
Naujausios
Šiaulių meras savo reitingų ir batų nesitepa?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nuo šios vietos galėjo prasidėti buvusio Ch. Frenkelio fabriko teritorijos tvarkymas. Bet neprasidėjo.
Rita ŽADEIKYTĖ
Pirmadienį Šiauliuose, buvusio Chaimo Frenkelio odų fabriko teritorijoje, pervadintoje gatvėje atidengta pirmoji lentelė . Elnio gatvė tapo Frenkelių gatve. Taip pagerbtas pramonininko Chaimo Frenkelio, pradėjusio Šiaulių pramonės istoriją, įtvirtinusio Šiaulius, kaip pramonės miestą dar XIX amžiuje, atminimas, nes iki Ch. Frenkelio fabriko Šiauliai pagal gamybos apimtis lenkė tik bažnytkaimius.
Prie kažkada Šiaulius į pramonės istoriją įrašiusio fabriko suka Izraelio valstybės ambasadoriaus limuzinas diplomatiniais numeriais, atvyksta Rygos sinagogos ir Lietuvos žydų rabinas, Kauno, Klaipėdos bei Ukmergės žydų bendruomenių vadovai.
Stovi pasipuošę, skrybėlėti ir kostiumuoti gatve sunkiai pavadinamoje teritorijoje ir šypsosi, nes – šventė.
Žmonių būrys didėja ir norisi sudegti iš gėdos, nes nėra kur dėti akių. Po kojomis – purvas, balos, duobės, šiukšlės, senų žolių stagarai. Mažesnių duobių niekas neskaičiuos, o į didesnes sukištos padangos, kad neprasmegtų kokia mašina ar žmogus.
Pakeli akis į pastatą, ant kurio prisukta lentelė, ir vėl norisi prasmegti skradžiai žemę. Pastato sienos liudija ne pramonės istoriją, o praėjusio amžiaus barbarų kovas ir pergales. Tai, kas kažkada buvo sumūryta su išmanymu ir ornamentais, buvo išdraskyta, subombarduota ir užlipdyta bet kaip ir bet kuo.
Belieka tik dėkoti Aukščiausiajam, kad susirinkusiems nebuvo paleista klaiki smarvė, kuri kartais tvyro toje teritorijoje dėl šalai veikiančios odų įmonės. Ačiūdie ir smaragdinės spalvos upeliukas, praturtintas nuodingais chromo junginiais, netekėjo svečiams po kojomis. Tai nors tiek.
Pastatas, ant kurio pakabinta naujos gatvės ir naujo adreso lentelė, nupirkta už žydų bendruomenės pinigus, viena siena jungiasi su garsiuoju Menų inkubatoriaus pastatu.
Pusbalsiu vienas garbus šiaulietis beveik kultūringai nusikeikia ir sako: „Stogas Menų inkubatoriui yra pagamintas, langai pagaminti kažkur pūna, kai būtų galėję pridengti miesto gėdą, statybos įmonė suvaryta į bankrotą, kažkas iš Menų inkubatoriaus pasidarė reklaminę politinę kampaniją, ir dabar visi kaip „durniai“ čia stovim ir vaidinam, kad gerbiam Frenkelį?!“
Stovi purvyne per purvyną atklampojęs Izraelio ambasadorius, stovi ir Lietuvos žydų rabinas tik ką išpurvintais batais. Ai, tiesa, rabinas dar ne to matė Šiauliuose. Juk buvo ekskavatoriumi iškasti ir kažkieno paliepimu bandyti slėpti žydų kapinių kauleliai: bematant buvo sureaguota, kad žūtbūt reikia gelbėti politinius reitingus, o ne žydų kaulelius.
Stovi purvyne Kauno, Klaipėdos, Ukmergės, Šiaulių žydų bendruomenių vadovai. Stovi šiauliečiai – žydai ir lietuviai.
Tik nėra miesto galvos. Jis jau batų ir reitingų nesiteps?
Kita vertus, ką meras toje apleistoje ir makabriškoje teritorijoje būtų galėjęs pasakyti? Kad aršiai kovojo prieš tos teritorijos sutvarkymą? Taip kovojo, kad net pavyko beveik sunaikinti: kiek be stogo dar stovės tas varganas, degintas, pardavinėtas, pravardžiuotas korupciniu kultūros paveldo pastatas?
Taip aršiai miesto galvos buvo „kovota su korupcija“ dėl Menų fabriko, kad tekėjo ir tekės didžiulės sumos iš miesto biudžeto. Bet niekas to jau nevadins nei korupcija, nei patogiu įrankiu pasidaryti sau politinę reklamą?
Ir kai Šiaulių meras didžiuojasi, kad jam rinkimai į miesto merus beveik nieko nekainavo, visada galima paskaičiuoti, kiek, pavyzdžiui, miestui ir miestiečiams kainavo jo kova su Menų inkubatoriumi. Prikovota už milijoną ar daugiau?
Kai jau tiek prikovota ir atėjo nauja rinkimų kampanija, reikia naujo kovos lauko, naujos korupcijos ir naujų priešų. Menų inkubatorius nebetinka – nes čia net ambasadorius batus išsipurvino.
Kita vertus, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai pageidavo, kad būtent šioje apleistoje buvusio fabriko teritorijoje atsirastų gatvė, pavadinta Frenkelių vardu. Ar Šiaulių žydų bendruomenė tikisi, kad ši vieta bus pradėta kada nors tvarkyti, ar tik norėta atkreipti dėmesį, kad miestas dar nesugeba deramai gerbti savo paveldo?