Moderniajai Šiaulių miesto savivaldai – šimtas metų

Mo­der­nia­jai Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dai – šim­tas me­tų

1918 me­tų lapk­ri­čio 24 die­ną Šiau­liuo­se vy­ko pir­mie­ji Lie­tu­vo­je vi­suo­ti­niai de­mok­ra­ti­niai rin­ki­mai ir iš­rink­ta lai­ki­no­ji Šiau­lių mies­to ta­ry­ba. Ki­tas svar­bus įvy­kis – šiuo­se rin­ki­muo­se pir­mą kar­tą bal­sa­vo mo­te­rys. Po­kal­bis apie Lie­tu­vos sa­vi­val­dos šimt­me­tį – su šiau­lie­čiu is­to­ri­ku dr. Jo­nu Si­rei­ka.

Su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja

– Vie­tos val­džios klau­si­mas Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­bo­je pir­mą kar­tą iš­kel­tas 1918 me­tų lapk­ri­čio 3 die­ną, lapk­ri­čio 13 die­ną laik­raš­ty­je „Lie­tu­vos ai­das“ Vals­ty­bės Ta­ry­ba sa­vo ir Vy­riau­sy­bės var­du iš­spaus­di­no at­si­šau­ki­mą „Lie­tu­vos pi­lie­čiai“, ra­gi­nu­sį kur­ti vals­ty­bę iš apa­čios. Ko­kia tuo me­tu bu­vo si­tua­ci­ja Šiau­liuo­se?

– Pa­na­ši kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je. Kraš­tas oku­puo­tas, čia šei­mi­nin­ka­vo Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nė, Vo­kie­ti­jos val­džia. Eko­no­mi­nė pa­dė­tis bu­vo la­bai blo­ga, gy­ven­to­jų tei­sės su­var­žy­tos.

Vo­kie­čiai iš­ve­žė dau­gu­mą grū­dų, rei­ka­lin­gų duo­nai, kir­to miš­kus, ga­be­no­si me­die­ną. Bu­vo di­džiu­lė spe­ku­lia­ci­ja.

Pa­gal gy­ven­to­jams įves­tus ta­lo­nus, va­din­tus duon­ženk­liais, vie­nam žmo­gui bu­vo ski­ria­ma pu­sė sva­ro duo­nos (maž­daug 200 g) ar­ba ma­žiau nei pu­sė sva­ro mil­tų. Bu­vo ga­li­ma gau­ti tru­pu­tį bul­vių, kar­tais cuk­raus ir ki­tų pro­duk­tų.

Šiau­liai bu­vo la­biau­siai su­griau­ti iš vi­sų Lie­tu­vos mies­tų. Įp­ras­tai lai­ko­ma, kad bu­vo su­griau­ta, ap­griau­ta apie 3/4 pa­sta­tų, nes mies­tas du kar­tus ėjo iš ran­kų į ran­kas.

Pir­mą kar­tą vo­kie­čių ka­riuo­me­nė ru­sus iš­stū­mė iš mies­to 1915 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį, pa­skui Ru­si­jos ka­riuo­me­nė kont­ra­ta­ka­vo, at­siė­mė Šiau­lius, va­sa­rą, lie­pos mė­ne­sį, vo­kie­čiai vėl puo­lė ir ga­lu­ti­nai užė­mė Šiau­lius.

Prieš ka­rą mies­te bu­vo apie 18 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, 1918 me­tų pa­bai­go­je, pa­gal Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to dar­buo­to­jo, is­to­ri­ko R. Mik­nio duo­me­nis, li­ko apie 4–5 tūks­tan­čius.

Si­tua­ci­ja tie­siog tra­giš­ka: mies­tas – griu­vė­sių krū­va, iš­sky­rus ne­di­de­les išim­tis dau­giau­sia mies­to pa­kraš­čiuo­se.

Pir­ma­sis Pa­sau­li­nis ka­ras bai­gė­si, bu­vo aiš­ku, kad Vo­kie­ti­jos ka­riuo­me­nė tu­rės Lie­tu­vą pa­lik­ti. Iš­ki­lo klau­si­mas pa­tiems kur­ti sa­vo val­džią: ne tik cent­ri­nę (Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­ba, Vy­riau­sy­bė), bet ir sa­vi­val­dy­bes.

2018 me­tų lapk­ri­čio vi­du­ry­je Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­ba ir Vy­riau­sy­bė, va­do­vau­ja­ma is­to­ri­jos pro­f. Au­gus­ti­no Vol­de­ma­ro, priė­mė at­si­šau­ki­mą ir Lie­tu­vos pi­lie­čius kvie­tė or­ga­ni­zuo­ti vie­tos val­džią. At­si­šau­ki­me bu­vo ra­gi­na­ma kur­ti pa­ra­pi­jų ko­mi­te­tus kai­mo vie­to­vė­se, kur bu­vo pa­ra­pi­jos, baž­ny­ti­nis vie­ne­tas.

Vals­ty­bės Ta­ry­bo­je dau

­gu­mą tu­rė­jo de­ši­nie­ji, pir­miau­sia, krikš­čio­nys de­mok­ra­tai. Vals­ty­bės Ta­ry­ba ir Vy­riau­sy­bė ma­nė, kad tu­rės pa­ra­mą kai­muo­se, nes Lie­tu­va bu­vo ag­ra­ri­nis kraš­tas.

Dėl mies­tų at­si­šau­ki­me nie­ko ne­bu­vo pa­sa­ky­ta, val­džia dar ne­ži­no­jo, ką da­ry­ti, nes mies­tuo­se lie­tu­viai su­da­rė ma­žu­mą, bu­vo daug ra­di­ka­liai nu­si­tei­ku­sių, ypač dar­bi­nin­kų, iš Ru­si­jos skli­do re­vo­liu­ci­jos ban­ga, bol­še­viz­mo idė­jos.

Kar­tu vo­kie­čiai ruo­šė­si pa­lik­ti Lie­tu­vą, suak­ty­vė­jo ban­di­tai, va­gys, pa­si­da­rė ne­sau­gu gy­ven­ti, mies­to ap­rū­pi­ni­mas bu­vo la­bai blo­gas. To­mis są­ly­go­mis rei­kė­jo kuo grei­čiau su­da­ry­ti sa­vo val­džią.

Lie­tu­vos cent­ri­nė val­džia siun­tė sa­vo at­sto­vus, va­di­na­mus ko­mi­sa­rus, įga­lio­ti­nius į ap­skri­tis, jie tu­rė­jo pa­dė­ti or­ga­ni­zuo­ti kur­ti sa­vi­val­dy­bes. Į Šiau­lius ir­gi bu­vo at­vy­kęs at­sto­vas.

Šiau­liuo­se įta­kin­ges­ni bu­vo kai­rie­ji, o kai­rie­ji (so­cial­de­mok­ra­tai, so­cia­lis­tai liau­di­nin­kai) kri­tiš­kai žiū­rė­jo į Vals­ty­bės Ta­ry­bą, nes jo­je do­mi­na­vo de­ši­nie­ji, bu­vo ke­li ku­ni­gai.

Pra­si­dė­jo di­de­lė po­li­ti­ka – vals­ty­bės kū­ri­mo, ne­su­ta­ri­mai da­rė­si vis di­des­ni.

Pir­miau­sia Šiau­liuo­se su­si­tik­ti ir sa­vi­val­dos klau­si­mą ap­tar­ti ban­dė veik­les­nių par­ti­jų, sro­vių – dar ne­su­si­for­ma­vu­sių par­ti­jų – at­sto­vai. Ne­su­si­ta­rė.

Tuo me­tu Šiau­liuo­se gy­ve­nęs Vy­tau­tas Bi­čiū­nas, vė­liau gar­sus li­te­ra­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, ban­dė kur­ti vie­tos val­džią, pa­si­rem­da­mas Šiau­liuo­se vei­ku­sių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vy­bių su­ta­ri­mu. Su­si­tar­ti ne­pa­vy­ko.

Po­li­tiš­kai ak­ty­ves­nius, au­to­ri­te­tin­ges­nius šiau­lie­čius tar­tis sa­vi­val­dos klau­si­mu su­kvie­tė ger­bia­mas šiau­lie­čių žmo­gus Ju­li­jo­nas Šal­kaus­kis, bu­vęs prieš­ka­ri­nis, ca­ro lai­kų, bur­mist­ras. Ko ge­ro, jau bu­vo priei­ta nuo­mo­nės, kad rei­kia or­ga­ni­zuo­ti vi­suo­ti­nius rin­ki­mus, to­dėl rei­kė­jo pa­si­tar­ti dėl rin­ki­mų, dėl rin­ki­mų ko­mi­si­jos.

Spren­džiant iš to, kad rin­ki­mai įvy­ko lapk­ri­čio 24 die­ną, bu­vo la­bai sku­ba­ma, šis su­si­rin­ki­mas ga­lė­jo įvyk­ti apie lapk­ri­čio 15–16 die­ną.

– Ko­kios as­me­ny­bės kū­rė sa­vi­val­dą? Kas bu­vo ak­ty­viau­si po­li­ti­kai?

– Ka­zi­mie­ras Venc­laus­kis – in­te­li­gen­tas, ad­vo­ka­tas, ca­rų lai­kais bu­vęs Šiau­lių mies­to Dū­mos Ta­ry­bos na­rys, so­cial­de­mok­ra­tas, tuo me­tu ga­na jau­nas, tik 38 m., Sta­sys Lu­kaus­kis, re­vo­liu­ci­nis so­cia­lis­tas, šiek tiek vy­res­nis, 49 m., taip bu­vęs Dū­mos na­rys, in­te­li­gen­tas, tei­si­nin­kas. Pe­lik­sas Bu­gai­liš­kis – tei­si­nin­kas (35 m.), Pet­ras Avi­žo­nis (43 m), jo pa­žiū­ros bu­vo ga­na ra­di­ka­lios, jis sim­pa­ti­za­vo bol­še­vi­kams.

P. Avi­žo­nis tuo me­tu bu­vo vie­nin­te­lis Šiau­liuo­se moks­lų dak­ta­ras – me­di­ci­nos moks­lų, di­ser­ta­ci­ją ap­si­gy­nęs Dor­pa­to (Tar­tu) uni­ver­si­te­te. Po ka­ro ta­po žy­miu moks­li­nin­ku, eu­ro­pi­nio mas­to akių gy­dy­to­ju, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi ir ga­liau­siai rek­to­riu­mi.

Prie ak­ty­vis­tų, nors neaiš­ku, ar da­ly­va­vo mi­nė­ta­me su­si­rin­ki­me, ga­lė­jo bū­ti ir kai­rių­jų pa­žiū­rų gra­fas Vla­di­mi­ras Zu­bo­vas, la­bai veik­lus, pa­trio­tiš­kas, pro­lie­tu­viš­kas. Pa­žan­gūs bu­vo abu su bro­liu Dmit­ri­ju­mi.

Tai – neei­li­nės as­me­ny­bės, stip­riai lė­mu­sios ša­lies, mies­to gy­ve­ni­mą ir tar­pu­ka­riu.

Pir­mi vi­suo­ti­niai rin­ki­mai Šiau­liuo­se ir Lie­tu­vo­je

– Kaip vy­ko rin­ki­mai?

– Jau mi­nė­ta­me šiau­lie­čių su­si­rin­ki­me, įvy­ku­sia­me lapk­ri­čio vi­du­ry­je Šv. Juo­za­po drau­gi­jos na­muo­se, sto­vė­ju­siuo­se da­bar­ti­nė­je Var­po gat­vė­je, ak­ty­viems in­te­li­gen­tams, kai­rie­siems ir de­ši­nie­siems, taip pat ke­liems ku­ni­gams di­de­lę įta­ką pa­da­rė P. Avi­žo­nio at­ves­tas dar­bi­nin­kų bū­rys, rei­ka­la­vęs ne­del­siant veik­ti. Nu­tar­ta, kad dėl la­bai blo­gos pa­dė­ties mies­te rei­kia sa­vi­val­dą „...kur­ti ūmai, nie­ko ne­lau­kiant“, – taip ra­šo­ma kai­rių­jų leis­ta­me laik­raš­ty­je „Dar­bo bal­sas“.

Rin­ki­mams or­ga­ni­zuo­ti iš vi­sų par­ti­jų ir po­li­ti­nių sro­vių at­sto­vų bu­vo su­da­ry­ta ko­mi­si­ja, ku­ri pa­ren­gė inst­ruk­ci­ją. Lie­tu­vos Moks­lų Aka­de­mi­jo­je sau­go­mas jos ori­gi­na­las.

Inst­ruk­ci­ja nu­ma­tė, kad mies­te rin­ki­mai or­ga­ni­zuo­ja­mi še­šio­se vie­to­se, taip va­di­na­mo­se ap­skri­ty­se. Bu­vo nu­tar­ta, kad prieš rin­ki­mus ga­li­ma su­da­ri­nė­ti par­ti­jų, po­li­ti­nių gru­pių, sro­vių są­ra­šus. Są­ra­šą ga­lė­jo su­da­ry­ti vie­na par­ti­ja, ga­lė­jo bū­ti ir jung­ti­nis par­ti­jų są­ra­šas.

Są­ra­šą ga­lė­jo su­da­ry­ti ir at­ski­ros gru­pės, ne­par­ti­niai. Rin­ki­muo­se kai­rie­ji, kaip S. Lu­kaus­kis, K. Venc­laus­kis, bu­vo įra­šy­ti ne kaip par­ti­jos na­riai, o kaip ne­par­ti­nio blo­ko kan­di­da­tai. Ne­par­ti­niai ta­da bu­vo va­di­na­mi be­par­ty­viais.

Jei iš anks­to, prieš rin­ki­mus, su­da­ry­ti są­ra­šai at­vy­ku­siems rin­kė­jams ne­pa­tik­da­vo, jie ga­lė­jo su­da­ry­ti sa­vo są­ra­šą.

Kan­di­da­tuo­ti bu­vo ga­li­ma ke­lio­se apy­lin­kė­se.

Ki­tas įdo­mus da­ly­kas – nu­tar­ta, kad rin­kė­jai su­si­ren­ka 13 va­lan­dą į nu­ro­dy­tas vie­tas. Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas pa­skel­bia su­si­rin­ku­siems, ko­kie yra są­ra­šai, kaip rei­kia bal­suo­ti, ko­kia tvar­ka. Pra­si­dė­jus bal­sa­vi­mui, pa­sta­to du­rys už­ra­ki­na­mos, pa­vė­la­vę neį­lei­džia­mi.

La­bai svar­bu, kad inst­ruk­ci­jo­je bu­vo nu­ro­dy­ta, kad bal­suo­ti ga­li vi­si mies­to gy­ven­to­jai, su­lau­kę 20 me­tų, be jo­kių ki­tų ap­ri­bo­ji­mų: tau­ty­bės, ly­ties, ti­ky­bos, tur­to, iš­si­la­vi­ni­mo cen­zo.

La­bai svar­bu, jog nė­ra ly­ties ap­ri­bo­ji­mų. Šie­met mi­ni­me 100 me­tų, kai mo­te­rys Lie­tu­vo­je pra­dė­jo bal­suo­ti, ga­vo pi­lie­čių tei­ses – to­kias pa­čias kaip vy­rai.

Ka­dan­gi Šiau­liuo­se lai­ki­no­ji Ta­ry­ba bu­vo ren­ka­ma pir­muo­se vi­suo­ti­niuo­se, iš prin­ci­po de­mok­ra­ti­niuo­se, rin­ki­muo­se (nors jie spe­ci­fi­niai, ne­stan­dar­ti­niai, lie­tu­viš­kos sa­vi­val­dos ty­ri­nė­to­jos Ais­tės Mor­kū­nai­tės-La­zaus­kie­nės va­di­na­mi „sa­vo­tiš­kais"), Šiau­lių mo­te­rys atė­jo bal­suo­ti pir­mo­sios Lie­tu­vo­je. Iki tol kal­bė­ta, kad po­li­ti­ka – ne mo­te­rų rei­ka­las.

Kiek vė­liau, gruo­džio 18–19 die­no­mis, Kau­ne vy­ko vi­suo­ti­niai, de­mok­ra­ti­niai, or­ga­ni­za­ci­jos po­žiū­riu ge­rai pa­reng­ti rin­ki­mai, iš­rink­ta nuo­la­ti­nė Ta­ry­ba. Bet Kau­ne mo­te­rys bal­sa­vo tri­mis sa­vai­tė­mis vė­liau.

Tu­rė­ki­me ome­ny­je, kad Šiau­liuo­se bu­vo ren­ka­ma lai­ki­no­ji mies­to Ta­ry­ba ir val­dy­ba bei bur­mist­ras, nes rei­kė­jo sku­bė­ti, ne­bu­vo lai­ko ge­rai pa­si­ruoš­ti. Ma­ny­ta, kad ši Ta­ry­ba veiks mė­ne­sį, o po to, ge­rai pa­si­ruo­šus, bus iš­rink­ta nuo­la­ti­nė mies­to val­džia.

Sug­riau­ta­me mies­te, ku­rio dau­gu­ma gy­ven­to­jų pa­si­trau­kę, ne­bu­vo įma­no­ma su­da­ry­ti rin­kė­jų są­ra­šų. Rin­ki­mai Šiau­liuo­se vy­ko be są­ra­šų, bu­vo rei­ka­lau­ja­ma tu­rė­ti tik as­mens do­ku­men­tą.

Or­ga­ni­zuo­jant rin­ki­mus, ne­bu­vo jo­kio Vy­riau­sy­bės do­ku­men­to, reg­la­men­tuo­jan­čio rin­ki­mus, tik pa­ra­gi­ni­mas kur­ti vie­tos val­džią. Vie­nin­te­lis tei­si­nis ak­tas – ant vie­no la­pe­lio su­ra­šy­ta lai­ki­no­ji Kons­ti­tu­ci­ja, priim­ta lapk­ri­čio 2 die­ną.

– Ar prieš rin­ki­mus vy­ko rin­ki­mų agi­ta­ci­ja?

– Yra ži­no­ma, kad krik­de­mai ir so­cia­lis­tai liau­di­nin­kai da­ly­va­vo agi­ta­ci­jo­je, vie­na­me šal­ti­ny­je ra­šo­ma, kad krik­de­mai su „sa­vo at­si­šau­ki­mais ma­sė­se pa­si­ro­dė prie baž­ny­čios ir tur­ga­vie­tė­je“.

Ke­li kai­rie­ji rin­ki­mų ak­ty­vis­tai vo­kie­čių bu­vo suim­ti ir po ke­lių die­nų pa­leis­ti.

Agi­ta­ci­ja bu­vo silp­na, trum­pa­lai­kė. Bal­suo­jant vie­no­je apy­lin­kė­je dar­bi­nin­kai bu­vo ne­pa­ten­kin­ti, skun­dė­si, kad net ne­ži­no­ję apie kan­di­da­tus.

– Kiek pi­lie­čių bal­sa­vo pir­muo­siuo­se rin­ki­muo­se?

– Pa­gal Pe­lik­są Bu­gai­liš­kį (kny­ga „Gy­ve­ni­mo vieš­ke­liais"), bal­suo­to­jų bu­vo 1 255. Iš­rin­ko tuo me­tu to­kiam ma­žam mies­tui di­de­lę Ta­ry­bą – 72 as­me­nų. Vė­liau iš­rink­tą Kau­no ta­ry­bą su­da­rė 71 de­pu­ta­tas, nors gy­ven­to­jų ten bu­vo ne­pa­ly­gi­na­mai dau­giau (vien rin­ki­muo­se da­ly­va­vo per 15 tūks­tan­čių kau­nie­čių).

Bal­sus skai­čia­vo ko­mi­si­ja, bet rin­ki­mų inst­ruk­ci­ja nu­ma­tė, kad skai­čiuo­jant ga­li da­ly­vau­ti ir rin­kė­jai.

– Ko­kia bu­vo pir­mo­ji mies­to Ta­ry­ba, jos su­dė­tis?

– Jau ki­tą die­ną su­si­rin­ku­si Ta­ry­ba iš­rin­ko lai­ki­ną­ją val­dy­bą, ly­de­riu ta­po K. Venc­laus­kis. Or­ga­ni­zuo­tas, veik­lus, va­lin­gas, drą­sus žmo­gus, mo­kė­jęs vo­kie­čių kal­bą.

Lai­ki­no­sios val­dy­bos pir­mi­nin­ko K. Venc­laus­kio pa­va­duo­to­ju ta­po Me­je­ra­vi­čius, sek­re­to­riais – P. Bu­gai­liš­kis ir K. Šal­kaus­kis, iž­di­nin­ku – S. Lu­kaus­kis, na­riais – P. Avi­žo­nis, D. Zu­bo­vas, Ru­binš­tei­nas, Sta­ne­lis ir M. Šam­bo­ris.

Tiks­lios 72 na­rių Ta­ry­bos tau­ti­nės su­dė­ties ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, tik pa­gal pa­var­des daug­maž nu­spręs­ti. Dau­gu­mą tu­rė­jo lie­tu­viai, bu­vo žy­dų ir ru­sų. Į mies­to Ta­ry­bą iš­rink­ta ne­ma­žai tei­si­nin­kų, vers­li­nin­kų, na­mų sa­vi­nin­kų. Dau­gu­ma jos na­rių bu­vo iš­si­la­vi­nę žmo­nės, kai ku­rie bai­gę uni­ver­si­te­tus.

– Kiek lai­ko dir­bo pir­mo­ji Šiau­lių mies­to ta­ry­ba?

– La­bai trum­pai. Kai Vo­kie­ti­ja 1918 me­tų lapk­ri­čio 11 die­ną ka­pi­tu­lia­vo, ne ji spren­dė, lai­ky­ti ar ne­lai­ky­ti ka­riuo­me­nę oku­puo­tuo­se kraš­tuo­se, o vals­ty­bės nu­ga­lė­to­jos – Pran­cū­zi­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, JAV. Vo­kie­ti­jai bu­vo leis­ta ku­rį lai­ką ka­riuo­me­nės neiš­ves­ti iš oku­puo­tų ry­tų te­ri­to­ri­jų dėl bol­še­viz­mo grės­mės.

Vo­kie­čiai pa­ma­žu trau­kė­si, o Rau­do­no­ji ar­mi­ja uži­mi­nė­jo jų pa­lik­tas te­ri­to­ri­jas ir ar­tė­jo prie Lie­tu­vos. Lapk­ri­čio pa­bai­go­je Šiau­liuo­se jau skli­do gan­dai, kad čia grei­tai ateis Rau­do­no­ji ar­mi­ja, bol­še­vi­kai.

Vie­ti­niai ko­mu­nis­tai ren­gė­si Rau­do­no­sios ar­mi­jos atė­ji­mui, gruo­džio 18 die­ną or­ga­ni­za­vo dar­bi­nin­kų strei­ką, po­grin­dy­je iš­rin­ko dar­bi­nin­kų at­sto­vų ta­ry­bą – pro­so­vie­ti­nę val­džią.

Mies­to Ta­ry­ba ban­dė pe­rim­ti kai ku­rį mies­to tur­tą, su­stab­dy­ti grū­dų iš­ve­ži­mą į Vo­kie­ti­ją, spe­ku­lia­ci­ją mais­to pro­duk­tais. Sa­vo mi­li­ci­jos ne­spė­jo su­kur­ti, ne­tu­rė­jo pi­ni­gų, ne­bu­vo ir sa­vo ka­riuo­me­nės.

Kai 1918 me­tų gruo­džio pa­bai­go­je vo­kie­čiai pa­si­trau­kė, iš­kart iš Lat­vi­jos įsi­ver­žė Rau­do­no­ji ar­mi­ja. Sau­sio 1 die­ną Šiau­liuo­se, Liau­dies na­muo­se, ku­rie da­bar yra Sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to da­lis, bu­vo pa­skelb­ta so­vie­tų val­džia.

1919 me­tų ko­vo 11 die­ną grį­žo vo­kie­čiai ir at­siė­mė mies­tą.

Lai­ki­no­ji Šiau­lių mies­to ta­ry­ba nu­vei­kė la­bai ma­žai dėl ne­pa­lan­kių ap­lin­ky­bių.

– Ka­da Šiau­liuo­se iš­ren­ka­ma nuo­la­ti­nė Ta­ry­ba?

– 1919 me­tų ba­lan­džio 13 die­ną įvy­ko ant­rie­ji de­mok­ra­ti­niai rin­ki­mai, jau su są­ra­šais, nau­do­jant pro­por­ci­nę rin­ki­mų sis­te­mą. Iš­rink­ta 60 na­rių mies­to Ta­ry­ba, K. Venc­laus­kis vėl per­rink­tas mies­to gal­va. Šiau­lių bur­mist­ru jis dir­bo apie mė­ne­sį: išė­jo va­do­vau­ti ap­skri­ties, ku­ri taip pat at­kū­rė dar 1918 me­tų gruo­džio pra­džio­je su­si­da­riu­sią sa­vi­val­dą, val­dy­bai.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus rin­ki­nių ir Gied­riaus Ba­ra­naus­ko nuo­tr.

Užs. Nr. 402103