Prarastiems dantims atkurti – unikalios implantavimo metodikos

Prarastiems dantims atkurti – unikalios implantavimo metodikos

Pra­ras­tiems dan­tims at­kur­ti – uni­ka­lios imp­lan­ta­vi­mo me­to­di­kos

Dia­na Jau­ra

„Ačiū, kad esa­te!“ – iš­girs­ti to­kius žo­džius iš pa­cien­to lū­pų tur­būt sva­jo­ja kiek­vie­nas gy­dy­to­jas. Šį kar­tą jie skir­ti jau pus­me­tį Pa­ne­vė­žio me­di­ci­nos cent­re „Vi­vus sa­nus“ dir­ban­čiam, dan­tų at­kū­ri­mą ant imp­lan­tų at­lie­kan­čiam bur­nos chi­rur­gui Graž­vy­dui Omer­cai. „Pui­kus sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las, in­te­li­gen­tiš­kas ir la­bai nuo­šir­dus gy­dy­to­jas“, – taip šį gy­dy­to­ją in­ter­ne­to at­si­lie­pi­muo­se api­bū­di­na jo pa­cien­tai.

Sa­vo mo­der­nu­mu to­li už Pa­ne­vė­žio ri­bų gar­sė­jan­tis me­di­ci­nos cent­ras „Vi­vus sa­nus“ vei­kia jau sep­tin­tus me­tus. Pa­sak cent­ro va­do­vo Vir­gi­li­jaus Nor­vai­šos, vie­nas di­džiau­sių pri­va­lu­mų, ku­riuo ga­li di­džiuo­tis jų gy­dy­mo įstai­ga, yra čia dir­ban­tys žmo­nės – ge­riau­si sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai su­bur­ti iš vi­sos Lie­tu­vos. Dvy­li­kos me­tų imp­lan­ta­vi­mo pa­tir­tį tu­rin­tis kau­nie­tis gy­dy­to­jas odon­to­lo­gas, bur­nos chi­rur­gas Graž­vy­das Omer­ca – vie­nas jų.

Pa­cien­tams svar­bu, kam pa­ti­kė­ti sa­vo dan­tų svei­ka­tą

Dan­tų pra­ra­di­mas – vie­na ak­tua­liau­sių šių die­nų bur­nos svei­ka­tos pro­ble­mų, to­dėl imp­lan­ta­vi­mo pa­slau­gų po­rei­kis nuo­lat au­ga. At­si­ran­da vis dau­giau gy­dy­mo įstai­gų ir spe­cia­lis­tų, tei­kian­čių šią pa­slau­gą. No­rė­da­mas įgy­ti ir iš­lai­ky­ti pra­na­šu­mą, tu­ri iš­si­skir­ti sa­vo pro­fe­sio­na­lu, pa­slau­gų ko­ky­be, ypa­tin­gu dė­me­siu pa­cien­tams.

„Tu­ri­me pa­žan­giau­sią dan­tų diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo įran­gą, nau­do­ja­me pa­čias nau­jau­siais tech­no­lo­gi­jas, ta­čiau „žmo­giš­ka­sis“ fak­to­rius iš­lie­ka la­bai svar­bio­je vie­to­je. Tu­riu ome­ny­je mū­sų cent­ro dar­buo­to­jus – jų pro­fe­sio­na­lu­mą, žmo­giš­ku­mą, ati­du­mą, vi­di­nę ši­lu­mą, – sa­kė V. Nor­vai­ša. – Mū­sų pa­cien­tai tai jau­čia ir ver­ti­na, to­dėl at­vyks­ta pas mus ne tik iš Pa­ne­vė­žio, bet ir vi­sos Lie­tu­vos bei už­sie­nio. Jiems yra la­bai svar­bu, kam pa­ti­kė­ti sa­vo dan­tų svei­ka­tą“.

Prieš dau­giau kaip pus­me­tį su­si­pa­ži­nęs su pro­fe­sio­na­liu ir pa­ty­ru­siu gy­dy­to­ju, bur­nos chi­rur­gu Gražvv­du Omer­ca, me­di­ci­nos cent­ro va­do­vas Vir­gi­li­jus No­rei­ka, il­gai ne­svars­tęs, pa­kvie­tė jį pri­si­jung­ti prie „Vi­vus sa­nus“ ko­lek­ty­vo. Ir šian­dien tuo la­bai džiau­gia­si. Graž­vy­das Omer­ca – dau­ge­lio pres­ti­ži­nių Lie­tu­vos ir tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­rys, jis nuo­lat ak­ty­viai da­ly­vau­ja už­sie­nio moks­li­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se, to­bu­li­na­si ži­no­mų pa­sau­ly­je imp­lan­ta­vi­mo sri­ties spe­cia­lis­tų se­mi­na­ruo­se ir kur­suo­se.

„Mū­sų me­di­ci­nos cent­re jis at­lie­ka įvai­raus su­dė­tin­gu­mo dan­tų at­kū­ri­mo ant imp­lan­tų pro­ce­dū­ras, įskai­tant ir tuos at­ve­jus, kai pa­cien­tas yra ne­te­kęs pra­ktiš­kai vi­sų dan­tų ir jų at­kū­ri­mas rei­ka­lau­ja ypa­tin­go pro­fe­sio­na­lu­mo, pa­tir­ties bei įgū­džių,“ – sa­kė ,,Vi­vus sa­nus“ va­do­vas.

Uni­ka­lios me­to­di­kos – vie­nam, ke­liems ar vi­siems dan­tims at­kur­ti

Me­di­ci­nos cent­re dan­tims at­kur­ti yra nau­do­ja­mi šve­diš­ki dan­tų imp­lan­tai, ku­riems ga­min­to­jas su­tei­kia vi­so gy­ve­ni­mo ga­ran­ti­ją. Me­di­ci­nos cent­re „Vi­vus sa­nus“ yra tai­ko­mos uni­ka­lios dan­tų at­kū­ri­mo me­to­di­kos, dėl ku­rių gy­dy­mo lai­kas su­trum­pė­ja iki mi­ni­mu­mo, o pa­ts gy­dy­mo pro­ce­sas pa­cien­tams yra tiek fi­ziš­kai tiek psi­cho­lo­giš­kai la­bai pa­to­gus.

V. Nor­vai­ša pa­pa­sa­ko­jo, kad dau­gu­mą ar vi­sus dan­tis pra­ra­du­siems pa­cien­tams gy­dy­ti yra tai­ko­ma uni­ka­li me­to­di­ka „vi­si ant ke­tu­rių“, ku­ri lei­džia vi­sus vie­no žan­di­kau­lio dan­tis at­kur­ti tik ant 4 imp­lan­tų. Ši me­to­di­ka jau ant­rą de­šimt­me­tį sėk­min­gai nau­do­ja­ma pa­sau­li­nė­je gy­dy­mo pra­kti­ko­je grei­tai ir pa­ti­ki­mai gy­dy­ti be­dan­čius pa­cien­tus.

Per vie­ną vi­zi­tą, jei­gu rei­kia, pa­ša­li­na­mi ne­be­pa­ti­ki­mi ar su­ge­dę sa­vi dan­tys ir įsrie­gia­mi 4 dan­tų imp­lan­tai. Ant jų už­de­da­mi gra­žūs, pa­to­gūs, na­tū­ra­liai at­ro­dan­tys lai­ki­ni dan­tys, ku­rie maž­daug po pus­me­čio pa­kei­čia­mi nuo­la­ti­niais. „Gy­dy­mo me­to­di­ka „vi­si ant ke­tu­rių“ lei­džia lai­ki­nus dan­tis tvir­ti­ni tą pa­čią die­ną po imp­lan­ta­vi­mo, bet mes pa­ste­bė­jo­me, kad dau­gu­ma mū­sų pa­cien­tų yra la­biau lin­kę tai da­ry­ti pa­laips­niui, to­dėl lai­ki­nų dan­tų tvir­ti­ni­mas mū­sų me­di­ci­nos cent­re daž­niau­siai at­lie­ka­mas praė­jus die­nai ar ke­lioms po imp­lan­ta­vi­mo pro­ce­dū­ros“, – sa­kė V. Nor­vai­ša, pri­dur­da­mas, kad to­kiu bū­du ga­li bū­ti at­kur­ti tiek vie­no, tiek abie­jų žan­di­kau­lių dan­tys.

Mo­men­ti­nis imp­lan­ta­vi­mas – tai ki­ta uni­ka­li dan­tų at­kū­ri­mo me­to­di­ka, ku­ri ypač ak­tua­li tiems, kas ne­ti­kė­tai smar­kiai pa­žei­dė ar pra­ra­do dan­tis ma­to­mo­je bur­nos vie­to­je. Ji ge­ra tuo, kad imp­lan­tas ga­li bū­ti srie­gia­mas iš kar­to po pa­žeis­to dan­ties pa­ša­li­ni­mo. Ne­rei­kia lauk­ti, kol už­gis ir tik ta­da imp­lan­tuo­ti. „Vis­kas at­lie­ka­ma per vie­ną vi­zi­tą – į ką tik pa­ša­lin­to dan­ties šak­nies vie­tą de­da­mas imp­lan­tas, ant jo iš kar­to tvir­ti­na­ma dan­ties ka­rū­nė­lė“, – pa­sa­ko­jo V. Nor­vai­ša.

Prieš ke­lis me­tus „Vi­vus sa­nus“ įsi­gi­jo mo­der­nią dan­tų pro­te­zų ga­my­bos įran­gą, su ku­ria pa­vie­nius nuo­la­ti­nius dan­tis (be­me­ta­les dan­tų ka­rū­nė­les bei ke­lių dan­tų til­tus) ga­mi­na čia pat me­di­ci­nos cent­re. Pa­sak va­do­vo: „Pap­ras­tai iš­kart po imp­lan­ta­vi­mo tvir­ti­na­me na­tū­ra­liai at­ro­dan­tį lai­ki­ną dan­tį (dan­ties ka­rū­nė­lę). Po ke­lių mė­ne­sių, imp­lan­tui pri­gi­jus, jį pa­kei­čia­me nuo­la­ti­niu. Anks­čiau nuo­la­ti­nius dan­tis sa­vo pa­cien­tams ga­min­da­vo­me ran­ki­niu bū­du pas dan­tų tech­ni­kus. Tai užim­da­vo ne­ma­žai lai­ko. Da­bar juos pa­kei­tė mū­sų nau­jo­ji, kom­piu­te­ri­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­grįs­ta, pro­te­zų ga­my­bos įran­ga. Jos dė­ka, atė­ju­siam pas mus po imp­lan­tų pri­gi­ji­mo pa­cien­tui, jo nau­ją­jį nuo­la­ti­nį dan­tį ar dan­tis pa­ga­mi­na­me tą pa­čią die­ną.

Dir­ba ir sa­vait­ga­liais. Ypa­tin­gas dė­me­sys ma­žie­siems

Pak­laus­tas, ko­kius dar „Vi­vus sa­nus“ pra­na­šu­mus ga­li pa­mi­nė­ti, Vir­gi­li­jus Nor­vai­ša pa­pa­sa­ko­jo, kad me­di­ci­nos cent­ras dir­ba ir sa­vait­ga­liais, o to­kių dan­tų gy­dy­mo įstai­gų Lie­tu­vo­je nė­ra daug. „Ne­ti­kė­ta bė­da su dan­ti­mis žmo­gui ga­li nu­tik­ti bet ka­da. Sten­gia­mės, kad, vos tik at­si­ra­dus pro­ble­mai, žmo­gus ga­lė­tų ras­ti sau pa­gal­bą, – sa­kė va­do­vas. – Ant­ra ver­tus, tai la­bai pa­to­gu tiems, kas dar­bo die­no­mis yra la­bai už­siė­mę ir dan­tų gy­dy­mui ga­li skir­ti tik lais­va­die­nius“.

Bai­mė, kad skau­dės – vie­na svar­biau­sių prie­žas­čių stab­dan­čių žmo­nes gy­dy­tis dan­tis. Tai ypač lie­čia ma­žuo­sius pa­cien­tus, ku­riems daž­nai ne­pa­kan­ka vie­ti­nės ne­jaut­ros, ten­ka tai­ky­ti int­ra­ve­ni­nę ne­jaut­rą. „Ypač tai ak­tua­lu, kai ten­ka ša­lin­ti dan­tu­kus. Šiems pa­cien­tams ir jų tė­ve­liams tu­ri­me ge­rą nau­jie­ną – mū­sų me­di­ci­nos cent­re be­si­gy­dan­tiems Vil­niaus, Kau­no ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­čių ma­žie­siems pa­cien­tams šiai pro­ce­dū­rai rei­ka­lin­gą int­ra­ve­ni­nę ne­jaut­rą kom­pen­suo­ja te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos“, – džiau­gė­si va­do­vas, pri­dur­da­mas, kad į ma­žų­jų po­rei­kius bu­vo at­si­žvelg­ta ir įsi­gy­jant spe­cia­liai jiems skir­tą sto­ma­to­lo­gi­nę kė­dę.

„Mums rū­pi, kaip at­ro­dys mū­sų ma­žų­jų pa­cien­tų dan­tys po ke­lių de­šim­čių me­tų. Jų šyp­se­nos bus mums ge­riau­sia vi­zi­ti­nė kor­te­lė“, – baig­da­mas po­kal­bį sa­kė Vir­gi­li­jus No­rei­ka.

Užs. Nr. 402035

Bur­nos chi­rur­gas G. Omer­ca – di­de­lę pa­tir­tį tu­rin­tis dan­tų at­kū­ri­mo ant imp­lan­tų spe­cia­lis­tas.

Į sa­vo mo­der­nu­mu gar­sė­jan­tį me­di­ci­nos cent­rą pa­cien­tai at­vyks­ta ne tik iš Pa­ne­vė­žio, bet ir vi­sos Lie­tu­vos bei už­sie­nio.

Ma­žie­siems pa­cien­tams int­ra­ve­ni­nę ne­jaut­rą kom­pen­suo­ja li­go­nių ka­sos, jiems gy­dy­ti skir­ta spe­cia­li sto­ma­to­lo­gi­nė kė­dė.