Atsisveikinama su aktore Birute Raubaite

At­sis­vei­ki­na­ma su ak­to­re Bi­ru­te Rau­bai­te

Šian­dien Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nių Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je am­ži­no­jo poil­sio at­guls ki­no ir teat­ro ak­to­rė Bi­ru­tė Rau­bai­tė (1926–2018), ak­to­rės ke­lią pra­dė­ju­si Šiau­liuo­se.

B. Rau­bai­tė mi­rė lapk­ri­čio 20 die­ną, už 6 die­nų, lapk­ri­čio 26-ąją, ak­to­rei bū­tų su­ka­kę 92-eji.

Kau­ne gi­mu­si B. Rau­bai­tė, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rio duk­ra, su šei­ma per­si­kė­lė į Šiau­lius ir bū­da­ma be­veik še­šio­li­kos, pra­dė­jo vai­din­ti teat­re.

Šiau­lių dra­mos teat­re ak­to­rė de­biu­ta­vo 1942 me­tais Mer­gi­nos vaid­me­niu spek­tak­ly­je „Vil­ka­tė“ (rež. Ipo­li­tas Tvir­bu­tas). Pas­ku­ti­nis Šiau­lių sce­no­je kur­tas vaid­muo – Ka­ra­lie­nė Ka­zio Jur­šio re­ži­suo­to­je pa­sa­ko­je „Pe­le­nė“ (1947 me­tai).

Sup­ra­ti­mą, kad teat­ras yra šven­to­vė, Šiau­liuo­se ak­to­rei įdie­gė tuo­me­tis teat­ro va­do­vas I. Tvir­bu­tas, ak­to­rė Po­ten­ci­ja Pin­kaus­kai­tė.

Išs­kir­ti­nis ak­to­rės biog­ra­fi­jos mo­men­tas – pa­sku­ti­nis I. Tvir­bu­to Šiau­liuo­se sta­ty­tas spek­tak­lis „Vin­cas Ku­dir­ka“, ja­me B. Rau­bai­tė kū­rė du vaid­me­nis: Ago­tą ir Lais­vės bal­są. Skam­bi­nant Lais­vės var­pu ir ai­dint ak­to­rės žo­džiams „Kel­ki­te, kel­ki­te, kel­ki­te“, sa­lė už­gie­do­jo „Tau­tiš­ką gies­mę“.

„Tai bu­vo di­džiu­lis įvy­kis, tie­siog iš­šū­kis. 1944 me­tai, pa­va­sa­ris, prieš pat grįž­tant so­vie­tams. Šis spek­tak­lis bu­vo ro­do­mas vie­ną, gal du kar­tus“, – kny­go­je „Šiau­lių dra­mos teat­ras“ (su­da­ry­to­jas Sva­jū­nas Sa­ba­liaus­kas, 2011) pri­si­mi­nė B. Rau­bai­tė.

Iš Šiau­lių B. Rau­bai­tė iš­vy­ko mo­ky­tis į Vil­niaus dra­mos teat­ro stu­di­ją, vė­liau – į N. Lu­na­čiars­kio teat­ro me­no ins­ti­tu­tą (GI­TIS).

Mo­kė­si kar­tu su Lie­tu­vos teat­ro bran­duo­liu: Au­re­li­ja Ra­gaus­kai­te, Ma­ry­te Ras­tei­kai­te, Re­gi­na Var­nai­te, An­ta­ni­na Mac­ke­vi­čiū­te, Ge­no­vai­te Tol­ku­te, Lai­mo­nu No­rei­ka, Leo­nar­du Zel­čiu­mi, Kęs­tu­čiu Ge­niu, Ro­mual­du Tum­pa, Vy­tau­tu Ei­du­kai­čiu, An­ta­nu Gab­rė­nu ir ki­tais.

1952 me­tais grį­žo į Kau­ną ir vaid­me­nis teat­re kū­rė iki 2003 me­tų.

B. Rau­bai­tė įkū­ni­jo apie šim­tą per­so­na­žų teat­re, ki­ne, te­le­vi­zi­jo­je.

Dir­bo su gar­siau­siais Lie­tu­vos sce­nos re­ži­sie­riais: Hen­ri­ku Van­se­vi­čiu­mi, Jo­nu Ju­ra­šu, Jo­nu Vait­ku­mi, Gy­čiu Pa­de­gi­mu, Gin­ta­ru Var­nu ir ki­tais.

Vai­di­no H. Van­ce­vi­čiaus re­ži­suo­tuo­se spek­tak­liuo­se „Tai bu­vo Ir­kuts­ke“ (1960), „Trys se­se­rys“, „Že­mai­tė“ (1964), J. Vait­kaus re­ži­suo­ta­me spek­tak­ly­je Mak­si­mo Gor­kio „Pas­ku­ti­nie­ji“ (1978) su­kū­rė vie­ną my­li­miau­sių vaid­me­nų – Fe­do­si­ja.

Reikš­min­gi vaid­me­nys spek­tak­liuo­se „Mū­sų jau­nys­tės paukš­čiai“ (1972, rež. R. Tum­pa), „Se­ne­lių na­mai“ (1986, rež. J. Vait­kus), Ma­ri­na Carr „Por­ti­ja Kog­len“ (2002, rež. G. Var­nas), Mo­ti­na „To­li­ma ša­lis“ (2001, rež. G. Var­nas).

Spek­tak­ly­je „To­li­ma ša­lis“ ak­to­rė vai­di­no de­šimt­me­tį, J. Ju­ra­šo re­ži­suo­ta­me „Šven­te­že­ry­je“ – tris de­šimt­me­čius.

Ži­no­miau­si vaid­me­nys ki­ne: „Ku­ni­go nau­dą vel­niai gau­do“ (kle­bo­no gas­pa­di­nė), „Rau­don­me­džio ro­jus“ (Ago­ta), „Vel­nio nuo­ta­ka“ (da­vat­ka), „Ta­das Blin­da“ (Ku­li­šie­nė), „Ig­no­tas grį­žo na­mo“ (Ig­no­to žmo­na).

B. Rau­bai­tė ne kar­tą bu­vo įver­tin­ta ir ap­do­va­no­ta už kū­ry­bi­nę veik­lą. 1964 me­tais jai su­teik­tas Liau­dies ar­tis­tės var­das. 2003 me­tais ak­to­rei įteik­tas „For­tū­nos“ ap­do­va­no­ji­mas už vi­so gy­ve­ni­mo nuo pel­nus ir už Blei­zės Ska­li vaid­me­nį (Ma­ri­na Car „Por­ti­ja Kog­len“, rež. Gin­ta­ras Var­nas).

2017 me­tais 90-me­čio pro­ga ak­to­rė pa­gerb­ta 3-io­jo laips­nio San­ta­kos gar­bės ženk­lu (Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė), LR Vy­riau­sy­bės at­sto­vų pa­dė­kos raš­tais.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Bi­ru­tės RAU­BAI­TĖS ar­chy­vo nuo­tr.

1944 me­tų pa­va­sa­rį ak­to­rė Bi­ru­tė Rau­bai­tė (1926–2018) Šiau­lių dra­mos teat­ro spek­tak­ly­je „Vin­cas Ku­dir­ka“ skam­bi­no Lais­vės var­pu. Pa­ki­lę žiū­ro­vai su­gie­do­jo Lie­tu­vos him­ną.