo Fren­ke­lio odų fab­ri­ko te­ri­to­ri­jo­je, per­va­din­to­je gat­vė­je ati­deng­ta pir­mo­ji len­te­lė . El­nio gat­vė ta­po Fren­ke­lių gat­ve. Taip pa­gerb­tas pra­mo­ni­nin­ko Chai­mo Fren­ke­lio, pra­dė­ju­sio Šiau­lių pra­mo­nės is­to­ri­ją, įtvir­ti­nu­sio Šiau­lius, kaip pra­mo­nės mies­tą dar XIX am­žiu­je, at­mi­ni­mas, nes iki Ch. Fren­ke­lio fab­ri­ko Šiau­liai pa­gal ga­my­bos apim­tis len­kė tik baž­nyt­kai­mius.

Prie kaž­ka­da Šiau­lius į pra­mo­nės is­to­ri­ją įra­šiu­sio fab­ri­ko su­ka Iz­rae­lio vals­ty­bės am­ba­sa­do­riaus li­mu­zi­nas dip­lo­ma­ti­niais nu­me­riais, at­vyks­ta Ry­gos si­na­go­gos ir Lie­tu­vos žy­dų ra­bi­nas, Kau­no, Klai­pė­dos bei Uk­mer­gės žy­dų bend­ruo­me­nių va­do­vai.

Sto­vi pa­si­puo­šę, skry­bė­lėti ir kos­tiu­muo­ti gat­ve sun­kiai pa­va­di­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ir šyp­so­si, nes – šven­tė.

Žmo­nių bū­rys di­dė­ja ir no­ri­si su­deg­ti iš gė­dos, nes nė­ra kur dė­ti akių. Po ko­jo­mis – pur­vas, ba­los, duo­bės, šiukš­lės, se­nų žo­lių sta­ga­rai. Ma­žes­nių duo­bių nie­kas ne­skai­čiuos, o į di­des­nes su­kiš­tos pa­dan­gos, kad ne­pras­meg­tų ko­kia ma­ši­na ar žmo­gus.

Pa­ke­li akis į pa­sta­tą, ant ku­rio pri­suk­ta len­te­lė, ir vėl no­ri­si pra­smeg­ti skra­džiai že­mę. Pas­ta­to sie­nos liu­di­ja ne pra­mo­nės is­to­ri­ją, o praė­ju­sio am­žiaus bar­ba­rų ko­vas ir per­ga­les. Tai, kas kaž­ka­da bu­vo su­mū­ry­ta su iš­ma­ny­mu ir or­na­men­tais, bu­vo iš­dras­ky­ta, su­bom­bar­duo­ta ir už­lip­dy­ta bet kaip ir bet kuo.

Be­lie­ka tik dė­ko­ti Aukš­čiau­sia­jam, kad su­si­rin­ku­siems ne­bu­vo pa­leis­ta klai­ki smar­vė, ku­ri kar­tais tvy­ro to­je te­ri­to­ri­jo­je dėl ša­lai vei­kian­čios odų įmo­nės. Ačiū­die ir sma­rag­di­nės spal­vos upe­liu­kas, pra­tur­tin­tas nuo­din­gais chro­mo jun­gi­niais, ne­te­kė­jo sve­čiams po ko­jo­mis. Tai nors tiek.

Pas­ta­tas, ant ku­rio pa­ka­bin­ta nau­jos gat­vės ir nau­jo ad­re­so len­te­lė, nu­pirk­ta už žy­dų bend­ruo­me­nės pi­ni­gus, vie­na sie­na jun­gia­si su gar­siuo­ju Me­nų in­ku­ba­to­riaus pa­sta­tu.

Pus­bal­siu vie­nas gar­bus šiau­lie­tis be­veik kul­tū­rin­gai nu­si­kei­kia ir sa­ko: „Sto­gas Me­nų in­ku­ba­to­riui yra pa­ga­min­tas, lan­gai pa­ga­min­ti kaž­kur pū­na, kai bū­tų ga­lė­ję pri­deng­ti mies­to gė­dą, sta­ty­bos įmo­nė su­va­ry­ta į bank­ro­tą, kaž­kas iš Me­nų in­ku­ba­to­riaus pa­si­da­rė rek­la­mi­nę po­li­ti­nę kam­pa­ni­ją, ir da­bar vi­si kaip „dur­niai“ čia sto­vim ir vai­di­nam, kad ger­biam Fren­ke­lį?!“

Sto­vi pur­vy­ne per pur­vy­ną at­klam­po­jęs Iz­rae­lio am­ba­sa­do­rius, sto­vi ir Lie­tu­vos žy­dų ra­bi­nas tik ką iš­pur­vin­tais ba­tais. Ai, tie­sa, ra­bi­nas dar ne to ma­tė Šiau­liuo­se. Juk bu­vo eks­ka­va­to­riu­mi iš­kas­ti ir kaž­kie­no pa­lie­pi­mu ban­dy­ti slėp­ti žy­dų ka­pi­nių kau­le­liai: be­ma­tant bu­vo su­rea­guo­ta, kad žūt­būt rei­kia gel­bė­ti po­li­ti­nius rei­tin­gus, o ne žy­dų kau­le­lius.

Sto­vi pur­vy­ne Kau­no, Klai­pė­dos, Uk­mer­gės, Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nių va­do­vai. Sto­vi šiau­lie­čiai – žy­dai ir lie­tu­viai.

Tik nė­ra mies­to gal­vos. Jis jau ba­tų ir rei­tin­gų ne­si­teps?

Ki­ta ver­tus, ką me­ras to­je ap­leis­to­je ir ma­kab­riš­ko­je te­ri­to­ri­jo­je bū­tų ga­lė­jęs pa­sa­ky­ti? Kad ar­šiai ko­vo­jo prieš tos te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mą? Taip ko­vo­jo, kad net pa­vy­ko be­veik su­nai­kin­ti: kiek be sto­go dar sto­vės tas var­ga­nas, de­gin­tas, par­da­vi­nė­tas, pra­var­džiuo­tas ko­rup­ci­niu kul­tū­ros pa­vel­do pa­sta­tas?

Taip ar­šiai mies­to gal­vos bu­vo „ko­vo­ta su ko­rup­ci­ja“ dėl Me­nų fab­ri­ko, kad te­kė­jo ir te­kės di­džiu­lės su­mos iš mies­to biu­dže­to. Bet nie­kas to jau ne­va­dins nei ko­rup­ci­ja, nei pa­to­giu įran­kiu pa­si­da­ry­ti sau po­li­ti­nę rek­la­mą?

Ir kai Šiau­lių me­ras di­džiuo­ja­si, kad jam rin­ki­mai į mies­to me­rus be­veik nie­ko ne­kai­na­vo, vi­sa­da ga­li­ma pa­skai­čiuo­ti, kiek, pa­vyz­džiui, mies­tui ir mies­tie­čiams kai­na­vo jo ko­va su Me­nų in­ku­ba­to­riu­mi. Pri­ko­vo­ta už mi­li­jo­ną ar dau­giau?

Kai jau tiek pri­ko­vo­ta ir atė­jo nau­ja rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, rei­kia nau­jo ko­vos lau­ko, nau­jos ko­rup­ci­jos ir nau­jų prie­šų. Me­nų in­ku­ba­to­rius ne­be­tin­ka – nes čia net am­ba­sa­do­rius ba­tus iš­si­pur­vi­no.

Ki­ta ver­tus, Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės na­riai pa­gei­da­vo, kad bū­tent šio­je ap­leis­to­je bu­vu­sio fab­ri­ko te­ri­to­ri­jo­je at­si­ras­tų gat­vė, pa­va­din­ta Fren­ke­lių var­du. Ar Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nė ti­ki­si, kad ši vie­ta bus pra­dė­ta ka­da nors tvar­ky­ti, ar tik no­rė­ta at­kreip­ti dė­me­sį, kad mies­tas dar ne­su­ge­ba de­ra­mai gerb­ti sa­vo pa­vel­do?