
Naujausios
Atleisti trys ministrai, kas toliau?
Dėl pasyvumo ir vengimo reaguoti į streikuojančių pedagogų reikalavimus kaltintam Premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad Vyriausybė atsisako ne tik mokytojų pasitikėjimo netekusios Jurgitos Petrauskienės, tačiau ir dar dviejų – kultūros ir aplinkos – ministrų – paslaugų politologai suabejojo, ar toks Vyriausybės vadovo žingsnis iš tikrųjų stabilizuos situaciją.
Nuleido garą
Politologai sutaria, kad paaukoti iš karto trys ministrai yra greičiau ne esamos problemos sprendimas ir gerai apgalvota taktika, o problemos atidėjimas, siekiant nuleisti Vyriausybei spaudimą darantį garą.
Jų nuomone, pašalinus iš karto tris ministrus S. Skverneliui kils papildomų problemų, kurios atsilieps tiek jo populiarumui, tiek galimybėms dalyvauti 2019 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.
„Aš manau, kad čia yra tipinis garo nuleidimo būdas. Taip tiesiog siekiama parodyti savo ryžtingumą, kad Premjeras priima sprendimus, kad jis reaguoja į situaciją. Bet kaip ir visi garo nuleidimo būdai, jie iš esmės nesprendžia pačios situacijos – jie sprendžia tik situaciją komunikaciniame fone. Tai atitinkamai likusias problemas reikės spręsti būsimiems ministrams, todėl pati situacija išlieka pradinės padėties“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virginijus Valentinavičius situaciją vertino panašiai. Pasak jo, žengdamas tokį žingsnį Premjeras rodo, kad apie tikrąsias problemų priežastis negalvoja, todėl S. Skvernelis gali taip prisidaryti tik dar daugiau problemų savo asmeninėms politinėms ambicijoms bei jį delegavusiai valdančiajai „valstiečių“ partijai.
„Toks drastiškas žingsnis keičiant tris ministrus labiau panašus į skubų gaisro gesinimą, negu į kažkokią gerai apgalvotą taktiką. Tai kuria valdančiųjų griūties nuotaikas ir, panašu, tokios griūties nuotaikos bei valdančiųjų silpnėjimo tendencijos tik stiprės. Tai yra problemos atidėjimas, o ne jos sprendimas“, – Eltai sakė MRU docentas.
Jis neatmetė galimybės, kad S. Skvernelis, atleisdamas tris ministrus, tiesiog nori parodyti, kad iš tikrųjų yra savarankiškas, principingas ir nenuolaidžiauja streikuojantiems mokytojams. Pasak jo, taip Vyriausybės vadovas nori atitraukti dėmesį nuo švietimo ir mokslo ministrės, kurios galvos Vyriausybės reformomis nepatenkinti pedagogai įnirtingai jau kurį laiką reikalavo.
Kartu, akcentavo V. Valentinavičius, Premjeras tokiu netikėtu sprendimu pabandė užbėgti ir įvykiams už akių. Jo tikslas galėjo būti ir siekis apsidrausti tiek nuo streikų išsiplėtimo į kitas viešojo sektoriaus sritis, tiek nuo jo paties atsakomybės reikalavimo.
„Tai savotiška profilaktika užbėgant už akių tiems žmonėms, kurie nori reikalauti Premjero atsakomybės. Jis tokiu žingsniu parodo, kad aš radikaliai pertvarkau Vyriausybę, imuosi konkrečių žingsnių, tad pamirškite mano atsakomybę“, – sakė V. Valentinavičius. Nors politologas teigė, kad ir kultūros, ir aplinkos ministrai buvo viešai kritikuojami, visgi nėra labai aišku, kodėl, pavyzdžiui, kartu su J. Petrauskiene šalinamas ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
V. Valentinavičius ir T. Janeliūnas akcentavo, kad atsisakius trijų ministrų, S. Skvernelis atsiduria ant labai jautrios ribos, nes pasikeitus daugiau nei pusei visų ministrų (8 iš 14), Vyriausybė turi iš naujo gauti įgaliojimus. Atleidus švietimo, kultūros ir aplinkos ministrus, iš viso bus pakeisti jau 6 šios Vyriausybės ministrai. Tad rezerve lieka tik vienas ministras, kai opozicijos bei visuomenės kritikos radare jų yra dar keletas.
T. Janeliūnas akcentavo, kad daug problemų kils surandant pamainą J. Petrauskienei.
„Tikriausiai savižudis galėtų eiti į šitokią poziciją, nes mokytojų reikalavimai iš esmės yra neįvykdomi pagal dabartinį Vyriausybės biudžetą. Aš nežinau, kas gali ryžtis tokiam paskyrimui. Su kitais ministrais gali būti lengviau, tačiau ir šios paieškos gali užtrukti“, – samprotavo T. Janeliūnas. Jam antrino ir V. Valentinavičius, pabrėždamas, kad „valstiečiai“ neturi didelių potencialių ministrų rezervų.
Premjeras kaltina streikuojančius mokytojus
Pirmadienį apie švietimo ir mokslo ministrės atsistatydinimą pranešęs Premjeras S. Skvernelis teigia, kad iš ministrės posto šalinama J. Petrauskienė streikuojantiems mokytojams sudarė visas sąlygas derėtis ir buvo kompromiso pavyzdys.
Kartu Vyriausybės vadovas tvirtino, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) įsikūrę pedagogai pažeidžia įstatymus, todėl, pasak jo, ŠMM administracija turi nuspręsti, ką daryti su galimai valstybinės įstaigos funkcionavimui trukdančiais mokytojais.
S. Skvernelis ragino streikuojančius mokytojus elgtis civilizuotai ir grįžti į savo namus bei mokyklas. Pasak jo, ŠMM streikuojantys pedagogai pažeidžia įstatymus, todėl turėtų būti keliamas klausimas, ar jie netrukdo ministerijai vykdyti jai pavestų funkcijų. Premjeras tvirtino, kad tokia situacija negali tęstis be galo.
„Yra šiurkščiai pažeistas Susirinkimų įstatymas, kuris aiškiai draudžia valstybės pastatuose, įstaigose rengti ir pavienes, ir masines akcijas. Yra numatyti atstumai (protestavimo), kurių turi būti laikomasi ir, manau, kad ministerijos administracija turi spręsti, jeigu tai yra problema ir jei tai trukdo valstybės įstaigos funkcionavimui, yra numatyti teisiniai mechanizmai ir tuos klausimus reikėtų spręsti. Tai yra Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos klausimas“, – sakė Premjeras.
„Aš kviesčiau mokytojus palikti tą pastatą ir grįžti į savo šeimas, savo mokyklas ir tęsti dialogą“, – apibendrino S. Skvernelis.
„Dar kartą pabrėžiu, manau, kad šiandien nereikėjo tokių drastiškų priemonių naudoti ir kviečiu grįžti visus į civilizuotą kelią. Protestas yra civilizuotas kelias, tačiau manau, kad vaiko interesai turėtų būti aukščiau“, – kalbėjo S. Skvernelis.
A. Navickas: mokytojų streikas tęsiamas
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad mokytojų streikas tęsiamas. Pasak jo, reikia reformuoti mokytojų etatinio užmokesčio sistemą, bet kol kas su Vyriausybe susitarimų nepasiekta.
„Pažadų mes esame daug girdėję, pažadukų Vyriausybių daug matę, tai iš esmės nieko nekeičia. Tenka tik apgailestauti, kad Premjerui mokytojai ir vaikai nerūpi. Toliau demonstruojamas cinizmas ir nenoras sėstis prie derybų stalo. Mes linkę tartis, eiti į kompromisus. Kada bus derybos? Čia mūsų klausimas“, – sakė žurnalistams A. Navickas.
Pasak A. Navicko, pagrindinis streikuojančių mokytojų siekis – susitarti dėl etatinio apmokėjimo reformos. Jis teigia, kad šiuo metu subyrėjus Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei gal reikėtų jos iš visos atsisakyti.
„Reikia susėsti ir susitarti, ką mes darome su etatinio užmokesčio sistema. Ar atsiras ministerijoje komanda, kuri gebės parengti tokią sistemą ir ją sutvarkyti, arba ją reikia atšaukti, čia yra du keliai“, – sakė A. Navickas
Ketvirtą streiko savaitę pamokų neveda apie 1 400 mokytojų. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikas vyko 60 (apie 3 proc.) švietimo įstaigų.
Iš viso Lietuvoje veikia 2 000 švietimo įstaigų, jose dirba apie 45 tūkstančiai pedagogų.
Streikui tęsiantis siūlo jungti mokyklas
Pedagogams po švietimo ir mokslo ministrės atstatydinimo ir toliau tęsiant streiką, Premjeras S. Skvernelis prakalbo apie mokyklų jungimą, kad ir toliau neliktų sustojęs mokinių iš streikuojančių mokyklų ugdymo procesas.
„Savivaldybės, atsakingos už ugdymo procesą, turėtų ieškoti būdų, kaip samdyti papildomai mokytojus, finansiniai ištekliai tam yra, kaip organizuoti darbą, galbūt netgi jungiant mokyklas, kurios yra tuštesnės arba pustuštės, perkeliant laikinai vaikus ir taip užtikrinti ugdymo proceso vykdymą“, – sakė S. Skvernelis.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
Gedimino Bartuškos (ELTA) ir Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad žinia apie tai, jog Premjeras nusprendė jį pakeisti, jam yra netikėta. „Seime pastaruoju metu radosi tam tikrų „džiazavimų“, mūsų pateikti įstatymai būdavo arba atmetami, arba net nepriimami svarstyti“, – apie atsiradusią priešpriešą su Seimu sakė K. Navickas.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson (centre): „Taip, tai netikėtas pasiūlymas, sykiu ir tikėtas, nebuvo lengva dirbti tuos dvejus metus. Nebuvo idealus tiek Seimo palaikymas, tiek valdančiųjų.“
„Apie mano pasitraukimą klausinėjama daug laiko, pasitikėjimo ir palaikymo nebuvimas, siekimas skaldyti reformas. (...) Pati pasitraukti nesvarsčiau“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Premjeras Saulius Skvernelis vakar pranešė, kad keičiami trys ministrai: „Yra dalykų, kuriuos reikia taisyti, ir tai ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos darbas (...) Šiandien priėmiau sprendimą keisti tris ministrus.“
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje mokytojai nusiteikę streikuoti iki Kalėdų, o jei prireiks ir po Naujųjų metų.